Jums neteks bėgioti paskui tuos, kuriems lemta būti jūsų gyvenime

Labai sunku pripažinti faktą, kad į mūsų gyvenimą kartais ateina žmonės, kurie visiškai nenori tapti šio gyvenimo dalimi. Nepriklausomai nuo mūsų pastangų juos išlaikyti, jie vis tiek stengiasi pasprukti.

Kažkuriuo momentu į galvą šauna klausimas: „Ar verta toliau kautis dėl to žmogaus ar geriau tiesiog leisti jam išeiti?“

Plačiai paplitusi nuomonė, kad dėl reikšmingų žmonių reikia kovoti. Turime dėti neįtikėtinas pastangas vardan šių „ypatingų“ asmenų. Tačiau tokia nuomonė praranda bet kokią prasmę, jeigu kova pradeda sekinti. Kai kova sunaikina santykius ir juose nebelieka nieko gero.

Aš turėjau tokių santykių – ir romantiškų, ir draugiškų, ir negalėjau atsikratyti jausmo, kad visą „darbą“ juose atlieku aš viena. Jaučiausi, tartum tik man vienai rūpėtų, kad tie santykiai tęstųsi.

Nežiūrint į tai, niekada neprašiau, kad žmonės mano labui nuveiktų kažką neįmanomo. Viskas, ko man reikėjo – tiesiog pajausti bent lašelį kito žmogaus pastangų. Pamatyti kokį nors ženklą, kuris leistų suprasti, jog tam žmogui esu tiek pat svarbi, kiek ir jis man.

Niekas nenori tiesiog sėdėti nuošalyje ir laukti, kada į jį/ją pagaliau atkreips dėmesį.

Bent jau ne visi turi laiko ir jėgų, kuriuos norėtų skirti to nevertiems žmonėms. Asmeniškai aš nenoriu, kad domėdamasi kito žmogaus gyvenimu, nieko negaučiau mainais. Aš daugiau nenoriu kartis žmonėms ant sprando ir lįsti jiems į akis. Nebenoriu daugiau būti žmogumi, kuris prisimena, kad turi kažkam paskambinti, kadangi jau seniai kalbėjomės. Nenoriu versti kitų daryti to, ko jiems nesinori daryti.

Kai dviem žmonėms norisi leisti laiką kartu, bendrauti, niekas negali to sutrukdyti. Santykiai egzistuoja tik dėl to, kad abu žmonės daro viską, kas įmanoma, kad jie egzistuotų. Jie drauge kovoja. Jie kovos vienas už kitą ir ateityje, nes tik tokiu atveju santykiai tęsis toliau. Atsikalbinėjimai ir pasiteisinimai – tai tik iliuzijos.

Turėkite galvoje: jeigu yra noras, būdų jam įgyvendinti visada atsiras.

Gaila, bet norint suvokti šį faktą, tenka paleisti kažkokį žmogų, tenka nukentėti. Žmonės, galų gale, elgiasi taip, kaip nori. Ir aš visiškai negaliu čionai nieko padaryti.

Galiausiai aš susitariau pati su savimi. Supratau, kad nieko negaliu padaryti, kad žmonės nesielgtų kaip egoistai, bet užtat galiu kruopščiai atsirinkti tuos, kuriems esu pasirengusi skirti laiko ir jėgų.

Aš suaugau ir suvokiau faktą, kad labiausiai vertinti turiu būtent save. Man nereikia žmogaus, kuriam nereikia manęs., aš daugiau jo nesivaikysiu. Tai visai nereiškia, kad užsiciklinau tik ties savimi. Man viso labo norisi, kad su manimi elgtųsi taip, kaip su jais elgiuosi aš. Viskas labai paprasta.

Nežiūrint į tai, kad išsiskirti su žmogumi, kuriam paaukojote tiek pastangų, nepaprastai sunku, aš žinau, kad niekada daugiau nemaldausiu tokio žmogaus liktų mano gyvenime.

Turėkite galvoje, kad jeigu kažkas išties nori būti su jumis, jis nežais jokių žaidimų. Viskas susiklostys dėka jūsų abiejų dedamų pastangų.

Saugokite ir tausokite savo meilę ir jėgas tiems, kurie išties to verti. Esate nusipelnę būti laimingi ir mylimi.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI