Ką ir kokiu tikslu pritraukiame į savo gyvenimą

Paskutiniu laiku vis labiau stebiuosi, kaip viskas puikiai suderinta ir numatyta šiame pasaulyje. Viskas savo vietose, viskas turi savo reikšmę. Štai, pavyzdžiui, atkreipiau dėmesį, kaip subtiliai dirba tasai neregimas mechanizmas, kuris suveda žmonių poras tolimesniam bendram gyvenimui.. Šiose porose irgi abu savo vietose ir abu turi savo konkrečią reikšmę.

Yra viena šiek tiek pažįstama šeima. Vyras – griežtas, netgi šiek tiek despotiškas, mėgsta taisykles ir tvarką, aršus perfekcionistas. Mėgėjas pakalbėti apie kitų žmonių trūkumus, pasmerkti, demaskuoti. Tokios veiklos tikslai patys kilniausi, savaime aišku. Nors dažniausiai niekas neprašo jo to daryti.

Labiausiai kliūna jo žmonai. Apie save ji spėjo sužinoti praktiškai viską. Ta prasme, kad žino savo trūkumus, su kuriais reikėtų padirbėti. Tačiau pakęsti negali net menkiausios kritikos, net menkiausių užuominų apie jos netobulumą. Kiekvienas bandymas ją pakritikuoti atsieina kelias sudaužytas lėkštes.

Ir štai kas gaunasi: mėgėjas pakritikuoti sutiko moterį, kuri į kiekvieną kritikos porciją reaguoja antausiu. Kitaip sakant, vieną kenksmingą įprotį gesina kitas. Pažvelgus iš kitos pusės: pernelyg jautri kritikai moteriškė gauna vyrą, kuris metodiškai grūdina jos sugebėjimą ištverti svetimas neigiamas nuomones. Jis mokosi nesmerkti, ji mokosi nebūti tokia jautria. Jis pamažu atpranta nuo karingo perfekcionizmo, o ji mokosi laikytis taisyklių.

Ir tai puiku, mano nuomone. Kaip rašė Ekchartas Tolė: „Santykiai neturi daryti mus laimingais ir padėti mums realizuotis. Jei užsispyrę sieksite gelbėtis santykių pagalba, teks vis iš naujo ir iš naujo nusivilti. Bet jeigu suprasite, kad santykiai reikalingi sąmoningumui įgyti, tada jie jus išties išgelbės“.

Kažkas tikriausiai pasipiktins: kaip galima užmegzti santykius ir nenorėti, kad jie būtų laimingi? O aš manau, kad neverta tikėtis laimės vartotojiška prasme – kaip savo Ego poreikių patenkinimo. Jei taip darysime, partneris nesąmoningai skatins atsikratyti pernelyg stiprios Ego įtakos, o tai visada labai nemalonu. Taip kad laimė slypi kitur.

Tokiose situacijose gyvenimas duoda kelias pamokas.

Pirma. Partneris, kaip taisyklė, būna teisus (iš esmės), net jeigu pats to nesupranta. Su tuo sunku susitaikyti, bent jau iš karto. Partneris gali atrodyti neteisus, reikšdamas savo pretenzijas ne visai tinkama forma, dėl to dažnai kyla didelių problemų, tačiau čia visiškai kita atskira tema. Jeigu grįšime prie anksčiau pateikto pavyzdžio, tarkime, žmona teisi. Jai nepatinka vyro kritika, nėra čia ko knaisiotis kitų žmonių trūkumuose. Bet ir vyras iš esmės teisus. Svarbiausia abiejų problema – kaip jie tą savo teisumą išreiškia.

Antra. Norint pasiekti pažangos santykiuose ir apskritai bet kurioje gyvenimo sferoje, reikia pradėti nuo savęs. Vyrui reikia nustoti kritikuoti viską iš eilės, žmonai būtina įveikti savo perdėtą jautrumą kritikai. Nieko nesigaus, jei jiedu vadovausis principu: „Tegu iš pradžių pradeda keistis partneris, o tada bus matyti“.

Trečia. Pradėjus nuo savęs, reikia „įjungti“ sąmoningumą. Suvokti emocijas, slypinčias už poelgių ir veiksmų arba frazių. Tai leis išsiaiškinti negatyvius polinkius: norą visada likti teisiu, norą visada būti viršesniu už partnerį ir t.t. Mano pavyzdyje žmonos reakcija leidžia vyrui suvokti savo ne per geriausią polinkį viską kritikuoti.

Dar vienas pamoka. Vystymosi ir tobulėjimo raktas – priimti bet kokią situaciją. Su gyvenimu kovoti apskritai beprasmiška. Nori pakritikuoti – pirmiausiai priimk savo žmoną, kuriai, beje, tikriausiai dar visai neseniai prisipažinai meilėje. Priimk ją su visais trūkumais. Juk tobulų žmonių nebūna. Dabar žiūrime į žmoną. Jeigu žeidžia svetima nuomonė – išmok priimti save su visais savo trūkumais. Ne tik partneris netobulas, bet ir tu. Beje, nesupainiokite situacijos priėmimo su tokiu pavojingu dalyku, kaip emocijų slopinimas.

Išmokus priimti situaciją, kitaip sakant – įgavus vidinę ramybę, galima pamėginti padėti partneriui: padėti tapti geresniu kokiose nors sferose. Su sąlyga, kad jis pats to nori. Jeigu vidinės ramybės pasiekti nesigavo, tai „teikiant pagalbą“ jus greičiausiai užplūs ištisa gama emocijų ir vargu ar jos bus pozityvios. Ir tada vietoje ramaus pokalbio gausis ataka. Ataka paskatins gintis bet kokia kaina. Nepriklausomai nuo to, kas teisus, juk Ego nesnaudžia. Ir ratas užsidarys. Kol nenugriaudės sprogimas…

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI