Po darbo pokalbio Jono nepriėmė į darbą. Jonas automatiškai pagalvoja: „Manęs nepriėmė, vadinasi aš niekur netinku. Ko gero, aš nieko vertas“. Jį apima liūdesys ir nepasitikėjimas savimi. Dabar Jonas siunčia mažiau CV ir vangiau ieško darbo. Mažiau stengdamasis, Jonas turi mažiau šansų surasti gerą darbą. Taigi, Jono įsitikinimas „aš niekur netinku“ tampa save išpildančia pranašyste.
Kitoks požiūris – kitoks rezultatas
Pasak koučingo specialisto Andriaus Olechnovičiaus, nemalonias mums mintis sukelia giliai pasąmonėje glūdintys įsitikinimai. Jono atveju giluminis įsitikinimas yra „aš nieko vertas“.
Tai nepagrįstas apibendrinimas, veikiausiai atsineštas iš praeities. Galbūt vaikystėje jam buvo kartojama, kad jis niekam tikęs vaikas, ir šie žodžiai giliai nusėdo Jono pasąmonėje.
Tačiau toks įsitikinimas visai neatitinka šiandienos gyvenimo. Šiandien Jonas yra draugų gerbiamas ir pats savimi pasirūpinti gebantis žmogus.
Adekvati Jono reakcija į negautą darbą būtų: „Šiai pozicijai atsirado tinkamesnis kandidatas. Bet vien tai, kad mane pakvietė į darbo pokalbį, rodo, kad judu teisinga linkme“.
Tokia mintis sukeltų malonius jausmus, Jonas stengtųsi labiau ir jam daug greičiau pasisektų.
Lengva tapti įsitikinimų vergu
„Ribojantys įsitikinimai būdingi visiems žmonėms. Nuo pat vaikystės bandome suvokti save, ir tai darome stebėdami pasaulį aplink save. Tačiau tėvai, mokykla, giminės, kursiokai, bendradarbiai, draugai – tėra maža dalelė pasaulio.
Dažnai remdamiesi bendravimo su maža žmonių grupe patirtimi sukuriame siaurus, paviršutinius, mūsų asmeninį augimą ribojančius įsitikinimus“ – sako A.Olechnovičius, koučingo paslaugų įmonės „Aš kitaip“ vadovas.
Dažnai šie įsitikinimai pasislėpę giliai pasąmonėję, jų nepastebime. O kol jų nepastebime, tol esame jų vergai.
Kai įvyksta įsitikinimą primenantis įvykis, į galvą ateina nemalonios mintys. Pastarosios verčia pasijusti blogiau.
Pasijutę blogiau mažiau stengiamės ir, kaip pasekmė, pasiekiame prastesnius rezultatus. Kurie tik patvirtina mums mūsų ribojantį įsitikinimą. Tai uždaras ratas, iš kurio nelengva ištrūkti.
Ribojantis įsitikinimas / Tikrovę atitinkantis požiūris
„Man nepasisekė, vadinasi aš nieko vertas.“ / „Vieni dalykai man sekasi geriau, kiti – prasčiau. Pastebėjęs savo silpnąsias puses žinau, ką galiu stiprinti.“
„Privalau viską padaryti 100 procentų, nes tik tuomet kitų akyse būsiu kažko vertas.“ / „Aš esu vertingas pats savaime. Veiklos imuosi ne dėl kitų, o dėl savęs, siekdamas geriau realizuoti save.“
„Jei rūpinsiuosi savimi, būsiu egoistas.“ / „Egoistai yra tie, kurie rūpinasi savimi kenkdami kitiems. Rūpintis savimi nekenkiant kitiems yra normalu ir sveika.“
„Visiems viskas sekasi lengviau nei man.“ / „Visiems vieni dalykai sekasi geriau, kiti sunkiau. Kaip ir man.“
Kaip ištrūkti iš įsitikinimų pančių?
Geriausiai savo ribojančius įsitikinimus galime pastebėti su specialisto pagalba, pavyzdžiui koučingo specialisto arba psichoterapeuto. Tačiau įdėję pastangų, galime tai daryti ir savarankiškai.
Vienas iš būdų nepapulti į ribojančių įsitikinimų pančius – lavinti savistabą. Savistaba – vienas svarbiausių savęs pažinimo būdų, kuris leidžia tobulėti savarankiškai.
Savistaba – tai savo minčių, jausmų ir veiksmų stebėjimas. Geriau suvokdami savo mintis, jausmus ir veiksmus, galime keisti save norima linkme.
Pasak tyrimų, savistabai žmonės skiria stulbinančiai mažai laiko. Žmonės daug galvoja apie kasdieninius darbus, rūpesčius, aplinkinius, tačiau tai nėra savistaba. Savistaba yra ne tik galvojimas, bet ir pastebėjimas kokią įtaką mūsų mintys daro mūsų jausmams, o vėliau ir veiksmams.
Sąmoningai skirdami laiko savęs pačių stebėjimui ugdome gebėjimą kasdien pastebėti („pagauti save“), kada mūsų spontaniškos mintys neatitinka tikrovės („aš neįdomus“, „kiti vertingesni už mane“, „tik aš galėjau taip pasielgti“). Tai pirmas žingsnis.
Antras žingsnis – objektyviai įvertinti, ar pastaroji mintis pagrįsta, ar ji atitinka tikrovę. Dažnai mes linkę apibendrintą nuomonę susidaryti vos iš kelių faktų, stipriai mus paveikusių emociškai.
Tačiau pasižiūrėjus objektyviau, nesunkiai rasime ir prieštaraujančius įsitikinimui faktus („daugeliui mane geriau pažįstančių žmonių aš labai įdomus“, „yra sričių, kur aš gerokai sėkmingesnis už kitus“). Įvertinę objektyviai, „ribojančius įsitikinimus“ galime pakeisti tais, kurie labiau atitinka tikrovę.
„Iš praktinio darbo su žmonėmis patirties galiu pasakyti, kad kai žmonės nusimeta ribojančių įsitikinimų pančius – jų gyvenimas stipriai pasikeičia. Smarkiai pagerėja kasdieninė savijauta, žmonės pasiekia kur kas geresnius rezultatų darbe, laisviau ir lengviau bendrauja, gaiviau įkvepia paties gyvenimo“, – sako A.Olechnovičius.
