Kai mama priekaištauja, jog esu panašus į tėvą

Norėtųsi pakalbėti apie tokį nemalonų reiškinį, kai motina savo negatyvius jausmus, adresuotus vyrui, perkelia savo vaikui. Kai vaikas kaltinamas dėl to, kad būdamas savo tėvo sūnumi ar dukterimi, yra labai į jį panašus.

Kiekvieną kartą pažvelgusi į vaiką, tokia mama prisimena jo tėvą ir jam jaučiamą nuoskaudą. Matydama vaike jo tėvo bruožus, ji negali susivaldyti ir pastoviai prie vaiko kabinėjasi. Kitaip sakant, visos pretenzijos, kurios iš tikrųjų yra adresuotos vyrui, pasipila ant vaiko su jo dar nesubrendusia psichika.

Išsiaiškinkime, kokios naudos motinai duoda toks elgesys.

Pirma. Motina stengiasi atsikratyti atsakomybės už vaiko auklėjimo klaidas.

Antra. Kai šeimoje tėvo figūra laikoma pasibjaurėtina ir kai visi žino apie tą neapykantą ir pasibjaurėjimą, kurį motina jaučia tėvui, toks signalas tampa labai veiksmingu metodu valdyti ir kontroliuoti vaiką. Bet kokia vaiko veikla praktiškai paralyžuojama menkiausia motinos pastaba, jog jis, neva, panašus į “tą išgamą”;

Trečia. Atsidūrusi sudėtinguose santykiuose su vaiko tėvu, motina susiformavo sau aukos vaidmenį. Ir dabar reikalauja supratimo bei palaikymo iš savo vaiko. O vaikas jaučiasi kaltas prieš mamą už tai, kad panašus į “tą išgamą”, deda labai daug pastangų, kad kompensuotų tėvo kaltę, rūpindamasis mama ir tapdamas totaliai jai paklusnus.

Ką patiria vaikas?

Vaikas jaučiasi ne tik neapgintas ir nesaugus, bet dar ir kaltas dėl viso to, kas vyksta su mama. Jis siekia padaryti viską, ko iš jo prašo, ir padaryti gerai, idealiai. Jis paverčiamas amžinu varikliu: pastoviai stengiasi išpirkti kaltę prieš mamą už tai, kad yra panašus į žmogų, kuris mamą nuskriaudė. Tačiau kad ir koks geras jis nebūtų, mama vis tiek jį kritikuoja. Ir tada jis vėl ir vėl puola išpirkti savo kaltės. Siekdamas įtikti mamai, toks vaikas pamiršta savo paties norus ir poreikius. Susiformuoja gero berniuko ar geros mergaitės kompleksas, kai visais savo poelgiais vaikas nori užsitarnauti mamos pritarimą ir meilę.

Be to, suaugęs toks vaikas turės begalę problemų kurdamas savo šeimą, kadangi jaučiasi kaltas dėl visko, kas aplinkui vyksta. Jis iš visų jėgų stengsis būti pačiu geriausiu, tačiau pastoviai suras savyje vis naujų ir naujų ydų, dėl ko be pabaigos save smerks ir niekins. Dauguma tokių jaunuolių ir merginų turi polinkį į susinaikinimą ir į priklausomybę nuo santykių. Jie laukia pagyrimo ir pritarimo iš kiekvieno pakeliui sutikto žmogaus.

Trumpiau sakant, pagrindiniu jausmu, kuris transliuojamas pasauliui, tampa neurotiškos kaltės jausmas.

O jeigu atpažinote save tokioje mamoje?

Išsiaiškinkite savo nuoskaudas buvusiam vyrui. Pripažinkite pagaliau faktą, kad permetate šitą nuoskaudą nuosavam vaikui. Pripažinkite faktą, kad jūsų santykiai su vyru – tai jūsų įtakos sfera. Vaikas čia niekuo nekaltas. Išspręskite pagaliau problemas su vyru nesinaudodamos vaiku kaip įrankiu. O su vaiku būtina pasikalbėti, net jeigu jam jau 50 metų. Tai padaryti niekada ne vėlu. Papasakokite jam apie savo jausmus, paaiškinkite, kodėl taip elgėtės ir paprašykite atleidimo.

O jeigu atpažinote savyje tokį vaiką?

Jūs, skirtingai nei jūsų mama, nesirinkote sau tėvo ir negalite rinktis, į ką galite būti panašus. Jus kaltino už tai, už ką esate visiškai nekaltas. Turite suvokti, kad mamos priekaištai ir pretenzijos reiškia, jog ji neišsprendė savo problemų su jūsų tėčiu, o santykiai tarp jų – tai vien tik jų atsakomybės sfera. O tai reiškia, kad nuo šios minutės viskas, kas nepriklauso jūsų atsakomybės sferai neturi su jūsų gyvenimu nieko bendro. O tai reiškia, kad ir jūsų panašumo į tėtį faktas byloja vien tai, kad esate jo sūnus ar dukra. Ir kad pagal genetikos dėsnius jūs negalite nebūti į jį panašus. Panašumo faktas nedaro jūsų blogu žmogumi. Tai ne jūsų problema, tai neišspręstos jūsų tėvų problemos. O jūs turite savų reikalų, štai jais ir užsiimkite.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *