Jonuko lovoje užsiveisė moteris

Jis iš pradžių įtikinėjo save, kad nieko baisaus, moteris savaime praeis. Tačiau ji nepraėjo. Dar daugiau, ji ėmė plisti. Ji greitai išplito po visą kambarį, užpildė savimi virtuvę ir vonią. Netgi antrojo kambario nepavyko išgelbėti, kad ir kaip Jonukas jame stengėsi pasislėpti.

Nei šuo, nei katinas, specialiai pagauti ir atsinešti į namus, moters neišnaikino. Jonukui darėsi vis blogiau ir blogiau. Dabar po darbo jam tekdavo dar ir tvarkyti tai, ką pridarė katinas bei vesti į lauką šunį.

Jonukas nusprendė papasakoti apie nelaimę tėvui. Pasikalbėjo su juo kaip vyras su vyru ir tėvas atsakė, kad reikalai prasti. Kad tai jau ne šiaip moteris, tai – žmona. Reikėjo anksčiau mėginti ją išnaikinti, o dabar įprastos priemonės nebepagelbės.

Į prašymą išnaikinti žmoną, neigiamai atsakė ir epidemiologai, ir kitos higienos bei medicinos tarnybos. Specialiame žurnale senberniams Jonukas perskaitė patarimą, kad moterį galima išnaikinti kojinėmis. Tačiau kad ir kiek išmėtydavo kojinių po visus namus, žmona neišsinaikino. Išnyko pačios kojinės, visi purvini drabužiai ir apskritai visas purvas, prie kurio Jonukas taip įprato ir be kurio įpuldavo į depresiją.

Jonukui prasidėjo alergija. Anksčiau jis labai mėgo gražias merginas. O dabar po kiekvieno netgi atsitiktinio žvilgsnio jam ištindavo veidas, suskilinėdavo lūpa, atsirasdavo mėlynė po akimi. Merginos ėmė baidytis Jonuko, kai sužinojo, kad jis užsikrėtė moterimi. Pasakė, kad tai užkrečiama, kad joms irgi gali prasidėti alergija, o jos nenori sužalotų veidų ir išrautų plaukų.

Draugai patarė gydytis degtine. Pasakė, kad ji neblogai gydo nuo moters. Atseit, Petriukas taip žmoną ir išnaikino iš savo namų. Bet jeigu anksčiau Jonukui galvą skaudėdavo tik rytais, tai dabar kartais apimdavo baisūs skausmai visame kūne iškart, kai tik pabandydavo išmaukti bent porą taurelių. Džiugus laikas, anksčiau trukęs apie 7 valandas nuo pirmos taurelės iki pagirių, baisiai sutrumpėjo.

Jonukas pastebėjo, kad moteris kai kuriomis savo savybėmis panaši į rūgštį, ji sugrauždavo, tiesiog sutirpdydavo pačius reikalingiausius daiktus. Pirmiausiai ištirpo visi laisvi pinigai. Paskui išgaravo draugai, ištirpo laikas…

Jonukas ryžosi beviltiškam poelgiui. Jis visą naktį nemiegojo. Jį kankino baimė. Jis visada bijojo skausmo, aštrių daiktų, kraujo, jam nemalonu buvo galvoti, kad žmonės su specialia uniforma uždavinės įvairius klausimus… Tačiau jis pasiryžo. Priėjo prie miegančios žmonos, ilgai į ją žiūrėjo, visas drebėdamas…

Paskui išlėkė iš namų ir nubėgo į ligoninę. Ilgai mykė daktaro kabinete.

-Daktare, mano namuose… Eee… Na, jūs kaip vyras, turėtumėte mane… Tai labai intymu ir man gėda… Ne, aš negaliu! Tegu medicinos sesuo išeina!

Gydytojas barėsi, medicinos sesuo įkalbinėjo, tačiau Jonukas nepasidavė. Seselė pagaliau išėjo ir jis viską papasakojo. Gydytojo veidas surūstėjo.

-Atvirai kalbant, aš irgi užleidau šią ligą. Iš pradžių supratau, kad užsikrėčiau moterimi. Maniau, savaime praeis, tačiau ji labai greitai progresavo į žmoną ir įgavo chronišką formą.

Jiedu apsikabino ir 15 minučių raudojo. Paskui daktaras išrašė jam receptą laikytis sveiko gyvenimo būdo – kuo daugiau laiko praleisti darbe.

Jonukas užsiėmė sportu ir ėmė kilti karjeros laiptais. Iš pradžių patiko, bet paskui pastebėjo, kad žmona dauginasi ir teko dirbti vis daugiau ir daugiau…

Kartą per televizorių parodė psichologą ir pasakė, kad jis užsiima žmonomis. Sekančią dieną Jonukas nubėgo pas psichologą ir prisipažino, kuo serga. O psichologas pasakė Jonukui, kad iš tikrųjų ne viskas taip tragiška. Iš tikrųjų ne jis užsikrėtė žmona, o žmona – juo.

Kitą rytą Jonukas atsibudo, apsidžiaugė prašviesėjusiu pasauliu, pažvelgė į žmoną ir plačiai nusišypsojo, pagalvojęs „Tegu dabar ji manimi pasikankina!“

Štai tokie puikūs žmonės – psichologai…

(interneto folkloras)

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti