Esama tvirtai įsišaknijusios nuomonės, kad jeigu žmogus iš tikrųjų myli, reiškia, negali įsimylėti kito. Šįkart neliesiu temos apie tuos, kurie gali mylėti iš karto du ar daugiau žmonių tuo pat metu. Laikau tai atskiru fenomenu, kuris reikalauja atskiro nagrinėjimo.

Pagrindinė mano tezė tokia: jeigu myli vieną žmogų, tai be jokios abejonės gali įsimylėti ir kitą, o gal net kelis. Taip gali atsitikti, gali ir neatsitikti, tačiau tai įmanoma. Ir tai nereiškia, kad esate nerimti ar lengvabūdžiai žmonės. Tai viso labo reiškia, kad žmogui apskritai būdinga karts nuo karto kažką įsimylėti.

Kodėl tai visiškai normalu ir ne taip jau retai pasitaiko?

Todėl, kad meilė ir įsimylėjimas – visiškai skirtingi procesai. Jie panašūs vienas į kitą tik tuo, kad iš įsimylėjimo gali vėliau išaugti meilė. Bet ne atvirkščiai.

Visais kitais aspektais – tai absoliučiai skirtingi dalykai. Būtent dėl to vienas kitam netrukdo ir mes galime iš visos širdies mylėti vieną žmogų ir pasijausti įsimylėję į kitą.

Kame skirtumas?

Kalbant labai grubiai ir paprastai, gaunasi, kad:

• Įsimylėjimas – ypatingai stipri simpatija kitam žmogui, tiesiogiai susijusi su pokyčiais jūsų fiziologijoje (keičiasi hormonai, pakyla nuotaika ir taip toliau);
• Meilė – labai sudėtingas pačių įvairiausių jausmų, būsenų ir prisirišimų kompleksas, susijęs su kitu žmogumi ir pasireiškiantis tik bėgant laikui. Dažniausiai tai būna ganėtinai ilgas laiko tarpas, be to, su sąlyga, kad žmonės suartės kartu ir nuoširdžiai.

Kad pamiltų, žmogui paprastai prireikia ir metų, ir netgi daugiau. Viskas labai individualu.

O įsimylėti galima per kelias minutes. Būtent todėl meilė iš pirmo žvilgsnio neįmanoma, o įsimylėjimas – netgi labai galimas.

Kažkas galbūt paklaus, kam tokie sudėtingumai? Kam apskritai atskirti šiuos jausmus?

Būtent šis „sudėtingumas” ir leidžia paaiškinti daugybę su žmogumi vykstančių dalykų.

Pavyzdžiui paaiškina, kodėl nereikia bėgti nuo mylimo žmogaus, sugriaunant su juo santykius, kad galėtum patenkinti hormonų pliūpsnių suaudrintus jausmus.

Arba kad nereikėtų nekaltinti savęs dėl naujų laikinai užplūdusių jausmų.

Tokia informacija apie jausmų skirtumą tikrai nepamaišys. Netgi priešingai – gali labai padėti.

.