Išprievartavimas rūpinimusi

Buvau ne per seniausiai pas tėvus. Velykas šventėme. Puiki šventė, be to – baigėsi pasninkas, stalas lūžta nuo skanėstų. Atėjo laikas atsisveikinti, ir mama klausia:

-Tu valgai šaltieną?

-Ne, aš jos nemėgstu.

-O kiek tau įdėti?

Aklavietė. Pasimečiau ir netgi sužiurau į brolį, ieškodama pritarimo. Gal kažkaip nesuprantamai paaiškinau mamai? O brolis tik šypsojosi, atseit, pas mus taip priimta.

Atsakiau dar kartą: „Šaltienos man nereikia, aš jos nemėgstu ir nevalgau“.

Ir atsipalaidavau. O veltui. Veltui patikėjau, veltui nepakontroliavau, kadangi atspėkite, ką radau namuose krepšyje po visais pyragais, margučiais ir kitu gėriu? Teisingai. Ją! Šaltieną!

Sakysite, o kas čia tokio? Na, rūpinasi mama savo sūneliu ir anūkėliais, pasirengusi atiduoti viską, o aš čia toks skeptiškas, straipsnius su tokiais pavadinimais rašinėju.

Galbūt jūs ir teisūs. Vieną kitą kartą galima ir pakentėti. Suprasti, nekonfliktuoti, numoti ranka…

O jeigu atvirai – iki kokios ribos jūs pasirengę suprasti, nusileisti ir nekreipti dėmesio? Žinote, kuo tai baigiasi? Tuojau papasakosiu.

Tyrimai parodė, kad yra visa eilė faktorių, kurie tiesiogine šio žodžio prasme išveda žmogų iš proto. Tai ne vaizdingas posakis, tai – šizofrenija. Kai mama sako, kad tave myli, o pati atstumia. Rankomis, žvilgsniu, kietai sučiauptomis lūpomis. Klasikinis „dvigubas signalas“. Vaikas negali suvokti jo viso ir suranda atramą vienoje tokio prieštaringo signalo dalyje. O antrą ignoruoja, ir psichika skyla į dvi dalis.

Ir antras ne mažiau svarbus tyrimas, gana žiaurus. Pasirodo, jeigu mūsų nepastebi – žmogui tai baisiausias dalykas. Baisiau už bausmes, pyktį, nuvertinimą. Eksperimento metu didelė žmonių grupė ignoravo vieną bandomą žmogų. Visiškai. Apsimetė, kad jo apskritai nėra. Po kurio laiko eksperimento dalyviui pradėjo reikštis šizofrenijos požymiai.

O dabar detaliau panagrinėkime tokią mielą tokios mielos mamytės elgesį.

Iš pradžių ji tarsi skiria dėmesį ir klausia, ar valgau aš šaltieną. Nuostabu. Mane mato, manimi domisi, aš įsijungiu į pokalbį ir pasirengęs dalintis mintimis. Tačiau veiksmai – antrasis klausimas, o svarbiausia – šaltiena lauktuvių krepšyje – visiškai paneigia pirmą klausimą, pirmą signalą. Gaunasi, kad mano žodžiai ir veiksmai nedaro jokios įtakos kitam žmogui, jie neturi jokios reikšmės. Žmogus mane absoliučiai ignoruoja. Nevalingai iškyla klausimas: su manimi viskas gerai? Aš apskritai – egzistuoju?

Gerai, man jau 40. o jeigu žmogui 4? Ir mama jam – visas pasaulis, be kurio jis paprasčiausiai mirs? Net neįsivaizduoju realaus vaiko sutrikimo, sumišimo, kai jį štai šitaip sistemingai ignoruoja. Kas jam belieka? Tik tenkintis, ką duoda?

Meilė, rūpinimasis, švelnumas, aistra – viskas gali tapti smurtu ir prievarta, jeigu ignoruosime kito žmogaus atsakomąją reakciją. Žmonės kažkodėl labai dažnai, pagauti pačių šviesiausių jausmų, apie tai pamiršta. Ir deda lygybės ženklą: myliu, reiškia turiu teisę demonstruoti meilę bet kokiomis formomis.

Realybėje jausmai – tai vidiniai žmogaus pergyvenimai. Ir puiku, kai žmonės išgyvena vienodus jausmus ir yra pasirengę juos reikšti abipusiai. Tik, štai, problema: aš myliu mamą. Ir man malonu, kad ji myli mane ir manimi rūpinasi. Bet aš nemėgstu kai mane ignoruoja. Mane baugina, kad manęs nepastebi, gniuždo, prievartauja kažkokiais kilniais dalykais. Nuo tokio puolimo aš nemoku tinkamai gintis.

Nuo įniršio, pykčio, nuvertinimo aš galiu apsiginti. Sustabdyti. Išeiti, galų gale. O štai nuo „gerų“ kito žmogaus jausmų aš apmirštu, bijau neatsargiais veiksmais juos sugriauti. Juk vaikystėje man ir daugumai jūsų visų tų skanėstų trūko. Konkrečiai mane galima buvo paimti plikomis rankomis ir daryti su manimi tai, nuo ko paskui labai ilgai negalėdavau atsigauti. Kadangi nesustabdžiau.

O kaip sustabdyti? Juk tai artimas, itin rūpestingas žmogus, jis įsitikinęs, kad daro gera. Suteikia nebeatitaisomą naudą. Ir šis pasitikėjimas šimteriopai padidina jo jėgą, pašalina gėdos apnašas, kurios paprastai lydi prievartą ir smurtą, jei kalbame apie sveikus, normalius žmones. O tada ir savo asmeninės erdvės ribų gynimui jėgų prireikia gerokai daugiau. Ir pasipriešinimo formą reikia pasirinkti tokią, kad „geradarys“ neužsigautų. Rafinuota, labai rafinuota agresijos forma yra štai toks rūpestingumas. Kur kas subtilesnė ir rafinuotesnė, kur kas giliau prasiskverbianti ir sužeidžianti negu tiesioginė agresija.

Štai taip ir užauga vaikai, kurie dėl viso pikto atsisako bet kokių dovanų. Ir pagalbos. Ir rūpinimosi bei švelnumo. Nes nesaugu. Iš pradžių reikia trisdešimt aštuonis kartus patikrinti žmogų – ar ne prievartautojas tu, mielasis… Ir vis tiek iki galo niekada juo nepatikėti. Ir ruoštis atšokti nuo jo į šalį, vos tik kils menkiausias įtarimas.

Neretai tenka jau suaugusiame amžiuje iš naujo mokytis rizikuoti, prisileidžiant žmogų arčiau, išmokti mylėti, pačiam prisiartinti. Tam reikia drąsos ir jėgų. Nes praeityje įgyta patirtis niekur nedingsta, ji visada su mumis. Kaip toji šaltiena, nuo kurio atsisakinėji, atsisakinėji, o ji ir vėl ten viduje, sielos dugne.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kitų žmonių pažiūros ir nuomonės Kiek žmonių, tiek nuomonių. Tikriausiai ne šiaip gamta sukūrė žmones tokius skirtingus, su savomis nuomonėmis ir požiūriais į gyvenimą. Turintys panaš...
Negelbėk tų, kurie nenori gelbėtis Žmonėms taip patogu. O tie, kuriems pasidarė nepatogu, ieško išeities, priima sprendimus ir pradeda kažką keisti. Nereikia gelbėti kitų. Žmonėms patog...
Vaikai skolingi tėvams? Kodėl taip dažnai tėvai laukia, kad vaikai jiems grąžins kažkokias skolas? Ar vaikai skolingi tėvams? Jeigu skolingi, tai ką? Kiek ir kokiu būdu reiki...
Ką mes sakome ir kaip mus supranta Žmonių bendravimas - pakankamai sudėtingas procesas. Tą, ką mes kalbame, kartais supranta visiškai ne taip ir neretai dėl to, kad mūsų pašnekovas mato...
Du žodžiai, kuriuos reikia kartoti kiekvieną rytą... Visiems pasitaiko periodų, kai užplūsta apatija ir viskas krinta iš rankų. Tokiais momentais neskubėkite pulti į neviltį. Yra galimybė pakeisti situac...
Kur slepiasi neišverktos ašaros? Tikriausiai visiems teko girdėti frazes: Neverk, nusiramink; Ko bliauni? Fui, paleidai dūdas! Kaip tau ne gėda? Toks suaugęs ž...
Kol laukiate, jūsų potencialas snaudžia Sąmoningas gyvenimas prasideda tuo momentu, kai nustojate laukti iš pasaulio ir aplinkinių žmonių, kad jis/jie sukurs sąlygas jums geriausiai pasireik...
Kai kas nors sugadina nuotaiką Vertinkite gerą nuotaiką ir tuos, kurie ją jums dovanoja. Juk blogos nuotaikos, ilgalaikių nuoskaudų įtaka mūsų organizmui galima lyginti su fizine tr...
Išvirkščia gelbėjimo pusė. Netempkite ant kupros a... Linkėti artimam žmogui gero - puiku, bet tik ne tuo atveju, kai galite pakenkti pats sau. Atiduodate keleriopai daugiau energijos, tempiate žmogų ant ...
Mūsų mėgstami atsikalbinėjimai Pati svarbiausia kliūtis kelyje į save yra mūsų pačių atsikalbinėjimai, išsisukinėjimai. Mes pastoviai kartojame sau, kad "dabar nėra laiko tuo užsiim...
Pagrindinis laimės receptas – mokėti palaukt... Kiek daug problemų gyvenime kyla vien dėl to, kad nemokame palaukti! Ne pakentėti, o būtent palaukti. Neįsiplieksti per sekundę, kai aprėkė viršininka...
Informacinė dieta. Kaip ir kokiu tikslu riboti sra... Pakalbėkime apie tai, kaip nepasiklysti informacijos okeane. Kaip teisingai dirbti su duomenimis, filtruoti tik tai, kas reikalinga ir atmesti viską, ...
Kur slepiasi pastovi vidinės laimės būsena? Kelias į vidinę laimę pirmiausia yra paprastas, aiškus ir veda juo mūsų giluminiai jausmai ir siela, o viskas, kas sudėtinga – tai proto arba ego darb...
Reagavimas į kliūtis Kai siekiame tikslo, reikalų ir darbų trūkumu skųstis netenka. Žinoma, visada norisi, kad viskas klostytųsi lengvai ir sklandžiai. Tačiau kaip tyčia p...
Kaip smegenys adaptuojasi prie melo Kasdieninis melo ir pusiau tiesos vartojimas slopina specifinio "tiesos centro" aktyvumą. Smegenys palaipsniui prisitaiko ignoruoti negatyvias emocija...
Priežastys pasitraukti iš socialinių tinklų Socialiniai tinklai tvirtai įžengė į mūsų gyvenimą ir reikalauja labai rimto požiūrio į save. Kažką atleidžia iš darbo už įrašą Feisbuke, o kažko nepr...
Kenksminga saviapgaulė Saviapgaulė dažniausiai turi labai liūdnas pasekmes tiek aplinkiniams, tiek pačiam žmogui. Panagrinėkime ryškiausius kenksmingos saviaupgaulės atvejus...
Turite atleisti sau už šiuos dalykus Atleisti visada labai sudėtinga. Žmonės linkę įsikibti į tai, kas kelia skausmą ir kančias. Kartais neturi jėgų paleisti nuoskaudų, pykčio ir kitų neg...
Žodžių ir minčių įtaka gyvenimui Kaip dažnai sekate, ką ir kaip kalbate? Kaip dažnai sekate savo minčių eigą ir tai, ką apie save pačius galvojate? Ar žinote, kaip stipriai tai veikia...
Kas trukdo siekti tikslo ir jausti gyvenimo džiaug... Visi žmonės siekia būti laimingais. Apie tai, kaip tapti laimingu, prirašyta begalė knygų. Receptas labai paprastas: reikia viso labo susirasti tokį u...
Geriantis vyras. Šiek tiek apie tarpusavio priklau... Moteris, kuri visą gyvenimą kankinasi su geriančiu vyru, paprastai nesusilaukia visuomenės pritarimo. Aplinkiniai primygtinai ragina mesti jį. Iš kito...
Smerkti kitus – pavojinga Labai smarkiai pažeidžia pusiausvyrą kitų žmonių smerkimas, o ypač - panieka. Gamtos požiūriu gerų ar blogų žmonių nebūna. Yra tik tie, kurie laikosi...
Emocinis šantažas Tikriausiai teko patirti tokią situaciją. Pasakote žmonai, kad po darbo pasėdėsite bare su kolegomis, o žmona arba demonstruoja, kaip ji užpyko, arba ...
Ko niekada nedaro malonūs žmonės Kai kurie žmonės savo poelgių dėka tampa neįtikėtinai charizmatiškais. O kai kurie - neįtikėtinai patraukliais, kadangi paprasčiausiai nedaro to, kas ...
Mentalinė detoksikacija Mes daugiau galvojame apie fizinę dietą, negu apie protinę, nežiūrint į tai, kad antroji žymiai svarbesnė. Kodėl? Jeigu išvalysite smegenis nuo šlamšt...