Išlaikyti šalia savęs vyrą – reiškia leisti jam būti lyderiu

Manęs dažnai klausia – kaip išlaikyti šalia savęs vyrą? Tema labai plati, dėl to pradėsime iš eilės. Pirmas klausimas: jis juk ne belaisvis, teisingai? Ir santuoka – tai ne vergija. Taip kad nieko išlaikyti šalia neįmanoma. Ir kam to reikia? Juk išlaikyti, sulaikyti – reiškia priversti, panaudoti prievartą.

Teisingiau būtų pažvelgti į šį klausimą iš kitos pusės: ką reikia padaryti, kad vyras norėtų būti su jumis?

O čia nepadės jokie burtai ir kerai, apie kuriuos galima pasiskaityti internete ir kurie žada „pašalinti varžovę per vieną dieną jos nuotraukos pagalba” ir t.t.

Kad vyras pats nutartų būti su jumis, jam reikia sukurti psichologiškai komfortiškas sąlygas. Tame tarpe labai svarbu leisti jam būti lyderiu santykiuose.

Kodėl tai svarbu? Todėl, kad lyderio vaidmenį gamta „instaliavo” į pačią vyrišką prigimtį. Šį vaidmenį lemia du vyriški hormonai – testosteronas ir adrenalinas. Dėl to absoliučiai idiotiška eiti prieš gamtą ir kastruoti savo vyrą, atimti iš jo vyriškumą. Jums juk norisi, kad jis būtų stiprus, priimtų sprendimus, taptų jums atrama gyvenime? O kaip gali tapti atrama tasai, kurį kasdien aprėkia kaip šunį, juo labiau – viešoje vietoje? Kai su juo ginčijasi ir nepaiso jo nuomonės? Tyčia daro viską atvirkščiai negu jis prašo?

Kaip ilgai vyras pakęs tokį elgesį?

Tikri vyrai išeis, skubiai evakuosis. Ne tokie stiprūs galutinai praras vyriškumą, jie jau nebebus jums gynėjais, mūro siena, maitintojais. Jie taps kišeniniais šuniukais. Paklus jums ir neišeis iš šeimos. Tiktai ilgai negyvens.

O jei pasipainios moteris, kuri įžvelgs jame vyrą, jis bus su ja neištikimas žmonai. O gal ir išeis.

Žinote, visuotinės feminizacijos, netgi, sakyčiau, naujojo matriarchato laikais, kuriuos šiandien išgyvename, vyrai jau nuo vaikystės įpratinti, kad moterys visur dominuoja. Mama, močiutė, auklėtoja, mokytoja, pirmoji meilė ir t.t. Ir visos jį gniuždė, kontroliavo, trypė visas vyriškumo apraiškas, stengėsi paversti sau patogiu namų augintiniu. Ir dauguma jų savo tikslą pasiekė.

Dėl to jis bus be galo dėkingas, jei būtent jūs, jo mylima moteris, įžvelgsite jame vyrą.

Ir nemėginsite terorizuoti, kaip darė ir tebedaro visos kitos damos aplinkui. O paskui stebisi, vištos, kodėl vyrai taip susmulkėjo. Pačios kaltos.

Kai moteris santykiuose imasi lyderio vaidmens, vyras praranda savo vyrišką identitetą, tai viso labo įprastas, banalus balanso dėsnis. Iš vieno indo ištekėjo, į kitą sutekėjo. Dėl tokio vyriškos energijos slopinimo, beje, kaip tik ir atsiranda impotencija. Vyras nustoja būti vyru. Visomis prasmėmis.

Kai vyrui neduoda išreikšti vyriškos prigimties, kai moteris tampa lydere, vyras nustoja joje matyti moterį. Praranda bet kokį susidomėjimą ta lyties nebeturinčia būtybe. Tai dar viena svarbi skyrybų priežastis. Moteris rėkauja, komanduoja, daro tai aplinkiniams girdint – tai viena ne tik skyrybų, bet ir neištikimybės priežasčių.

Vyras kaip stiklinė. Jeigu stiklinė pilna, tai kam į ją pilti daugiau? Jeigu jis pilnas, nereikia eiti į kairę, kad galėtų užsipildyti. O jeigu nepilnas, jeigu jaučiasi nepriimtas, nepripažintas, eina ten, kur jaus komfortą, o visai ne dėl to, kad jis štai toks bjaurus iš charakterio pasitaikė. Pati moteris atidavė jį kitai, nesuteikusi savo šeimoje bent minimalios meilės ir pagarbos.

Mielosios damos, ar norėtumėte, kad vyras jus gerbtų? Tai visiškai normalus noras, tiesa? Tai štai, atskleisiu baisią paslaptį – vyrui irgi labai norisi pagarbos, įsivaizduojate?! Norisi, kad būtų atsižvelgta į jo prigimtį ir atitinkamai su juo elgtųsi.

Tarp mūsų kalbant, santykius, žinoma, reguliuoja moterys. Tačiau protingos moterys daro tai subtiliai, nepastebimai, moteriškai, o ne kaip rėksmingos turgaus bobos. Jos veikia kaip pilkieji kardinolai. Jos leidžia vyrui atlikti savo žygdarbį ir žavisi juo. Kitaip sakant, duoda vyrui tai, ko jam labiausiai reikia.

Ir jeigu jis gaus jūsų meilę, pripažinimą ir pagarbą, nebus jokių kalbų apie romanus „kairėje”. Ir net jeigu įsipainios į atsitiktinį nuotykį, tai šis epizodas jam visiškai nieko nereikš. Tai ne tie santykiai, kurie gali kelti grėsmę šeimai. Santykiai – tai bendra kūryba. Ir valdo šį procesą moteris.

Tačiau norint reguliuoti santykius, reikia, kad tie santykiai egzistuotų, kad jums abiem juose būtų gera. Kad būtų gera ir jums, ir jūsų vyrui, tada jam ir į galvą nešaus išeiti, jei atsižvelgsite į jo interesus, vyriškos prigimties ypatumus ir vyriškus norus.

Jeigu jam bus su jumis gera ir komfortiška, jūs ir pati tapsite laiminga.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *