Kai gyvenimą užvaldo baimė

Prieš 10 metų įstrigau. Nemečiau universiteto tik iš baimės, kad paskui nesusirasiu normalaus darbo. Ekonomika man patiko, bet ji nebuvo mano pašaukimas. Tęsiau nebereikalingus santykius todėl, kad bijojau pirmoji padaryti jiems galą. Juk mergina iš padorios šeimos neturi palikti vaikino iš padorios šeimos, teisingai? Nes jeigu ji jaučiasi nelaiminga.

Mane apėmė panika, kad situacija niekada nepasikeis. Kuo ilgiau trypčiojau vienoje vietoje, tuo buvo blogiau. Kol likimas neapvertė gyvenimo aukštyn kojomis, kad pagaliau priverstų mane susitvarkyti su visomis savo baimėmis. Ne visada tai nutinka taip dramatiškai, tačiau kiekvieną kartą, kai leidžiame baimei užvaldyti savo gyvenimą, reikia užmokėti tam tikrą kainą.

Baimę jaučia visi.ir ją jausdami, mes apankame ir stengiamės nepastebėti, kaip ji mus sukaustė ir supančiojo.

Jūs tampate labai subjektyvus. Laikome visiškai normaliu dalyku vertinti kitus žmones. Tačiau kiekvienas toks vertinimas sugrįžta atgal kaip bumerangas. Kokiu būdu? Mes pasijuntame nelaimingais ir nepilnaverčiais. Jokios aimanos ir jokie skundai neprivers pasijauti geriau. Didžiausią baimę kelia būgštavimai, kad esame nepakankamai geri ir tobuli. Šitokiu būdu bandome padidinti savo vertę (savo protuose), sumenkindami kito žmogaus vertę. Pasąmonė, kuri taip mėgsta rūšiuoti negatyvias mintis tarsi kortų kaladę, tampa iracionali.

Gyvenimas virsta rutina. Stabilumas gyvenime labai svarbus. Tačiau tai nereiškia, kad turime egzistuoti rutinoje ir pamiršti, kad esame gyvi žmonės. Idealiu atveju žmogus jaučia stabilumą savo viduje, ir dėl to jaučiasi laisvas. Jeigu pabundate ryte su gera nuotaika ir turite noro eiti sukurti kažką nuostabaus, visa širdimi mėgaudamiesi kiekviena nauja diena, reiškia, esate teisingame kelyje. O jeigu vos pabudę jaučiatės išsikvėpę – atėjo laikas analizuoti savo baimes ir jų atsikratyti.

Jausmas, kad įklimpote kokioje nors situacijoje. Kitas akivaizdus požymis – jūs išaugote išsisėmusius santykius ar nemetate nekenčiamo darbo iš baimės. Jums baisu keisti situaciją. Žinau, ką reiškia tai jausti, bet taip pat žinau, kad vis tiek turite galimybę žengti į priekį. Tiesiog jūsų kritiškas vidinis balsas kalba garsiau, nei šnabžda širdis. Kai tik sukaupsite drąsos, atsiras ir būdų, kaip ištrūkti iš šio užburto rato.

Garsiai neišsakote savo nuomonės. Galbūt iš baimės ką nors įskaudinti, galbūt nenorime susidurti su aplinkinių nepritarimu ar pasmerkimu. Tačiau tuo pat metu visi tie aplinkiniai, kurių mes taip bijome, irgi bijo jūsų. Tokiu būdu visi laiko vienas kitą savo įkaitais. Juokingas ir absurdiškas žaidimas, tiesa? O realybė tokia, kad mes gimėme su savo svajonėmis ir esame vieninteliai žmonės, kurie gali jas įgyvendinti. Štai ką mes veikiame šiame pasaulyje, kam mes į jį atėjome. Kai veikiame iš širdies, imame įkvėpti ir motyvuoti tuos pačius aplinkinius. O mes kažkodėl linkę geriau patylėti ir viską sukomplikuojame.

Streso pojūtis. Stresas – tai proto būsena. Jaučiame įtampą ir nerimą, kai siekiame neteisingų dalykų ir atliekame neteisingus veiksmus. Mes sprunkame nuo teisingų sprendimų iš baimės, kad nieko nesigaus, dėl to prie visos puokštės prisideda dar ir nusivylimai bei nerimas. Bet kokiu atveju mūsų protas ir kūnas panyra į chaosą. Mes nusiplūkiame ir netenkame jėgų, kai pernelyg skubame, kai atidėliojame ar vengiame tų dalykų, kuriuos iš tiesų norėtume turėti ir daryti. Pasižiūrėkite į savo gyvenimą ir išsiaiškinkite, kur slypi streso šaltinis, o tada imkitės priemonių ir sukaupkite drąsos kažką keisti.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI