Ir-sutvėrė-Dievas-moterį

Ir sutvėrė Dievas moterį…

Kai Dievas sukūrė moterį, jis dirbo jau šeštą dieną. Pas jį užsuko angelas ir paklausė:

-Kam tu eikvoji šitam reikalui tiek daug laiko?



Dievas atsakė:

-Pasižiūrėk į visas specifikacijas, kurių turiu laikytis, kad ją padaryčiau. Ji turi būti lengvai plaunama, tačiau ne iš plastiko, turėti daugiau kaip 200 judančių detalių ir tuo pat metu judėti gracingai. Turi save išsigydyti, kai susirgs. Dirbti po 18 valandų per parą. Pas ją turi būti tik dvi rankos, tačiau jomis ji turi mokėti apkabinti iškart kelis vaikus ir apkabinti taip, kad praeitų bet koks skausmas, kad ir ką beskaudėtų – nusibrozdintą kelį ar sielą.

Angelui tai padarė įspūdį.

-Tai standartinis modelis? Juk tai neįmanoma! Pernelyg daug darbo vienai dienai. Atidėk jį rytojui.

-Ne, aš pabaigsiu jį šiandien, ir ji taps mano numylėtine. – paprieštaravo Dievas.

Angelas priėjo arčiau, palietė moterį.

-Viešpatie, kokia ji minkšta!

-Taip, ji minkšta, bet aš padariau ją labai stiprią. Tu net neįsivaizduoji, ką ji gali atlaikyti ir įveikti. Ji atrodo labai trapi, tačiau joje slypi didžiulė galia.

-O galvoti ji moka?

-Ji gali ne tik galvoti, bet ir įtikinti.

Angelas palietė moters skruostą.

-Oi, ji pas tave brokuota. Kažkoks skystis teka.

-Ji nebrokuota. Tai – ašaros.

-Kam jos?

-Jos išreiškia jos liūdesį, jos meilę, jos vienatvę, jos kančias ir jos pasididžiavimą.

Angelas buvo išties sužavėtas.

-Tu genijus, Viešpatie. Tu apie viską pagalvojai. Moteris išties nuostabi.

-O, taip. Ji turi jėgą, kuri gali nustebinti vyrą. Ji gali juoktis, kai norisi verkti. Ji gali šypsotis, kai jai baisu. Ji ateis į pagalbą kitam, kai jai pačiai reikia pagalbos. Vien tik jos žvilgsnis gali padaryti tai, ko nepajėgs joks vyras.

Angelas tiesiog žadą prarado iš susižavėjimo.

Paskui Viešpats atsiduso:

-Yra joje vienas toks dalykas, vienas trūkumas, kurio jeigu ji pati neištaisys, gali sugadinti jai visą gyvenimą.

-Kas gi tai?

-Ji pati nesuvokia savo vertės.

Šaltinis