Kai labai sunku

Ką daryti, kai sunku? Pavyzdžiui, kai užgriūna sunkus gyvenimo periodas? Ar kai stresas visus nervus ištampė. Jėgų mažoka, norisi gulėti ir nieko neveikti. Ir taip kokias dvi-tris savaites, kol jėgos sugrįš. Tačiau gyvenime pauzės mygtuko nepaspausi. Vaikai nori valgyti, vyrui norisi tvarkos, o čia dar viršininkas su savo ataskaitomis… Ir viską – iškart, viską tuo pačiu metu…

Kai trūksta energijos, pradeda atrodyti, kad nieko nespėjate, o pasaulis garantuotai sugrius, jei kažko nepadarysite. Imate greitinti tempą, nustojate ilsėtis ir skirti laiko “niekams” – kurie kaip tik ir ne niekai, o patys reikalingiausi dalykai… Būti gera, viską daryti idealiai, viską suspėti!

Kuo greičiau sukatės, tuo mažiau suspėjate. Energijos trūks netgi ramybės būsenoje, o kai trūksta energijos – prasideda nervų priepuoliai. Būtent tokiais momentais rėkiame ant vaikų dėl visiškų smulkmenų, o paskui pergyvename. Būtent tokiomis dienomis baisiai erzina vyras, net jeigu jis tiesiog kvėpuoja šalia, nes tada jis ir kvėpuoja ne taip, neteisingai. Tačiau priežastis ne vaikuose ir ne vyro kvėpavime, ir ne laike, kurio taip trūksta. Priežastis mūsų viduje. Mūsų vidinėje būsenoje, kurią užvaldo stresas. Jis ir generuoja naujas problemas, neišspręsdamas ankstesnių.

Mes ir tik mes galime tą būseną valdyti ir kontroliuoti. Reikia tik pasistengti. Tačiau pasistengti ne įprasta šio žodžio prasme.

Daugeliui mūsų “pasistengti” reiškia dar atkakliau plušėti, dar stipriau dirbti. Tik visa tai nieko gero neduos. Kai trūksta energijos, spartinti tempą kenksminga ir pavojinga. Tai tarsi išvystyti didelį greitį automobiliu su sugedusiais stabdžiais – pavojinga ir jums, ir aplinkiniams.

Ką reikia padaryti? Sulėtinti tempą. Sustoti minutėlei. Ir toliau judėti į priekį labai pamažu ir atsargiai. Energijos tausojimo režimu. Jokių nereikalingų veiklų, kurios gali palūkėti. Jokių reikalavimų sau pačiai, griežtų planų ir t.t. Atsargiai. Pamažu. Mažais žingsneliais.

Pagirdama save ir sau padėkodama. Pamaitinau vaikus? Šaunuolė. Susitvarkiau miegamajame? Šaunuolė.

Ir nieko baisaus, kad pusryčiams buvo paprasta košė be jokių išsidirbinėjimų. Visai nesvarbu, kad kol kas nesutvarkiau virtuvės ar tualeto. Aš kažką nuveikiau? Šaunuolė.

Daugiau rūpinimosi savimi. Šiandien pristabdžiau, pailsėjau. Mažylis miega? Priguliau greta, užuot šveitusi keptuvę iki blizgesio. Atšaukiau visus planus, reikalaujančius jėgų. Pamąsčiau, iš kur galėčiau tų jėgų pasisemti. Ir nuvažiavau su vaiku į mišką. Suradau valandą per savaitę manikiūrui. Nepaisydama visko namuose nepadaryto. Nes tas kvailas manikiūras šiuo momentu mane gelbsti. Viso labo manikiūras, tačiau tai jau pauzė, rūpinimasis savimi ir atokvėpis.

Reikia iškuopti namą? Iš pradžių iškuopk save. Pamerk save į vonią, su putomis, aliejais ar dar kažkuo. Kad ir su mažu vaiku ir jo plaukiojančiais ančiukais. Pasirūpink pirmiausiai savimi ir pasijausi žymiai lengviau.

Sulėtink tempą. Nereikia niekur bėgti, nieko vytis, su niekuo lenktyniauti. Tiesiog ramiai kvėpuok ir eik į priekį komfortišku tempu. Gyvenimas – tai šis momentas. Gyvenimas – tai ne “nespėjau” ir ne “aš tai padariau”. Gyvenimas – tai tavo vidinė savijauta, tavo santykiai – su savimi, artimaisiais, pasauliu, Dievu. O santykiai nepakenčia šurmulio ir skubos. Kaip ir gyvenimas.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *