Iš kur paimti kantrybės?

Iš tikrųjų nereikia iš niekur jos imti. Juk esmė slypi ne tame, kaip elgiasi vaikas, gerai ar blogai, o tame, kaip mes pačios reaguojame į tai, kas vyksta, tame tarpe ir į jo elgesį.

“Nebeturiu kantrybės!” – šaukia beveik visi tėvai. O iš tikrųjų jūs turite lygiai tiek kantrybės, kiek patys sau leidžiate jos turėti. Tuojau paaiškinsiu. Jūs nusprendėte (ir tikitės, kad taip bus), kad mažylis užmigs po pusvalandžio. Tačiau pusvalandis praėjo, paskui dar penkios minutės, dar dešimt… Limitas (kurį patys susifantazavote) baigėsi, kantrybė – taip pat. Įniršę griežiate dantimis…

Tačiau prisiminkite, kiek kantrybės parodote, jei, neduok Dieve, vaikas suserga. Supsite jį be jokių problemų, ir valandą, ir dvi iš eilės, nė nemanydamas ant jo pykti – kad tik nusiramintų, kad tik palengvėtų, vargšeliui… Tiesiog šiuo atveju jūs nenumatėte jokių supimo terminų, neišsigalvojote jokių švelnumo limitų.

Taip kad kantrybė – išsigalvota kategorija, ją išsigalvoja patys tėvai, ir ji labai sąlygiška.

Arba kita situacija. Vaikas mokosi mokykloje, piešia pirmuosius kabliukus ir pagaliukus ar sprendžia uždavinį apie baseiną ir vamzdžius su vandeniu. Jeigu leisite jam ruošti namų darbus patogiu jam tempu – viskas normalu. O jeigu tikitės žaibiškų rezultatų (atseit, tokių niekų negali padaryti kaip reikia!) – kantrybė iš tiesų lygiai taip pat žaibiškai išgaruos.

Kantrybė baigiasi dėl to, kad nepasiteisina kokie nors lūkesčiai. Apie ramų vakarą arba idealų mokinį. Tačiau ir šios kategorijos – išgalvotos. Priešais jus – gyvas žmogus, be to, dar ir mylimas, kuris gali turėti savas gyvenimo nuostatas, nuosavą ritmą, savus įgimtus talentus (kartais labai tolimus nuo to, ko moko mokykloje).

Vadinasi, pati geriausia išeitis – atsisakyti lūkesčių ir duoti vaikui galimybę nusistatyti savo tempą ir savus ritmus. O pačiam tapti tokiu tėvu ar tokia mama, kurie gerbia savo mažylio natūralius ciklus ir ritmus, kurie leidžia jam ramiai augti.

“Natūralūs” tėvai yra tie, kurie auga kartu su savo vaiku, o nebando tempti jį iki savęs.

Kuo skiriasi augantys tėvai nuo neturinčio kantrybės? Pirmasis visada turi galvoje, kad:

  • Kadangi kantrybės trūksta tik tada, kai nepasiteisina kažkokie lūkesčiai, vadinasi, nereikia uždaryti savęs į tuos lūkesčių narvus. Svarbesnis yra gyvas vaikas, o ne tavo lūkesčiai;
  • Jeigu vaikas daro kažką neteisingai, vadinasi, yra kažkokia to priežastis;
  • “Natūralūs” tėvai ieško savo nesėkmių priežasčių ir kovoja su jomis, o ne su vaikais;
  • Bet kokioje situacijoje galima atrasti kažką juokingo ir komiško. “Natūralūs” tėvai sugeba įžvelgti situacijos komiškumą ir pasijuokti iš savęs;
  • Net jeigu vaiko elgesys pasibjaurėtinas, tokie tėvai žino: elgesys, galbūt, bjaurus, o štai pats vaikas – ne;
  • Jie niekada nepamiršta, kad vaikas irgi turi nervus.

Šaltinis



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…

Esi bloga mama, jeigu…

Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apsieisime be ilgų įžangų. Taigi, tu esi bloga mama, jeigu: 1. Lauki, kad vaikas pradės realizuoti tavo ambicijas. Tu netapai gimnaste - tegu dukra tampa, ir nesvarbu, kad neturi fizinių duomenų ir apskritai jai norisi…