Jeigu moteryje dominuoja vyriškos charakterio savybės

Pakalbėkime apie tai, kas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje. Aš dažnai gaunu laiškų ir komentarų apie tai, kad ne visos moterys tokios. Ne visos moterys mėgsta gaminti ir sėdėti namuose. Ne visos nori ištekėti. Ne visos turi kūrybinių talentų ir moteriškų savybių.

Daugelis eina vyrišku keliu. Ir tos, kurios juo eina pakankamai ilgai, jau suformavo savyje vyriškas savybes, vyriškus siekius, vyrišką elgesio modelį. Daugelį mūsų jau nuo kūdikystės auklėja kaip berniukus. Kelia mums tikslus, stengiasi mus pakeisti, padaryti labiau savarankiškomis.

Ir tada – jeigu tai ir tavo istorija – moteriškos prigimties aprašymai tave papiktins. Kaip būtų mane papiktinę prieš 10 metų. Aš nuo vaikystės norėjau būti berniuku, pavydėjau berniukams, žaidžiau berniukiškus žaidimus. Ilgą laiką neturėjau draugių, nemokėjau rankdarbių ir man nepatiko namų šeimininkės ateitis.

Paskui, kai pirmą kartą išgirdau apie tai, kad kiekvienas mūsų turi savo prigimtį ir moterišką kūną aš gavau neatsitiktinai – baisiai pasipiktinau. Tai man sukėlė protesto audrą. Ir aš ėjau kitu keliu – atkakliai ir užsispyrusi. Trys darbovietės, universitetas, karjera.

Tai, ką pasiekiau – hormoninio fono pažeidimai, moteriškos ligos ir krūties auglys, sulaukus 20 metų amžiaus – privertė mane susimąstyti. Ar teisi esu, atmesdama tai, ką man davė gamta? Ar išties visa tai – mano charakteris ir mano esmė? O gal tai įgyti elgesio ir mąstymo stereotipai?

Visada maniau, kad vyru būti geriau. Vyru būti naudingiau. Ir gailėjausi, kad turiu moterišką kūną. Visai tai kovai su savimi pačia, su savo prigimtimi, eikvojau baisybę jėgų.

Siūlau jums tokią analogiją. Įsivaizduokite, kad moterys – tai persikų medžiai. O vyrai – tai, pavyzdžiui, kokoso palmės. Jeigu neigiame, kad mums duotas moteriškas kūnas, vadinasi, mes tarsi bandome ant persiko medžio išauginti kokosus. Tikriausiai tai įmanoma, juk netgi Arktyje išauginami arbūzai. Tačiau kiek pastangų tam reikia išeikvoti.

Man visą laiką kalba, kad moterys skirtingos. Žinoma, skirtingos. Aš šito neneigiu. Egzistuoja daugybė persikų rūšių. Tačiau visi jie – persikai. Suprantate?

Vieno medžio vaisiai stambesni, kito – smulkesni. Kažkuris medis aukštesnis, kažkuris – tankesnis, vieni vaisiai sultingesni, kiti – saldesni. Kiekvienas medis unikalus. Tačiau visi jie – persikai.

Taip ir moterys. Mes skirtingos. Mes skirtingai matome pasaulį, turime skirtingus charakterius ir individualias savybes. Tačiau mus vienija tai, jog esame moterys. Vadinasi, turime tam tikrus bendrus ypatumus. Netgi jei nesinori to pripažinti.

Galima visą gyvenimą paaukoti, kad taptum palme. Tačiau tai neįmanoma. Galima užsimaskuoti palme, įskiepyti į kamieną palmių šakelę, elgtis kaip elgiasi kokosas. Tačiau viduje tu taip ir lieki persiko medžiu. Maskuotei iššvaistytas jėgas galima buvo skirti skanių persiko vaisių brandinimui. O dabartinis rezultatas – derlius skurdus, nesubrendęs ir neskanus.

Dažnai kalbama, kad nereikia taip griežtai atskirti vyriškumo ir moteriškumo, tai labai kategoriška ir neteisinga. Tačiau gamta juk kažkodėl sukūrė mus tokius skirtingus. Vadinasi, ji turėjo svarių priežasčių, kad pabrėžtų šiuos skirtumus fiziologiškai.

Ką gi daryti su vyriškais charakterio bruožais?

Tokių bruožų turime visos. Klausimas tiktai tas, kiek jie dominuoja tavo charakteryje. Be kai kurių vyriškų savybių išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje moteriai labai sudėtinga. Bet kuriuo atveju, kol ji viena ir neištekėjusi.

Žinoma, geriausia neįgyti tokių įpročių kaip užsispyrimas, ginčai, žiaurumas. Būtent dėl to senovėje mergaites nuo mažens ruošė moteriškam keliui. Jos mokėsi moteriškų menų, bendravo moteriškuose kolektyvuose, mokėsi moteriškose mokyklose. Nuo vaikystės jas mokė būti žmonomis ir motinomis. Ir jau tikrai jos nebaigdavo kelių universitetų, aspirantūros, netapdavo mokslų daktarėmis. Nesimokė daryti karjeros ir būti nepriklausomomis.

Bet jeigu paimsime kaip duotybę dabartinę situaciją, tai prasmės pergyventi dėl neteisybės nėra. Niekas nemokė būti moterimi – mokykis pati. Niekada ne vėlu pradėti.

Jeigu 90% tavo savybių – vyriškos, verta pagalvoti apie tai, kad laikas pradėti ugdytis moteriškas savybes. Palaipsniui vystyti moteriškus įgūdžius, įpročius, moterišką elgesį. Jeigu tau nuo vaikystės niekas nepaaiškino tavo gimimo moteriškame kūne tikslų ir prasmės, gali tai pati išsiaiškinti. Netgi sulaukus 80-ies dar ne vėlu pakeisti istorijos eigą.

Kam šito reikia?

Tam, kad galima būtų užmegzti santykius su tikru vyru. Daugelis – net labai stiprios ir valingos moterys – nori turėti greta tikrą vyrą. Kad nugalėtų ne tik visus drakonus, bet dar ir ją pačią. Štai tiktai tikriems vyrams tai visiškai neįdomu. Kam taip neprotingai eikvoti energiją? Juk geriau pakeisti pasaulį, išgalabinti visus drakonus, negu pakerėti vieną vyrą su sijonu. Dėl to šalia vyriškos moters dažniausiai aptiksime moterišką vyrą. Kitoks su ja paprasčiausiai neišgyvens. O šitas – maloniai papildys, pridengs užnugarį. Tik laimės nuo to jos gyvenime neprisidės. Juk pasikliauti juo jinai negalės. Ir į tikrą vyrą jis visai nepanašus.

Tam, kad būtum sveika. Mūsų hormoninė sistema labai trapi. Ir jeigu einame klaidingu keliu – prasideda sutrikimai. Kai elgiamės vyriškai, mūsų organizme pradeda dominuoti vyriški hormonai. Jie galbūt ir padarys mus ištvermingesnėmis ir ryžtingesnėmis. Tačiau ilgalaikis tokių hormonų poveikis mūsų fiziologijai baigiasi labai liūdnai.

Tam, kad perduotume savo dukrai kitą scenarijų ir kitą modelį. Tu stipri, savarankiška ir valinga. Tu visko pasiekei pati. Bet ar laiminga? Ar galėtum visa tai iškeisti į patikimą vyro petį? Jeigu tavo dukra matys, kaip gera būti moterimi – ji irgi to užsimanys. Ir tada ji išvengs daugybės problemų ir klaidų.

Tam, kad galėtumėte pasimėgauti moteriška laime. Kurią vargu ar patirsi, mojuodama aplink save kardu. Kad prisiliestum prie jos – turi nulipti nuo kovinio žirgo ir mesti šalin ginklus. Juk toji laimė labai trapi ir subtili. Ją galima lengvai sugriauti grubiu žodžiu ar staigiu kardo mostelėjimu. Moterišką laimę patirti gali tiktai moteris. Ir tai jos asmeninis indikatorius, kad ji eina teisinga kryptimi.

Kad išbandytum kažką kito. Mojuoti kardu tu jau moki. Ir jeigu prireiks, šitas įgūdis tavyje vėl atsibus. Tačiau dabar – taikos laikotarpis, šuoliuoti žirgu ir mojuoti kardu nereikia, tai gal reikėtų išbandyti kitą elgesio modelį?

Taip, iš pradžių bus sunku ir neįprasta. Kartais netgi galbūt per jėgą ir be entuziazmo. Paskui palaipsniui atsiras susidomėjimas, kitas laimės skonis. Kaip su sijonu. Iš pradžių negali prisiversti nešioti tik suknelių. O po mėnesio supranti, kad kelnių mautis nebesinori. Ir pojūčiai su jomis ne patys maloniausi.

Panašiai ir su moteriškomis savybėmis. Pradėjusi bendrauti su merginomis, dažnai turėjau pati su savimi kovoti. Kiek gi galima apie niekus pliurpti, laikas užsiimti rimtais reikalais. Palaipsniui atsipalaidavau moterų kompanijose. Ir dabar man tai – vertingiausias ir svarbiausias dalykas gyvenime. Netgi nesuprantu, kaip anksčiau be draugių gyvenau.

Ir nereikia siekti šimtaprocentinio moteriškumo. Nes šiuolaikiniame pasaulyje visai neblogai ramumą, gerumą ir švelnumą atskiesti aktyvumu, entuziazmu ir tikslo siekimu.

Pakanka pradėti elgtis kitaip, pridėti į savo gyvenimą naujų elementų – tokių kaip suknelės, bendravimas su draugėmis, rankdarbiai, ir po kurio laiko pastebėsi pokyčius ir savo charakteryje, ir savijautoje, ir santykiuose.

Pakanka pradėti atlikti moteriškas pareigas, netgi jeigu jos tau nepatinka, kad po pusmečio su nuostaba atrastum, jog ir vyras pradėjo atlikti savo vyriškas pareigas. Ir kad tau pasukus į moteriškumo pusę, jame pradėjo atsirasti vyriškumo požymių. O po kurio laiko suprasi, kad pagaliau gali atsiremti į jo tvirtą petį. Net jeigu ištekėjai už mamytės sūnelio.

Gali pasirinkti ir kitą variantą. Palikti viską, kaip yra. Tam mums ir duota pasirinkimo laisvė. Aš tik noriu pasakyti tau du dalykus:

  • Jeigu tau duotas moters kūnas, vadinasi taip atsitiko ne šiaip sau. Tai orientyras, kurioje pusėje yra tavo pagrindinis prizas, kur veda tavo gyvenimo takelis.
  • Jeigu netgi šiuo momentu turi daugiau vyriškų savybių – tai dar ne nuosprendis. Santykį visada galima pakeisti, jeigu to imsimės sąmoningai. Svarbiausia – noras ir motyvacija.

Tu visada gali grįžti į ištakas. Nes jos jau užprogramuotos tavyje tuo momentu, kai užsimezgei mamos įsčiose.

Linkiu tau surasti kelią į savo ištakas.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *