Kai blogi santykiai – tai jūsų kaltė

Mokyklose mūsų nemoko nedaryti klaidų santykiuose. Ką ten mokyklos, netgi tėvai kartais negali nieko patarti. Ir štai, su gerokai suvelta nuomone apie meilę, pagrįsta menine literatūra, filmais, straipsniais žurnaluose ir žmonių, kuriems patiems nieko nesigavo, patarimais, mes puolame kurti santykių. Neretai vien tam, kad viską sugadintume. Tačiau blogiausia yra tai, kad nesimokome iš klaidų – mes tas klaidas užsispyrę kartojame vis iš naujo, kadangi jų nesuvokiame.

Stoję į poziciją, teigiančią, jog „meilė arba atsitinka, arba ne”, mes atimame iš savęs teisę rinktis ir galimybę susikurti laimingus santykius savo rankomis.

Imkime ir pamėginkime, eksperimento dėlei, įsivaizduoti, kad viskas santykiuose priklauso nuo mūsų. Ne nuo atsitiktinumo, ne nuo aplinkybių ir netgi ne nuo kito žmogaus, o nuo mūsų. Mes renkamės, su kuo būti ir kaip save išreikšti. Ir to pakanka. Pabandysime?

Taigi – trys labai paplitusios moterų klaidos santykiuose su vyrais.

Pirmoji klaida. Tikėtis iš žmogaus blogiausio

Monumentali moterų klaida santykių pradžioje – iš visur ir iš visų tikėtis kiaulysčių.

Jūs visada budri ir iš žmonių jums lengviausia tikėtis blogiausio. Jūs taip išauklėta, bet vis dar turite šansą maloniai nustebti. Nors galiu lažintis, kad dažniausiai gaunate kaip tik tai, ko tikėjotės iš pat pradžių.

Žinote kodėl? Žmonės visada pateisina mūsų lūkesčius, kad ir ką apie juos galvotume.

To priežastis – taip vadinamas tunelio regėjimas: smegenų polinkis supaprastinti sau gyvenimą susiaurinant sąmonę, nukreipiant ją į tašką „tunelio gale”, t.y. į galutinę išvadą. Dėl tokio susiaurinto mąstymo, smegenys pasigriebia iš aplinkui egzistuojančios informacinės erdvės tik tuos dalykus, kurie patvirtina tą galutinę išvadą ir atmeta visą kitą informaciją.

Ir, žinoma, tasai, kuris taip mato, pradeda ir elgtis atitinkamai savo regėjimams.

Paimkime, pavyzdžiui, moterį, kuri iš anksto įsitikinusi, kad visi vyrai neištikimi. Ji ims:

  • Kiekviename vyriškyje įžvelgti savo būsimas ašaras ir tuo pritrauks į gyvenimą tuos vyrus, kurie jai tas ašaras garantuos. Ji orientuosis ir koncentruosis į konkrečius vyrų ypatumus, šitaip atsijodama juos iš visos vyrų minios (su retomis išimtimis).
  • Kiekviename telefono skambutyje ir kiekvienoje žinutėje įžvelgs grėsmę ir kiekvieną kartą nervinsis, kandžiai atsakinės, darys spaudimą, uždavinės provokacinius klausimus, kerštingai flirtuos su kitais.
  • Netgi nutylėdama savo mintis ir įtarimus, moteris demonstruos nepasitenkinimą netiesiogiai, per šaltumą, liūdesį, susierzinimą, susikaustymą lovoje, kuo sugadins santykius.

Skaudžiausia tai, kad netgi jei Jonas ar Petras bus absoliučiai teigiami vyriškiai be jokių kėslų tapti neištikimais, santykiai su ta moterimi vis tiek žlugs. Nes nežiūrint į absoliutų adekvatumą, tasai vyras, praėjus tam tikram laikui:

  • Taps neištikimas, kadangi jį jau kiaurai persmelkė neištikimybės idėja, kurią nuosekliai ir metodiškai ilgą laiką diegė jam į smegenis moteris;
  • Taps neištikimas vien todėl, kad partnerė jį galutinai nukamavo, visiškai sunaikinusi bet kokį artumo jausmą santykiuose;
  • Netaps neištikimas, tačiau paliks moterį, kadangi toji jį nuvargino ir galutinai įsiutino;
  • Netaps neištikimas ir neišeis, tačiau stengsis kuo rečiau grįžti į namus, taps nervingas, tulžingas, kuo ir pribaigs visą dar likusį artumą.

Stebėtojas formuoja sistemą. Ir nesvarbu, kas ką stebi ir ką jis ten „mato” – dėsnis veikia vienodai visais atvejais. Vyras gali galvoti, kad visos moterys – savanaudiškos šliundros, o moteris gali galvoti, kad aplink ją – vien skudurai ir veltėdžiai, o štai šitas irgi tikriausiai ne ką geresnis. Ir bjauriausia tai, kad visa tai išsipildys – pats galvojantis tuo pasirūpins.

Ką gi daryti?

Jeigu jūsų negatyvas – išankstinių įsitikinimų ar anksčiau įgytos patirties, o ne partnerio realaus elgesio rezultatas, palikite partnerį ramybėje ir užsiimkite savo įsitikinimais. Atminkite – mintys apie gyvenimą formuoja patį gyvenimą. Jeigu esate kupinas toksiškų įsitikinimų apie žmones ir pasaulį, tai ir žmonės bei pasaulis atsisuks į jus būtent ta puse, apie kurią galvojate. Vienas paprasčiausių būdų – sąmoningai pasirinkti ekologiškus, naudingus įsitikinimus apie partnerį, sufokusuoti dėmesį į gerąsias jo savybes ir kiekvieną dieną ieškoti tam pozityvui patvirtinimo.

O jeigu jūsų negatyvizmo priežastis – partnerio elgesio rezultatas, tada reikėtų atvirai aptarti šį klausimą. Netarkuoti jo, ne patyliukais keršyti, o pakloti visas kortas ant stalo. O toliau, jeigu santykiai jums brangūs, stebėkite jo veiksmus, susikoncentruodami į tai, kas jus tame žmoguje džiugina.

Kreipkite daugiau dėmesio į tai, ko norite, o ne atvirkščiai.

Antroji klaida. Galvoti apie vyrą viena, o kalbėti kita

Esmė panaši į pirmą punktą: santykiuose su vyru visiškai nesvarbu, ką deklaruojate, jeigu jūsų viduje egzistuojanti nuomonė/lūkesčiai nesutampa su jūsų realiais žodžiais ir veiksmais.

Įsivaizduokite, kad partneris užsidegė idėja atidaryti parduotuvę. Jus šita mintis siutina dėl pačių įvairiausių „objektyvių” priežasčių, tačiau jūs juk geras žmogus, vadinasi, savo mintis pasiliekate sau, palaikote partnerį žodžiais ir darbais.

Ir čia slypi kelios problemos.

Neverbaliniai pasireiškimai. Jūsų žvilgsnis, mimika, balsas – visa tai atrodys nenatūraliai, dirbtinai. Esate tikri, kad suvaidinote gerai ir jūsų neįvarysi į kampą, tačiau patikėkite, laikui bėgant jus demaskuos. Žinote kodėl? Todėl, kad žmonės ne idiotai. Jie žiūri į jus, „nuskaito” jus ir sąmoningai ar nesąmoningai supranta, kada žodžiai ima skirtis nuo nežodinių signalų.

Silpnumo momentas. Jūs neišsimiegojote, jums užkniso smegenis darbe, jūsų projektas tapo nuostolingas ar paprasčiausiai susipykote su draugais. Savikontrolės limitas baigėsi ir kaip tyčia būtent dabar partneris nutarė aptarti su jumis „tas savo kvailystes”. Rezultatas: paleidote vadžias, išliejote jam į akis visą karčią tiesą, partneris piktas, jo pasitikėjimas jumis žlugo.

Ką vietoje viso to daryti?

