Išdidumas ir išpuikimas

Išdidumas – tai jausmas, kai žmogus kažką realiai atliko ar nuveikė ir džiaugiasi dėl savo poelgio ar darbo. Išdidumas įkvepia žmogų. Išdidumą iššaukęs poelgis tampa vidine atrama žmogui ir pakelia jo savivertę.

Tarkime, buvo uždavinys, kurio negalėjau išspręsti. Ir vienaip, ir kitaip sprendžiau, tačiau tai spragų išsilavinime aptikau, tai į kažką neatsižvelgiau – niekaip nesigavo. Ir štai, kibau į darbą, pasitobulinau, išsiugdžiau daugiau kantrybės, įsisavinau trūkstamus įgūdžius – ir viso to dėka išspręstas uždavinys kelia man pasididžiavimą.

Pasididžiavimas ir išdidumas pergyvenami kaip tylus džiaugsmas. Kitaip sakant – tai pakankamai intymus jausmas – aš norėjau dėl savęs išmokti įveikti tą uždavinį, man pačiai tai buvo svarbu, dėl to neturiu poreikio visiems pasakoti, kokia aš šauni ir kaulyti teigiamų įvertinimų.

Visiškai kita situacija su tokiu reiškiniu, kaip išpuikimas, puikybė.

Puikybė – tai pretenzijos į tai, ko neturiu. Pavyzdžiui, sprendžiu uždavinį, suprantu, kad išspręsti jį – ne mano nosiai. Ir štai čia atsiranda puiki proga puikybei pasireikšti.

Vietoje to, kad susitaikytum – na, neturiu aš reikalingų įgūdžių ir žinių, nesu toks idealas, viduje gali kilti pasipiktinimas: „Kaipgi taip? Aš? Negaliu? Reikia susidoroti su šiuo uždaviniu bet kokia kaina! Negi esu tokia kvaila? (tikroji prasmė – negi man dabar teks klausytis savo vidinio kritiko ir aplinkinių žmonių negatyvių vertinimų?)

Kitaip sakant, puikybė – tai toks pergyvenimas, kuris skatina žmogų reikšti pretenzijas į tai, ko jis neturi, o kartais ir negali turėti.

Išdidumas, pasididžiavimas – jausmas, susijęs su savomis vertybėmis, kuris su jomis susišaukia, persipina. O puikybė susijusi ne su savomis vertybėmis, su troškimu nuolat sulaukti savo vertės patvirtinimų, geriausia – iš aplinkinių. Ir šitas troškimas dažnai užtemdo nuosavą moralę, vidinę harmoniją ir gerus santykius su pačiu savimi.

Ar verta po viso to kalbėti, kad puikybė yra vienas didžiausių skausmo ir kančių šaltinių?

Būti svetimų žmonių vertinimų įkaitu ir vergu – tai amžinos abejonės savimi, amžinos sūpuoklės, kurios svaido tave tai į neregėtas savivertės aukštumas, tai į visišką savęs niekinimo pragarą. Kadangi vertinimai iš šalies gali būti ir teigiami, ir neigiami, visas gyvenimas pavirsta ne kelione į priekį savu keliu, o blaškymusi, besistengiant užčiaupti savo vidinį kritiką, kuris pastoviai abejoja tavo gerumu.

Kuo gi skiriasi kelias, vedantis į išdidumą nuo kelio, vedančio į puikybę?

Kelias, kuris veda į išdidumą, pasididžiavimą, harmoniją su pačiu savimi – tai susitaikymas.

Susitaikymas – kai žmogus priima tai, ką turi. Konstatavimas, kad taip – aš esu būtent toks ir kitoks šiuo metu būti negaliu. Net jeigu kažkas manyje man nepatinka. Net jeigu dėl kažko jaučiu gėdą. Tačiau dabar esu štai toks, situacija, kurioje atsidūriau – štai tokia ir šiuo konkrečiu momentu negali būti kitaip.

Susitaikymas – tai ne pasyvumas ir ne pažeminimo toleravimas. Jokiu būdu. Susitaikymas – tai sugebėjimas priimti realybę tokią, kokia ji yra. Ir atsisakymas pagundos užsidėti ant galvos karūną „Aš turiu visiems patikti“, „Aš turiu būti kitoks“, „Aš pajėgus pakeisti situaciją sau reikiama linkme“.

Tokia „karūna“ – brangiausiai atsiėjusi mano patirtis. Niekas daugiau nesuteikė man tiek kančių ir skausmo, kaip šios karūnos nešiojimas.

Kaip tai pasireiškė mano gyvenime?

Aš labai daug metų išeikvojau tam, kad užsitarnaučiau meilę žmonių, kurie manęs nemylėjo. Man atrodė, kad turiu galią ištirpdyti svetimas širdis.

Aš daugybę naktų praverkiau, pergyvendama, kad manęs niekas nesirenka – man atrodė, kad manęs nesirenka dėl to, kad esu labai bloga ar blogesnė už tas, kurias renkasi.

Aš kelis metus užsiėmiau tuo, kas man nepatiko. Man atrodė, kad prestižinis darbas ir teigiami aplinkinių vertinimai atneš man laimę.

Aš įklimpau į priklausomybę nuo santykių, kadangi man atrodė, jog sugebėsiu pakeisti kitą žmogų.

Aš jaučiausi globalios neteisybės auka, man atrodė, kad jeigu viską padarysiu „teisingai“, pasaulis atsilygins tuo, ko man reikia.

Kitaip tariant, šita karūna leido man nesiimti atsakomybės už tai, kokia esu ir neleido savęs keisti, dirbti su savimi.

Tuo tarpu susitaikymas duoda nepalyginama daugiau valdžios, nei pretenzijos. Tik šita valdžia nukreipta ne į manipuliavimą išoriškais dalykais – kitais žmonėmis ar aplinkybėmis. Ji leidžia pagal savo norą keisti tai, ką įmanoma pakeisti. Leidžia prisiimti atsakomybę už save ir savo gyvenimą.

Kitaip sakant, kuo daugiau pastebiu savo silpnų ir stiprių bruožų, kuo labiau su tuo susitaikau ir tai priimu kaip duotybę, tuo daugiau atsiranda galimybių keisti save ir gyvenimą.

Ir jeigu pasaulis ar kiti žmonės padaro man kažką malonaus – tai ne norma, tai – dovana. Brangi dovana, kadangi be gerumo ir meilės šiame pasaulyje esama dar daug įvairių dalykų. Ir visi jie turi jame savo vietą.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Pasyvi agresija – kai gerumas žudo Ar jums yra tekę sutikti žmonių, kurie atrodo labai geri, bet būti su jais labai sunku: jie atrodo nuskriausti, nelaimingi ir nejučia pradedi jaustis ...
Toksiški giminaičiai – duoti atkirtį ir apgi... Kiekvienoje šeimoje - sava tvarka. Tačiau ribas labai dažnai peržengia įkyrūs giminaičiai, kurie laiko save aukščiausia instancija visuose klausimuose...
Kritika santykiuose – priklausomybės forma Yra tokia istorija apie du teisėjus, kurie susitiko už pietų stalo. Vienas jų - šeimos reikalų teisėjas, kitas nagrinėja kriminalines bylas. Pastarasi...
Apie meilę sau Labai dažnai girdime, kad reikia save mylėti, tačiau ne visada aišku, kaip tai daryti. Man rodos, kiekvienam žmogui meilė sau atrodo skirtingai, aš ir...
Geležinės 72 valandų ir 20 minučių taisyklės 20 MINUČIŲ Neretai atrodo, kad tikslo pasiekti neįmanoma. Tačiau įgyvendinti svajones visiškai realu. Egzistuoja strategija, kuri padės tau pasiekti ...
Emocijų vergai. Kaip patys susikuriame sau psichol... Daugybė žmonių nesuvokia, iki kokio laipsnio negatyvios emocijos įtakoja mūsų gyvenimo įvykius. Būtent emocijų, dažniausiai - negatyvių, pagalba mes p...
Šiuos dalykus reikia paprasčiausiai paleisti Įsivaizduokite, kad skrendate oro balionu. Krepšyje - tiktai jūs ir jūsų bagažas. Staiga kažkas atsitiko, balionas ėmė staigiai mažinti savo aukštį. J...
Niekada ir niekam neleiskite išlieti ant jūsų savo... Niekada niekam neleiskite lieti ant jūsų savo pykčio. Netgi artimam žmogui šito neleiskite. Pyktis išliejamas ant nepavojingo objekto. Ant vaiko, šuns...
Kaip pakenkti vaikui skiriantis. Instrukcija Žmonės susitinka, įsimyli, tuokiausi... Ir skiriasi. Skyrybos traumuoja ties suaugusius, tiek vaikus. Tragiška realybė: daugybė sutuoktinių skyrybų me...
Kaip nesukti galvos dėl kiekvieno menkniekio Nors visi mes pratę užsiciklinti ties viena ar kita situacija, yra žmonių, kurie tai daro pastoviai. Tai žmonės, linkę pernelyg ilgai ir detaliai apga...
Tikroji frazės „Neturiu laiko“ prasmė Kaip dažnai tenka išgirsti frazę: "Atleisk, neturiu laiko", kai pasiūlėte draugui kur nors nueiti ar paprašėte pagalbos? Tikriausiai ir patys kitiems ...
Pasitinkant krizę be baimės Krizės periodas - ypatingas. Šiandien nekalbėsiu apie tas galimybes, kurios mums atsiveria. Kokios galimybės, jei visą kūną sukaustė baimė? Jeigu neai...
Neprašytos nuomonės Vargu ar suklysiu sakydamas, kad praktiškai kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su tokiu reiškiniu kaip neprašyta nuomonė, neprašyti patarimai, pamokymai...
Kas yra kategoriškumas ir kaip su juo tvarkytis Kiekvienam žmogui gyvenime teko susidurti su kategoriškais pašnekovais. Visi žinome, kaip sunku su jais sutarti, susitarti, surasti kompromisą ir papr...
Savęs gailėjimas Gailestis - tai ne meilės komponentas, tai jos antitezė, antipodas, nors šiuos du jausmus labai dažnai painioja. Meilė sau pačiam susideda iš savigarb...
Ką iš tikrųjų reiškia „pirmiausiai reikia mylėti s... Tai daugiau nei tiesiog pasitikėti savimi. Mylėti pirmiausia save - tai turbūt pats populiariausias patarimas, kaip elgtis santykiuose, tačiau dauguma...
Pyktis ir nuoskauda – tai mūsų puikybė ir ne... Nieko neįmanoma niekuo įskaudinti! Žmogus pats priima sprendimą - užpykti, ar ne. Dažniausiai, žinoma, užpyksta, jaučiasi įskaudintas. O kaip kitaip r...
Ko moko ligos Yra tokių filmų rūšis - apie žmones, kurie sunkiai suserga ir dėl ligos pakeičia visą savo gyvenimą. Kartais norisi užsileisti vieną iš tokių filmų, k...
Kaip priimti svarbius sprendimus? Kiekvieną dieną priimame dešimtis sprendimų ir išsprendžiame daugybę smulkių problemų. Tokie klausimai kaip "Ką pagaminti vakarienei?", "Kokius užsidė...
Perspekticidas – nauja psichologinio smurto ... Santykiuose naudojamas smurtas gali būti ne vien fizinis. Negatyvių psichologinių poveikių sąrašas jei ne begalinis, tai pakankamai ilgas. Į jį neseni...
Kaip kovoti su pavydu. Psichologo rekomendacijos Su pavydu susidurti teko kiekvienam. Ką čia slėpti, juk teko sukąsti dantis, kai draugė ateidavo su iš koto verčiančia suknele, kainuojančia pasiutišk...
Kitų žmonių pažiūros ir nuomonės Kiek žmonių, tiek nuomonių. Tikriausiai ne šiaip gamta sukūrė žmones tokius skirtingus, su savomis nuomonėmis ir požiūriais į gyvenimą. Turintys panaš...
Pamirškite žodį „visada“ Žmonės mielieji, man norisi su nuostaba paklausti: kodėl kai kuriems iš jūsų taip norisi visada kažkokiais būti? Visada linksmais, visada džiaugsminga...
Neverta savęs lyginti su kitais Mes gyvename nesibaigiančio lyginimo kultūroje: pas kaimynus šuo ir mašina, o aš net šuns neturiu. Nusipirkau mašiną, tačiau ji nepakankamai "kieta", ...
Pasyvus stresas. Kas per žvėris ir kaip su juo kov... Daug kas laiko šią sąvoką nelabai moksliška, tačiau tikite tuo, ar netikite, bet pasyvus stresas egzistuoja ir jo įtaka mūsų psichikai pakankamai nega...