Juoko nauda

Juokas padeda atsikratyti depresijos. Galima, žinoma, eiti tradiciniu keliu, aplankyti gydytoją, išsirašyti antidepresantų. Tačiau kur kas efektyviau suvaikščioti į populiaraus komiko koncertą ir iš širdies pakvatoti. Juoko metu veido raumenys siunčia specifinius impulsus, kurie teigiamai veikia nervų sistemą ir smegenų veiklą. Šitas mechanizmas dirba netgi tada, kai jūs paprasčiausiai „užsimaunate” šypseną. Viena minutė nuoširdaus juoko gali pakeisti 40 minučių trukmės gilios relaksacijos seansą: sumažėja streso hormonų kortizono ir adrenalino išsiskyrimas ir paspartėja endorfinų gamyba. Net jei tiesiog prisiminsite anekdotą, kuris ne per seniausiai jus pralinksmino, džiaugsmo hormonų lygis iškart pakils.

Juokas atjaunina odą. Dar visa neseniai gražuolės perduodavo iš lūpų į lūpas „grožio receptą” – jeigu nenori, kad atsirastų mimikos raukšlių, kuo rečiau šypsokis! Tai didelė klaida. Vienas iš būdų sutaupyti brangių procedūrų salonuose sąskaita – su malonumu ir pasitenkinimu juoktis. Priešingu atveju liksite be puikios veido mankštos, kurio visiškai natūraliu būdu stiprina veido raumenis ir sulėtina senėjimo procesus. Tokia mankšta užtikrina kraujo atitekėjimą į veido odą, o tai reiškia, kad ji papildomai maitinama, tampa stangresnė, sveikai parausta.

Juokas stiprina imunitetą. „Pakvieskite į miestą juokdarį ir tai bus kur kas naudingiau nei 10 mulų, apkrautų vaistais”. – visiškai teisingai kalbėjo gydytojai prieš kelis šimtus metų. Naujausi mokslo duomenys tai patvirtina: juokas iš tiesų mobilizuoja mūsų imunitetą kovai su negalavimais. Ypač rekomenduojama juoktis žiemą, šitaip jūs padidinate imunoglobulino A kiekį organizme, o jis saugo gleivines nuo virusų ir bakterijų atakų.

Juokas gydo širdies ir kraujagyslių sistemą. Viljamas Šekspyras savo laiku visiškai teisingai konstatavo: „Linksma širdis ilgai gyvena”. O ir psichologai atkreipė dėmesį į keistą bruožą, būdingą beveik visiems širdininkams: jie retai juokiasi, užtat kur kas dažniau nei sveiki žmonės pyksta ir susierzina dėl niekų. Paaiškėjo, kad juokas stiprina endotelį – ląsteles, kurios iškloja vidinį kraujagyslių ir širdies ertmių paviršių. Kvatojimas prilygsta fiziniams pratimams gryname ore ir turi tokį patį gydomąjį efektą širdžiai. Vos per 10 minučių sumažėja kraujo spaudimas, kas itin naudinga, sergant hipertonija.

Juokas susilpnina skausmą. Nyčės kūrinio „Taip kalbėjo Zaratustra” herojus patarė: „Per dieną turi dešimt kartų juoktis ir būti linksmas, kitaip naktį tave užkankins skrandis”. Juokas, žinoma, negali numaldyti įsisiautėjusios opos ar kankinančios migrenos, ir visgi… Kaip mes visi žinome, pagrindiniai linksmybių ir juoko „veikiantys asmenys” yra endorfinai, o jų tiesioginė pareiga – ne tik linksminti, bet ir malšinti skausmą. Natūralus nuskausminimas susijęs ir su psichologija: juokdamiesi iš visos širdies mes paprasčiausiai atsiribojame nuo prastos savijautos. Beje, juoko metu atsipalaiduoja kaklo ir nugaros raumenys, dėl ko gali sumažėti kai kurių rūšių galvos skausmai.

Juokas treniruoja kvėpavimo sistemą. Kas bendro tarp juoko ir fizioterapijos procedūrų? Esate tikri, kad nieko? O gydytojai laikosi kitos nuomonės: ir viena, ir kita padeda šalinti gleives iš kvėpavimo takų. Visa paslaptis – ypatingame kvėpavime. Juokiantis, įkvėpimas ilgas ir gilus, o iškvėpimas trumpas ir intensyvus, dėl ko iš plaučių visiškai išstumiamas oras. Tai, beje, ne tik gydo kvėpavimo takus, bet ir padeda atsikratyti kai kurių kompleksų. Pavyzdžiui, neryžtingumo, drovumo, padidėjusio nerimo. Šie jausmai dažniausiai susiję su negiliu, paviršutinišku kvėpavimu.

Juokas pagerina figūrą. Juokas – tai ir mankšta raumenims, ir masažas vidiniams organams. Kaip ir fiziniai pratimai, juokas sumažina kenksmingo cholesterino lygį, optimizuoja kvėpavimą, pagerina kraujotaką. Tuo metu kai su malonumu kvatojate iš kokio nors filmo, į darbą įsijungia iki 80-ies raumenų grupių! Didžiausias krūvis tenka pilvo, nugaros ir kojų raumenims. Viena juoko minutė tolygi 15-ai minučių važinėjimosi dviračiu, o 10-15 minučių juoko sudegina tiek pat kalorijų, kiek turi šokolado plytelė. O jeigu linksminsitės ištisą valandą, išeikvosite tiek energijos, kiek reikia valandai greito bėgimo.

Juokas gerina santykius. Kitados karaliai laikė savo rūmuose juokdarius. Linksmindami monarcho aplinką, jie suformuodavo bendrumo, vieningumo jausmą. Juk psichologijos požiūriu, juokas yra savotiška grupinė psichoterapija: suvienija žmones, katina keistis replikomis, padeda atsikratyti negatyvių emocijų, kurios paleidžia organizme destruktyvius biocheminius procesus. Stebint besijuokiantį žmogų, pakyla nuotaika.

Juokas charakterizuoja žmones. Tikroji žmogaus natūra atsiskleidžia jam juokiantis. Jeigu žmogus…

  • Tramdo juoką – tai byloja apie jo patikimumą, stabilumą, ramumą. Santuokoje jis ištikimas, tačiau visas tas pedantiškas gerumas gali įvaryti klaikų nuobodulį;
  • Juokiasi atvirai, atsilošęs atgal – į gyvenimą apskritai ir į artimus žmonės konkrečiai žvelgia lengvabūdiškai. Su tokiu žmogumi linksma kompanijoje, tačiau pasikliauti juo nevertėtų;
  • Kvatoja išsižiojęs – šmaikštus, betarpiškas, pasižymi audringu temperamentu, gali papasakoti begalę juokingų istorijų. Jis puikus pasakotojas, tačiau pasibjaurėtinas klausytojas;
  • Juokiasi, suraukęs nosį – apie tokį žmogų galima pasakyti: kur vėjas pučia, ten ir lekia. Jausmai ir nuomonės kaitaliojasi taip pat greitai, kaip vėjo kryptis. Jis emocingas, kaprizingas, lengvai pasiduoda šio momento impulsams;
  • Juokdamasis prisidengia burną – šiek tiek drovus, nelabai pasitiki savimi, pažeidžiamas;
  • Liečia lūpas pirštu – jam patinka būti dėmesio centre, jokios savikritikos, dėl to savo nuomonę laiko vienintele įmanoma tiesa;
  • Liečia ranka veidą ar galvą – užkietėjęs svajotojas ir fantazuotojas, didžiąją gyvenimo dalį skrajoja padebesiais;
  • Kai šypsosi, pakyla dešinysis lūpų kamputis – subjektas, linkęs meluoti ir būti žiaurus. Nors iš pažiūros gali atrodyti labai mielas. Visiškai priešinga yra žmogaus su „kairiuoju lūpų kampučiu” charakteristika – jis padorus, sąžiningas, juo galima pasikliauti sunkią minutę.

Juokas pagerina nuotaiką. Gydymas juoku populiarus daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Vokietijoje gydytojai-klounai lanko sunkai sergančius vaikus. O Indijos gydytojai sugalvojo specialią juoko jogą, po kurios pastebimai pagerėja emocinė ir fizinė savijauta. Joje derinama kvėpavimo gimnastika iš tradicinės jogos, ir pratimai, imituojantys juoką. Juokingos pozos, o ypač kitų dalyvių stebėjimas tose pozose, sukelia juoką. Užsiėmimuose iš pradžių moko gilaus kvėpavimo, paskui įsisavinamas teisingas juokas (gilus įkvėpimas, trumpas iškvėpimas). Kiekvienas seansas trunka pusę valandos.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *