Ką gauname iš tėvo

Psichologinis tėvo uždavinys – ginti, saugoti ir pripažinti. Jeigu tėvas ginti vaiką nuo rėksmingos tetos, didesnių vaikų ar pikto šuns, vaikui atsiras pasitikėjimo jausmas: „Pasaulis – mano pusėje. Aš saugus“. Vėliau toks žmogus pats kovos už save, sąveikaudamas su bet kokiais žmonėmis, kurie kėsinsis į jo asmeninę erdvę. Ir kalba čionai eina ne tiek apie fizinę savigyną, kiek apie pagarbą savo teisėms, pavyzdžiui, teisę nedaryti to, ko tu nenori daryti.

Tėvo buvimas labai svarbus vaikui

Labai gaila, bet dažna situacija, kai tėvas nominaliai yra šalia, tačiau neužmezga jokių emocinių ryšių su vaiku. Tėvas dirba. Jis labai užimtas duonos kasdieninės uždirbimu. Ir visokeriopai vengia emocinio kontakto su savo vaikais.

Tačiau vaikui tėvo buvimas jo gyvenime toks pat svarbus, kaip ir motinos buvimas. Kaip jau buvo sakyta, be tėvo tikėjimo savo vaiku, jis, vaikas, negalės suvokti savo teisių ir drąsiai už jas kovoti. Širdies gilumoje jis liks drovus ir išsigandęs, svajojantis apie tai, kad kažkas stipresnis jį apgintų.

Pripažinimas – antras svarbus uždavinys. Būtent tėvas formuoja vaikui pojūtį „Aš sugebėsiu, man viskas gausis“. Pripažinimas – tai ne kažkas ypatingo, tai viso labo sprendimas pasiimti vaiką su savimi į žvejybą (savotiškas įšventinimas į vyrišką kompaniją, padidinantis vaiko savigarbą) arba atsakinėjimas į vaiko užduodamus klausimus (pripažinimas, kad vaikas ir jo klausimai vertingi), arba padrąsinimas, kai vaikui kažkas nesigauna (stiprina tikėjimą savimi). Iš tokių paprastų dalykų vaikas padaro išvadą, kad jis vertingas, gerbiamas, vadinasi, jį vertina ir gerbia visas pasaulis.

Problemos prasideda, jei tėvas konkuruoja su vaikais, neatsižvelgdamas į jų amžių, jei kaltina, kontroliuoja, nuvertina.

Konkurencijos sferų gali būti pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, intelektas. „Nagi, pasakyk, kiek bus devynikart aštuoni“ – klausia tėvas pirmaklasio. Gavęs neteisingą atsakymą, triumfuodamas paskelbia teisingą, visa savo išvaizda demonstruodamas, kad būtent jis, tėvas, šeimoje protingiausias. Kitos sferos – žaidimai, sportas. Yra tėvų, kurie neslepia piktdžiugos, laimėdami prieš savo vaikus, demonstruodami šioje nelygioje kovoje savo pranašumą.

Mūsų vaikų širdies žaizdos

Atsitinka ir taip: kad ir kaip vaikas stengtųsi, jis negali nusipelnyti tėvo pagarbos. Gerai mokosi? „Galėtum ir geriau“. Turi pasiekimų sporte? „Tu dar ne olimpinis čempionas“. Padeda namuose? „Mažai padedi“. Nepripažinimo žaizda paskui kraujuos visą gyvenimą. Net pasiekęs didžiulių aukštumų kokioje nors srityje, toks žmogus ir toliau girdės savo tėvą, dabar jau „vidinį“: „Tu nepakankamai pasiekei“.

Vaikas gali ieškoti pripažinimo iš kitų žmonių – mokytojų, draugų, vėliau – kolegų. Tačiau „vidinis tėvas“ pastoviai jam primins, kad visa tai – laikina. Reikia kiekvieną dieną įrodinėti, kad esi vertas – šito darbo, šito statuso visuomenėje, šito bendravimo rato. Ir netgi jau pripažintas toks žmogus širdies gilumoje laukia demaskavimo – šitaip veikia nuolat kritikuojantis ir pasiekimus nuvertinantis „vidinis tėvas“.

Žmogui, kuriam pasisekė jo vertingumą pripažįstantį tėvą, nereikia kiekvieną dieną įrodinėti, kad jis vertas pagarbos. Jis pats save gerbia, nesineria iš kailio ir nekaulija iš žmonių susidomėjimo savimi. Deja, tai didelė retenybė.

Ypač sunkios pasekmės laukia tų, kurių tėvai vartoja smurtą – fizinį, emocinį, seksualinį. Tada ir pasaulis, kurį vaikas paveldi, atrodo labai pavojinga vieta, kur stipresnis visada teisus ir gali padaryti su tavimi viską, ką panorės.

Tėvo smurtas pavojingas dar ir tuo, kad jis, tėvas, bet kokiu atveju lieka svarbiausia figūra, kuri, kaip vaikas įsivaizduoja, jį myli. Šitokiu būdu meilė tampa visiems laikams susieta su prievarta ir smurtu. Vėliau jau pats vaikas gali naudoti smurtą meilėje arba, pavyzdžiui, megzti santykius su gniuždančiais žmonėmis. Jo supratimu, jeigu nėra prievartos, tai nėra ir meilės.

Tokio paveldo tragedija slypi dar ir tame, kad nepripažintas ir neapgintas vaikas negali psichologiškai užaugti ir subręsti. Kitaip sakant, po suaugusio žmogaus kauke jis ir toliau bus mažas berniukas ar maža mergaitė, kurie kaip ir anksčiau ieško apsaugos ir pripažinimo pas įvairius autoritetus – valdžią, viršininkus, prezidentą, Dievą.

Kas bus, jei berniukams leisime verkti

Kai vaikai verkia iš nuoskaudos, apmaudo, praradimo – jie mokosi pergyventi savo skausmą. Psichologiniame lygmenyje tai reiškia: „Taip, man nutiko nelaimė ir aš turiu teisę „išliūdėti“ tą savo bėdą“. Ir tada netgi tragiški įvykiai praranda dalį savo galios. Atsiranda energija gyventi toliau.

Tai psichologinis dėsnis ir dar niekam nepavyko jo apeiti be nuostolių. Jeigu berniukas ar mergaitė, vyras ar moteris neleidžia sau išgyventi skausmo, ar, dar blogiau – pradeda jį neigti – už tai teks brangiai užmokėti. Skausmo sulaikymui išeikvojama be galo daug dvasinės ir psichinės energijos.

Savęs prievartavimas pagimdo daug pykčio, kurį paskui reikia kažkur dėti. Pyktis – be galo stipri energija, kuri pati savaime neišsisklaido. Visi destruktyvūs modeliai, aprašyti aukščiau, prasideda nuo savo asmenybės gniuždymo.

Patys spręskite – iš kur tokiam žmogui paimti jėgų, kad galėtų jausti užuojautą kitam, kad ir nuosavam vaikui?

Štai ir belieka arti kaip juodam jaučiui vien tam, kad „taip reikia“ ir atsipalaiduoti alumi, kadangi neįmanoma gyventi nuolatinėje įtampoje ir išlieti emocijas tik žiūrint futbolą.

Pripažinti berniuką ir jo emocijas – reiškia užtikrinti jo dvasinę sveikatą ir pilnavertį gyvenimą jam suaugus.

Jeigu jis vertinamas, gerbiamas – jis irgi vertins ir gerbs. Ir jeigu jam netenka slopinti savo jausmų, jis nereikalaus, kad tai darytų artimieji. Tik gerbdami save, mes galime reikšti pagarbą kitiems žmonėms.

Argi ne šito mes norime?

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kuo mes pavirtome Man buvo 15 metų ir su draugu mes stovėjome knygyne, žiūrinėjome knygas su lėktuvais, kalbėjomės ta tema. Į mus ilgai žvelgė kokių 40 metų vyriškis su...
Esi bloga mama, jeigu… Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apseisime be ilgų įžangų. Taigi, tu es...
10 minčių, kurios sukasi moters galvoje gimdymo me... Originalas Gimdymo stangų procesas – ne pats maloniausias momentas moters gyvenime. Nenuostabu, kad beveik visos mintys tuo metu turi atspalvį ,,kada...
Tu esi nuostabiausias mano vaikų tėtis/mama! Originalas Ar sakote savo antrajai pusei komplimentus už tai, ką padaro gerai atlikdamas mamos/tėčio rolę? Rimtai, ar kada konkrečiai pasakėte kompli...
Pagarba motinai Mūsų laikais, degradacijos epochoje, motinystė nustojo būti garbinga. Labai gaila, bet šiandien motinos vaidmuo nelaikomas nei svarbiu, nei ypatingu. ...
Tėtis – irgi šaunuolis Mamų ir moterų forumuose ir socialiniuose tinkluose itin dažnas devizas, su kuriuo kaip su vėliava žygiuoja ir jaunos, ir jau patirties turinčios mamy...
Nepublikuokite internete savo vaikų nuotraukų! Socialinių tinklų epochoje daug kas jaučia nenumaldomą norą sukelti vaikų nuotraukas į feisbuką, parodyti, kokie jie mieli, protingi ir kaip mes jais ...
Šeimai reikia tėčio! Originalas Dauguma žmonių, tikriausia, nesuabejotų, kad pilnavertė šeima yra mama, tėtis ir vaikai. Deja, kaip rodo gyvenimas, ypač pastaruoju metu v...
Gydanti motinystė Tai, kas mus labiausiai erzina mūsų vaikuose - būtent tame ir slypi mūsų pačių vidinio vaiko trauma. Ir tik mes galime ją išgydyti. Yra žmonių, kurie...
Keturios su puse priežasties nebijoti tėvystės Originalas „Bet gal jūs nepasakokit taip visko atvirai…“ – ne kartą buvau sudrausta, kai apie gyvenimo su vaikais spalvingumą kalbėdavau savo tuo met...
Motinos vaidmuo auklėjant sūnų Motiniška meilė sūnui ir jos instinktyvus troškimas jį saugoti ir globoti - tai pats geriausias kompasas, kuris vėliau parodys vaikui kryptį pirmaisia...
Vaikai – tėvų mokytojai Kai kurie žmonės nenori turėti vaikų, jiems atrodo, kad palikuonys trukdys laimingai gyventi. Realybėje viskas priklauso nuo to, ką laikote laime. Jei...
Vaikai ateina pas tėvus. O ne atvirkščiai Kai tampame tėvais, tuo momentu mes tarsi persikeliame į nuosavą vaikystę. Ir iš naujo pergyvename džiugius ir liūdnus praeities įvykius. Atrandame sa...
Tėvo vaidmuo auklėjant sūnų Kiekvienam berniukui reikalingas vyras, kuris galėtų jam "instaliuoti" gyvenimo programą, parodytų, ką reiškia būti vyru. Tai didžiulė privilegija, su...
Tiesa apie tėvus ir vaikus, apie kurią mažai kas k... "Svarbiausia vaikui - disciplina. Jeigu jį rimtai užimsime, nebeturės laiko šlaistytis gatvėmis!", "Man svarbu, kad sūnus užaugtų kovotoju, dėl to jis...
Štai dėl ko taip pavargstate Visi žinome, kad vaikai auginami be išeiginių ir atostogų. Naujas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2000 amerikiečių mamų, turinčių 5-12 metų amžiaus...
Trys sūnūs Istoriją apie tai, kaip man gyvenasi su trimis sūnumis, iš pradžių norėjau pavadinti "Kaip grūdinosi mama". Kadangi taip priimta manyti, jog jeigu vis...
Vaikai ir dovanos, kurias jie mums atneša Visi vaikai atsineša su savimi mums skirtas dovanas. Kiekvienas vaikas, gimdamas, pakeičia tėvų gyvenimą, atnešdamas į jį kažką ypatingo. Naujo. Ir ke...
Kodėl svarbu tenkinti besilaukiančių kaprizus? Atrodytų, maža ko gali užsimanyti kuoktelėjusi moteriškė? Tai persikų vidury nakties, tai sūdytų keptų braškių... Nėra čia ko tenkinti kiekvieno kapri...
Šeimos bijo būti sumedžiotos Vaiko teisių reformos grimasos Lietuvoje pasėjo baimę. Tėvus gąsdina ugdymo įstaigose dalijamos anketos su asmeniškais klausimais. Kalbama apie vaikų ...
Be tėvo užaugusi mergaitė Be tėvo užaugusi mergaitė niekada nesužinos, kas yra rami, ne šio momento laimė. Nuo tos dienos, kai tėtis išėjo, jos širdyje žiojėja didžiulė juoda s...
Akivaizdžios gerų tėvų taisyklės Vaikas niekam nieko neprivalo Jis neprivalo miegoti po 20 valandų per parą, neprivalo miegoti savo lovelėje, neprivalo mėgti plaukioti nuo pat gimimo...
Kiek mama padaro vaikui per dieną Vienas vyras patalpino laikraštyje žinutę apie savo žmoną. Šeimoje buvo trys maži vaikai ir jis ištisą dieną stebėjo viską, ką mama darė vaikams. Ir ...
Toksiška mama Mielosios mamos, jūs galite nuodyti ir naikinti savo vaikų dvasinį gyvenimą. Dėl jūsų nesąmoningumo - nesugebėjimo pasižiūrėti į save iš šalies ir sus...
Kai mama išsilieja iš krantų. Buitinis vaizdelis... Būna, kad mama puola į neviltį. Nes ji irgi ne geležinė. Paprastai prie to priveda ištisa grandinėlė įvairiausių įvykių. Pavyzdžiui, ryte kai kas la...