Kai pasąmonė bando jums kažką pasakyti

Pasąmonė užsikrauna sau visą sunkų ir juodą darbą, sąmonei palikdama praktiškai tik kontrolės iliuziją. Atvirai kalbant, už savo egzistavimą mes turėtume dėkoti būtent šiai tyliai, į viešumą nesiveržiančiai psichikos funkcijai – savo pasąmonei. Jeigu žmogų valdytų protas, sąmonė, jis niekada nieko nepasiektų. Jis netgi išgyventi negalėtų, juk būtent pasąmonė kontroliuoja kvėpavimą, kraujotaką ir priima didžiąją dalį visų sprendimų.

Tačiau ji ne tokia jau ir rami. Ji gali įsibrauti į kai kurias sąmoningas mūsų psichikos sritis keliais būdais. Būtent apie šias sritis, esančias tarp sąmonės ir pasąmonės, mes ir pakalbėsime.

Intuicija

Dažnai kalbame apie intuiciją kaip apie kažkokią mistinę galią, o iš tikrųjų tai viso labo galutinis mūsų pasąmonės verdiktas: pasąmonė pakužda mums vienokius ar kitokius sprendimus, remdamasi savo turima informacija ir sensoriniu realybės suvokimu.

Kai kažką suvokiate intuicijos lygmenyje, jūs paprasčiausiai realizuojate signalą, kurį pasiuntė pasąmonė. Jums atrodo, kad intuityvios nuojautos atsiranda tarsi iš niekur, tačiau taip yra todėl, kad sąmoningai, proto lygmenyje nieko nežinote apie prieš tai pasąmonės atliktą darbą.

Pasąmonė priima už jus daugybę sprendimų be jokių išankstinių samprotavimų. Intuicija – tai viso labo tasai momentas, kai šiuos sprendimus turi galutinai patvirtinti jūsų sąmonė, protas. Taip gali nutikti lemtingais gyvenimo momentais, ar iškilus konfliktui tarp dviejų smegenų pusrutulių.

Atsitiktinės mintys

Ar teko kada eiti gatve, galvojant apie savus reikalus, kai staiga – bach! – mintis apie pirmąją dar vaikišką meilę užplūsta visą jūsų protą?

Žmogaus protas labai dažnai dirba atsipalaidavęs. Kartais samprotaujame apie reikalus, kartais – visai be jokios ypatingos prasmės. Dėl to karts nuo karto mintys iššoka tarsi iš niekur, šauna į galvą visiškai atsitiktinės idėjos. Jeigu jos kelia nerimą, tokias mintis kartais vadina įkyriomis, tačiau dažniausiai jos yra būtent atsitiktinės ir be jokių pasekmių.

Tačiau kartais jos gali turėti ir didelę reikšmę, gali signalizuoti apie užslėptus jausmus, kuriuos slopinate. Arba apie stiprius troškimus – ką nors padaryti ar kažką pamatyti.

Svarbiausias uždavinys – išsiaiškinti, ką konkrečiai reiškia tie signalai, kada verta atkreipti į juos dėmesį, o kada galima ignoruoti. Svarbiausias dalykas čia yra emocijos, kurias pajaučiate, t.y. jūsų reakcija į šovusias mintis. Ji pasyvi ar aktyvi? Išsiaiškinkite tai, o paskui pasistenkite suprasti, ką tos mintys stengiasi jums pranešti.

Sapnai

Kai gulatės miegoti, jūsų protas (tikiuosi) atsijungia. Bent jau sąmoninga jo dalis. Jūs daugiau nebegalite mąstyti lygiai taip pat, kaip tai darote nemiegodamas. Daugiau nebereaguojate į sensorinius signalus, kuriuos kūnas siunčia smegenims. Jūs paprasčiausiai pasineriate į sapnų pasaulį.

Sapnai gali būti keisti, gali sukelti kvapą gniaužiančius pergyvenimus. Pasąmonė – tai ta vieta, kurioje gyvena jūsų vaizduotė, ir kai sąmoninga smegenų dalis atsijungia, pasąmonė gali pradėti gyventi savo gyvenimą. Būtent taip dažniausiai ir atsitinka.

Kai kurie sapnai tėra viso labo fantazijos žaidimai, tačiau kai kurie gali turėti visiškai konkretų ryšį su realybe. Bet kuriuo atveju sapnai gali labai daug papasakoti apie tai, kaip dirba smegenys. Tai, ką šiandien sapnavote, gali atspindėti pagrindinius jausmus.

Organizmo funkcijos

Mūsų kūnas – nuostabi mašina. Daugybė funkcijų, kurios veikia automatiškai, priverčia susimąstyti, kokią milžinišką galią turi pasąmonė. Jūs kvėpuojate, virškinate maistą, sugeriate maistingas medžiagas į kiekvieną ląstelę, darote neįtikėtinai tikslius judesius – ir visa tai vyksta nesąmoningai.

Nenuostabu, kad organizmo funkcijų pokyčiai gali būti traktuojami kaip pasąmonės signalai. Ypač jautrus psichinės būsenos svyravimams yra žarnynas. Stebint, kaip jis jaučiasi ir kaip veikia, galima nustatyti pagrindinės emocinės problemos, su kuria verta pasidarbuoti, pobūdį.

Oda – dar vienas indikatorius, leidžiantis išgirsti pasąmonės siunčiamus signalus. Dėmės, išbėrimai, spuogai – visa tai yra sutrikimų simptomai. Plaukai, akys, sąnariai irgi gali signalizuoti apie iškilusias problemas.

Skausmas

Skausmas įvairiose kūno dalyse dažnai siejamas su įvairiomis psichikos ir emocijų problemomis. Pavyzdžiui, kelių skausmai kartais siejami su užsispyrimu, nelankstumu ir baime. Kalbama, kad problemos su dantenomis liudija apie žmogaus neryžtingumą. Esama prielaidų, kad radikulitas susijęs su veidmainyste ir/arba ateities baime. Galvos skausmus gali sukelti stresas, sumišimas ir slogi, gniuždanti savijauta, net jeigu protas jaučiasi ramus ir pajėgia kontroliuoti situaciją.

Nuovargis, žiovulys

Jeigu pakankamai ilsitės, bet vis tiek jaučiate nuovargį, gali būti, kad organizmas reikalauja jūsų dėmesio.

Kartais jaučiamės pavargę ir dažnai žiovaujame tuo momentu, kai norisi išvengti liūdesio ir gyvenimiškų problemų. Galiausiai psichinis ir fizinis išsekimas pasiekia tokį laipsnį, kad netgi ilgalaikis poilsis nepadeda atsigauti.

Pasąmonė stengiasi mums pasakyti, kad laikas imtis priemonių ir spręsti pačias svarbiausias problemas. Faktiškai ji dirba viršvalandžius, kad pati surastų išeitį. Nesitikėkite, kad jėgos sugrįš, kol sąmoningai neišsiaiškinate, kas kelia nerimą.

Mes net neįtariame, kokiu mastu pasąmonė valdo mūsų gyvenimą. Ir dėl to vertėtų jai padėkoti. Dar daugiau – mes galime panaudoti pasąmonės signalus tobulėjimui, saviugdai. Pasąmonė gali padėti realizuoti svajones, surasti problemų sprendimus, išspręsti gilius vidinius konfliktus.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI