Išmokti paleisti

Yra vienas dalykas, kurį labai lengva patarti, bet be galo sunku padaryti – „pamiršk tai, neapsikrauk galvos“. Negavai trokštamo darbo? Bala nematė. Vis dar negali pamiršti savo nevykusios kalbos, pasakytos praeitą savaitę? Pamiršk. Gyvenimas tęsiasi. Mesk šlamštą iš galvos!

Mes, žinoma, taip ir padarytume, jeigu galėtume. Jeigu turėtume galimybę tiesiog išmesti iš galvos nerimą, pyktį – apie tai ir kalbėti dabar nebūtų reikalo. Tačiau kai mums pasako „pamiršk“, mes tik dar labiau užsispiriame.

Pamiršti galima viską. Tačiau ne taip, kaip mums atrodo.

Mes ignoruojame vieną naudingą faktą: anksčiau ar vėliau pasimiršta viskas. Viskas, ką matome, girdime ar jaučiame, kažkuriuo momentu išsisklaido ir belieka tik tai, kas vyksta tiesiog dabar, šiuo momentu, kai žvelgiate į šį ekraną.

Kur dėjosi malonumas, kurį jautėte, valgydamas šokoladuką? Arba skausmas, kai paskutinį kartą įsipjovėte pirštą. Niežulys uodų sukandžiotose vietose, stresas dėl vėlavimo, nerimas dėl to, kokią kalbą reikėtų išrėžti per vestuves – visa tai praeityje.

Faktas, kad viskas praeina, aiškiausiai suvokiamas medituojant. Kai skiriate laiko stebėti, galvoti ir jausti – kaip ateina ir išeina pergyvenimai, kūno pojūčiai, jausmai, emocijos ir mintys – štai tada pradedate pastebėti, kad visa tai vyksta netikėtai sparčiai.

Nerimas išties gali būti nemalonus – 15 ar kiek daugiau sekundžių. Silpnas nerimo prieskonis gali išlikti ilgiau, tačiau jis visai pakenčiamas. Ir kažkuriuo momentu išgaruoja galutinai.

Tačiau jei pamėginote sąmoningai atsikratyti nerimo, turbūt pastebėjote, kad nuo to jis tik sustiprėjo. Čia ir slypi problema. Bet koks pergyvenimas garantuotai praeina, bet jūs negalite priversti jį praeiti greičiau, jūs galite tik leisti jam pačiam praeiti. Ir kai su nerimu ar kitu neigiamu jausmu nekovojate, jis praeina kur kas greičiau.

Tačiau dažniausiai mes negalime prisiversti to padaryti. Su jausmais mes kovojame. Esame linkę žvelgti į dabartinį momentą taip, tarsi jis būtų kažkas pastovaus, nesibaigiančio, dėl to galvojame, kad reikia kovoti su viskuo, kas nepatinka ir įsikibti į tai, kas patinka. Mes nežinome, pavyzdžiui, kiek sekundžių iš tikrųjų truks malonumas nuo suvalgytų ledų ar kaip greitai praeis sutrikimas. Mes per daug tikimės iš malonių momentų ir pernelyg smarkiai priešinamės nepasitenkinimui. Mes bergždžiai bandome sulėtinti ir skersai ilgai išnagrinėti iki smulkiausių detalių tuos dalykus, kurie nuo mūsų visiškai nepriklauso ir patys save įvarome į baisų stresą.

Pokalbio metu jūs šnekate nerišliai ir jaučiatės sutrikę. Bet jeigu galėtumėte pasižiūrėti iš šalies, kaip ateina ir praeina jūsų jausmai, nesikišdami į šiuos procesus, labai greitai pamatytumėte, kad viskas trunka ne ilgiau kaip porą minučių. Tačiau mes darome atvirkščiai. Mes pradedame mintyse save koneveikti už negatyvius jausmus ir kaltinti kitus žmones subjektyvumu. Pasižadame sau, kad daugiau tai nepasikartos. Savikontrolės mums, savaime aišku, nepakanka, kad apsigintume nuo tokių visiškai normalių žmogiškų jausmų. Iš esmės labiausiai mus nervina būtent nesugebėjimas kontroliuoti dalykų, kurių kontroliuoti apskritai neįmanoma.

Mes galime atsikratyti nemalonių faktorių – pasislėpti nuo lietaus, ar įjungti šviesą, kai sutemsta. Tačiau kai kalba užeina apie emocinius pergyvenimus, tokie paprasti veiksmai neįmanomi. Neįmanoma išskleisti skėčio, kuris apsaugos jus nuo blogos nuotaikos, fizinio skausmo ar neramių minčių.

Leisti viskam plėtotis sava eiga – tai sugebėjimas, kurį galima įgyti, tačiau jį labai lengva supainioti su mėginimais pakeisti tai, ko pakeisti neįmanoma. Neurologas Džonas Jeitsas suformulavo tai štai kaip: „Tegu tai ateina, tegu tai būna ir tegu tai išeina“. Ši frazė leidžia realistiškai žvelgti į gyvenimą. Visi pergyvenimai atsiranda ir praeina, ir šį procesą galima stebėti realiu laiku. Neegzistuoja nieko pastovaus. Viskas ateina, paegzistuoja ir pasitraukia.

Mums reikia labai atidžiai į save įsižiūrėti, kad galėtume tai pamatyti. Jeigu įsižiūrėti pavyks, pamatysime, į kokius jausmus ir pergyvenimus stengiamės įsikibti, o kokius stengiamės atstumti. Paskui galėsime sąmoningai, švelniai, be prievartos susilaikyti nuo įsikibimo ar atstūmimo ir tegu viskas toliau klostosi savo eiga. Galėsime išsivaduoti nuo streso bet kokioje situacijoje, net jeigu jis vis dar tęsiasi.

Pamėginkite pasipraktikuoti paleisti jausmus, leisdami jiems ateiti, pabūti ir išeiti, kai ateis tam laikas. Kasdienis gyvenimas suteiks tokiai praktikai daugybę progų. Pradėkite nuo paprasčiausių. Ir pasižiūrėkite, ar sugebėsite įvertinti, kaip sklandžiai ir greitai viskas ateina ir išeina. Vieno veiksmo pabaiga tampa kito pradžia. Pajauskite momentą, kai baigėte skaityti knygą, kai nusileido saulė, kai atsikandote torto. Arba kai užsidaro durys po to, kai atsisveikinote su draugais.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Pamilti save ir pakelti savo savivertę Nors apie tai jau kabėta milijoną kartų, nagrinėjant pačiais įvairiausiais aspektais, skaitytojų klausimai verčia mane vis iš naujo ir iš naujo grįžti...
Kenksmingi patarėjai Žmonėms neduok pavalgyti, tik leisk kam nors ką nors patarti. Ir nesvarbu, prašo jų kas nors patarimo, ar neprašo. O kai iš visų pusių liejasi patarim...
Kardinalių gyvenimo permainų trūkumo simptomai Jei aptiksite savyje bent trečdalį pateikiamų simptomų, laikas susimąstyti. O jeigu jums būdingi praktiškai visi šio "susirgimo" simptomai, tučtuojau ...
Savimeilė Originalas Kuo stipresnė jūsų savimeilė, tuo daugiau teks kentėti. Pavyzdžiui, savimeilė verčia jus prisirišti prie savo grožio. Kuo daugiau jūs pri...
Kodėl aukojamės ir kaip to atsikratyti? Mes labai dažnai pamirštame save. Ypač tai aktualu jauniems tėvams - viską geriausia vaikams. Tokie paprasti norai kaip pamirkti vonioje, suvalgyti ka...
Gyvenkime savo gyvenimą Jums niekada nekilo klausimas, kieno gyvenimą gyvenate? Kiek teisingas jūsų kelias? Kuo skiriasi nuosavas gyvenimo kelias nuo įpiršto mums kitų, sveti...
Apie dvigubus standartus -Rūkyti - nesveika! -Tėti, o kodėl pats rūkai? -Aš suaugęs, man galima. Be to, greitai mesiu. Taip atrodo dvigubi standartai, kai vienodi veiksmai ...
Užburtas nuoskaudos ratas "Aš jau trečius metus dirbu su psichologu. Poslinkių esama, palaipsniui gyju, kiek tai įmanoma. Bet štai neseniai atsirado pojūtis, kad sukuosi užburt...
Reagavimas į kliūtis Kai siekiame tikslo, reikalų ir darbų trūkumu skųstis netenka. Žinoma, visada norisi, kad viskas klostytųsi lengvai ir sklandžiai. Tačiau kaip tyčia p...
Visiems neįtiksi Jūs niekada negalėsite įtikti visiems aplinkiniams. Niekada. Kad ir ką bedarytumėte, kad ir kaip besistengtumėte. Net jeigu išvirkščiai išsiversite. N...
Kam tu tokia reikalinga? Moteris gana miglotai prisiminė savo vaikystę, apskritai stengėsi jos neprisiminti. Ji buvo pareiginga, darbšti ir labai bijojo ką nors nuvilti. Darbe...
Troškimai – nelaimingo gyvenimo priežastis Mes įpratome manyti, kad troškimų išsipildymas atneša laimę. Argi galima sąmoningai atsisakyti gėrybių? Dėl šios priežasties įvairūs vegetarai, darboh...
Psichologinis smurtas Iš visų šeimoje pasitaikančių prievartos formų, psichologinis spaudimas turi ypatingų bruožų. Pačia švelniausia forma jis panašus į povandeninį akmenį...
Darboholizmas – žygdarbis ar priklausomybė Darbas po darbo jau seniai tapo vos ne norma. Kai kuriems darbuotojams netgi gėda eiti namo iškart pasibaigus darbo dienai. Toks elgesys teisinamas si...
Kas šeimoje turėtų „pradėti nuo savęs“ Šiam tekstui jau 10 metų, o aš vis nesiryžau jo paskelbti. Iš pradžių pernelyg gerai žinojau, "kaip reikia" ir saugojau skaitytojus nuo savo pačios en...
Priemonės nuo bejėgiškumo Bejėgiškumo jausmas Prieš 50 metų amerikiečių psichologas Martinas Seligmanas apvertė aukštyn kojomis visas pažiūras apie mūsų laisvą valią. Seligma...
Lik sveika, krize! Apie krizę kalba visi, kas netingi, o tas, kuris apie ją tyli - vis tiek galvoja. Žmonės įtemptai stebi televizorių, laukdami gerų naujienų, tačiau ve...
Kaip buitinės problemos tampa giminės programomis... Kai kurie žmonės, skaitydami apie giminės programas, skeptiškai raukosi. Netiki tuo, ko neįmanoma pačiupinėti, laiko mistika, kliedesiais, kuo tik nor...
Nustokite kovoti dėl kito žmogaus dėmesio Liaukitės publikuoti nuotraukas socialiniuose tinkluose, su viltimi, kad tasai, kuris jums taip reikalingas, iškart supras, kokia jūs nepakartojama. N...
Suformuoti naują įprotį paprasčiau nei atsikratyti... Visi turime kenksmingų įpročių. Ar tai būtų darbų atidėliojimas, ar banalus drybsojimas ant sofos priešais televizorių - visi darome tai, kas prieštar...
Kaip atsigauti po nesėkmės Kiekvienas savaip traktuoja nesėkmę. Patys protingiausi pasakys, kad iš nesėkmių jie pasimoko kur kas geriau, negu iš pasiekimų. Ir jie yra teisūs, ju...
Ko reikėtų vengti, kad įgytume laisvę Jūsų smegenys nori, kad gyvenimas būtų aiškus ir prognozuojamas. Jūsų emocijos nori, kad gyvenimas būtų stabilus. Tačiau stabilus ir prognozuojamas gy...
Palyginimai, palyginimai, palyginimai… Negalima lyginti savęs su kitais, reikia lyginti tik save su ankstesniu savimi. Banali frazė, nuvalkiota ir menkai motyvuojanti, jeigu atvirai. Tačiau...
Tu tapai nepatogi Kai artimieji nepriima jumyse vykstančių pokyčių, ateina momentas, kai suabejojate ar tos permainos apskritai reikalingos? Kartu su taip lauktomis mal...
Girdėti ir klausytis Šitas klausimas ne toks paprastas, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Subtiliai pastebėta, kad žodis gali "nusprūsti nuo liežuvio", kad jis gali...