Pirmas variantas – visada sakyti teisybę, prieš tai ją apdorojus. Net neįsivaizduojate, kiek geriau kartais išsakyti nemalonią tiesą, tačiau iš karto, kol toji dar „nepašvinko” viduje, negu atsitiktinio nervų priepuolio metu priblokšti žmogų, kai jis šito mažiausiai laukia ir tikisi, juk iki to laiko jūs apsimetinėjote, kad jį palaikote.

Santykiuose daromų klaidų skaičius sumažėtų dvigubai, jei žmonės, prieš pradėdami meluoti, suprastų, kas realiai pastatyta ant kortos. Partnerio sumanymas atrodo rizikingas? Taip ir pasakykite, kad pergyvenate, nurodykite galimas grėsmes. Nepatinka elgesys ar iniciatyva? Švelniai, negrubiai painformuokite, pasiūlykite alternatyvą, paprašykite, kad jus suprastų, papasakokite, ką jaučiate. Tačiau ne iš pozicijos „tuojau aš tave išmokysiu, kaip reikia gyventi, kvailas tu neišmanėli”.

Antras variantas – pakeisti savo vidinį požiūrį į ginčytiną dalyką. Yra daug būdų surasti žmoguje ar sumanyme užslėptų resursų ir galimybių, pažvelgti į situaciją iš kitos pusės. Juk iš tiesų mes irgi būname neobjektyvūs ir galime suklysti kaip visi normalūs žmonės.

Trečioji klaida. „Koučinti” vyriškį

Apsilankėte garsaus saviugdos guru treninge, įgavote savimotyvacijos jėgą, supratote, kur slypėjo jūsų problema, išsiaiškinote, kaip su ja susidoroti. Ir labai, labai, labai knieti pasidalinti šiomis žiniomis su partneriu ir visais, kurie tik pasipainios po ranka.

Nors ne, netgi ne pasidalinti – greičiau apšviesti, ištempti iš neišmanymo tamsos. Kas atsitiko? Žmogus nedega entuziazmu? Skęstantis idiotas, nenori gelbėtis! Ką gi, pats laikas sugėdinti, priminti jam visas jo neteisingo požiūrio sukeltas problemas, priminti apie tą skausmą ir, žinoma, galiausiai pasiūlyti savo stebuklingus vaistus. O paskui ateis laikas labai stipriai nustebti, kad entuziazmo trūkumą žmogus pakeitė aršiu pasipriešinimu, o kartais ir į jus nukreipta agresija.

Troškimas suteikti gėrio partneriui dygsta iškart iš kelių esminių problemų. Staigiai išauga jūsų paties susireikšminimas, jūs atsisakote laikyti partnerį atskira asmenybe su savo smegenimis ir teisėmis, bijote, kad partneris taps visiškai baigtu nevykėliu be jūsų išmintingų patarimų ir t.t. Tačiau esmė slypi netgi ne priežastyse, esmė – neigiamame rezultate, kurį gausite 99% atvejų.

Ką vietoje to daryti?

Atsakymas toks akivaizdus, kad jo jau niekas nebegirdi: reikia palikti partnerį ramybėje, į kurią jis turi pilną teisę, ir pradėti pačiam gyventi taip, kaip patarinėjote jam. Jeigu jau esate toks teisus, tai labai greitai judu abu tai suprasite, žvelgdami į jūsų pasiektus rezultatus. Įgyvendindami savo propaguojamas idėjas, įtikinsite jas išbandyti ir kitus. Jūsų žodžiams žmonės gali priešintis ir būtinai priešinsis, jeigu neprašė jūsų patarimų, o štai akivaizdiems rezultatams nesipriešins niekas.

Tačiau ir tai suveiks tik tuo atveju, kai jūsų vertybės sutampa su partnerio vertybėmis. Neįmanoma motyvuoti savo sportiniais pasiekimais žmogaus, kuris absoliučiai abejingas sportui. Taip, jums paplekšnos per petį, pasveikins, ir nueis toliau įgyvendinti savų tikslų. Tačiau tai jau kita istorija.

Stebėkite save ir rūpinkitės savimi. Juk keisdamiesi patys, keičiate ir visa tai, su kuo susiliečiate. Tame tarpe santykius su savo vyriškiu.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *