Kaip atpažinti melą

Melas – tai visada dviejų žmonių sąveika. Kalbėdamiesi su žmogumi, pamėginkite suprasti, ar turi jis minčių jus apgauti. Be nusistatymo apgauti, melas neegzistuoja.

Žmogus visada meluoja po jūsų veiksmų arba klausimų. Melas yra visada antrinis.

Bendraudami su žmogumi, stebėkite jo elgesio pokyčius. Kai žmogus meluoja, organizme vyksta psichofiziologiniai pokyčiai ir mes galime juos pamatyti.

Kai žmogus sako netiesą, organizme išsiskiria adrenalinas, kuris sukelia pokyčius, verčiančius visiškai kitaip dirbti organizmą – veidą, kūną, balso stygas, kvėpavimą.

Melagis visada jaučia baimę – baimę būti pagautam. Baimė visada pasireiškia mintyse, žodžiuose, veiksmuose.

Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad už teisybę atsako pasąmonė, kuri atsispindi gestuose ir kūno judesiuose, o už melą – tiktai žodžiai. Dėl to reikėtų išmokti pastebėti prieštaravimus tarp žodžių ir kūno kalbos.

Kai žmogus kalba teisybę, jis būna atsipalaidavęs. Kai meluoja – įsitempia.

Didžiausias problemas melagiams kelia detalės. Jeigu užduosime klausimus, susijusius su detalėmis – demaskuosime apgaviką.

ATPAŽINIMAS PAGAL KALBĄ

Užduokite klausimus ir sekite, ką pradeda atsakinėti žmogus. Jeigu uždavėte stresinį klausimą ir išgirdote pasitiktinį klausimą, pavyzdžiui: „O kam tau to reikia?“, „O kokia to prasmė?“ ir panašiai, reiškia, kad žmogus slepia informaciją. Greičiausiai jis meluoja.

Jeigu uždavėte stresinį klausimą ir išgirdote: ‘Tai nesvarbu“ ar bet kokius kitus išsisukinėjančius atsakymus, vadinasi, žmogus slepia informaciją ir, greičiausiai, meluoja.

Jeigu uždavėte stresinį klausimą ir išgirdote ištisą tiradą, didžiulį informacijos srautą, išsakytą pakeltu balsu ir neturintį ryšio su svarstoma tema, tai, greičiausiai, žmogus kalba netiesą.

Jeigu uždavėte stresinį klausimą ir pašnekovas jus ignoravo, neatsakė ar tiesiog nutraukė pokalbį, tai greičiausiai jam yra ką nuo jūsų slėpti ir jis greičiausiai kalba netiesą.

Melagis visada gali išsiduoti netyčia, „prasiplepėjęs pagal Froidą“. Atidžiai sekite kalbančio žodžius.

Jei girdite ilgą pasakojimą, kuriame vardinami atlikti veiksmai ir abejojate pasakojimo teisingumu – paprašykite, kad pasakotojas išvardintų savo veiksmus atvirkštine tvarka. Jeigu pasakojimas melagingas, melagis nesugebės atkurti savo melo, ir dar atvirkštine tvarka.

Jeigu atsakyme į jūsų klausimą pasipila daug pauzių, jos darosi vis ilgesnės ir dažnesnės, tai žmogus, greičiausiai, patiria didelį stresą. Vadinasi, gali kalbėti netiesą.

Neatsargūs prasiplepėjimai irgi išduoda apgavikus.

Melagiai dažnai kalba apibendrintai, naudoja žodelyčius „visi“, „visada“, „kai kurie“ ir panašiai. Visada pasitikslinkite, kas konkrečiai slypi po tais bendrais žodžiais.

FIZIOLOGINIAI POŽYMIAI

Jei uždavėte svarbų klausimą ir po atsakymo pašnekovas dėmesingai į jus žiūri, vadinasi, jis apgavikas. Apgavikui visada svarbu suprasti, ar juo patikėjote.

Jeigu žmogus kalba netiesą, jam dažniausiai išdžiūsta burna. Vadinasi, padažnėja prisilietimai prie veido, lūpų. Stebėkite tai.

Kai žmogus kalba netiesą, jis gali parausti, jausdamas sutrikimą, kaltę ar gėdą. Arba atvirkščiai – išblykšti, pajutęs baimės jausmą. Išsigandęs žmogus išblykšta, kadangi kraujas išteka iš viršutinės kūno dalies.

Kalbančio netiesą žmogaus kvėpavimas padažnėja, pasidaro gilesnis. Kvėpavimo pasikeitimą galima pamatyti, stebint viršutinę krūtinės ląstos dalį.

Jeigu uždavėte klausimą, o prieš atsakydamas žmogus tankiai sumirksėjo – tai akivaizdus streso požymis, nulemtas vegetatyvinės nervų sistemos poveikio. Tai gali liudyti, kad žmogus gali kalbėti netiesą.

Jeigu uždavėte klausimą ir pamatėte, kad žmogus staiga išprakaitavo, kad jam išrasojo kakta – tai bylos apie didelį stresą ir, galbūt, melą.

Jeigu pokalbio metu partneris dažnai ryja seiles, ką galima pastebėti iš adomo obuolio ir gomurio judesių, vadinasi, jis jaudinasi. Dėl to įmanoma, kad jis galbūt meluoja.

Jei atsakydamas į klausimą pašnekovas pakankamai ilgai išbūna užsimerkęs, tai jis jaučia stiprų stresą, vadinasi, gali kalbėti netiesą.

GESTAI

Kai žmogus kalba tiesą, jo gestai labai gausūs ir įvairūs. Jis naudoja juos dėl to, kad stengiasi perduoti pašnekovui „vaizdą“, emocijas. Tai padaryti padeda gestai. O jeigu žmogus meluoja, gestų kiekis sumažėja. Suprasdamas, kad gestais gali išsiduoti, apgavikas nesąmoningai apriboja gestikuliaciją.

Jei žmogus kalba netiesą, jis stengiasi išlaikyti su pašnekovu distanciją. Vadinasi, jis mėgins prisidengti knygomis, portfeliu, kompiuteriu, stalu ir t.t. Psichologijoje tokios priedangos vadinamos barjerais.

Jei žmogus jaučia stiprų stresą arba meluoja, smarkiai padažnėja prisilietimų prie veido, skruostų, nosies, lūpų. Taip pat jausdamas stresą žmogus ima manipuliuoti pašaliniais daiktais – rašikliu, telefonu, puodeliu, kaklaraiščiu, laikrodžiu, moteriškais papuošalais ir panašiai.

Jei prieš atsakydamas į klausimą pašnekovas kosčioja, užsirūko, gurkšteli vandenį (kavą, arbatą), vadinasi, jam reikia padaryti minutės pertraukėlę, kad spėtų susiklostyti „teisingas atsakymas“. Vadinasi, tasai atsakymas gali būti melagingas.

Jeigu atsakydamas į klausimą žmogus atsilošia atgal, liečia save, apkabina save – jis jaučia stresą. Vadinasi, gali kalbėti netiesą.

Jeigu pokalbio metu matote, kad žmogus staigiai nuo jūsų atsitraukė, o jo gestikuliacijoje atsirado barjeriniai judesiai, tokie kaip „stop“, „kryžius“ ir t.t. -tai byloja, kad žmogus pajuto stresą. Vadinasi, gali kalbėti netiesą.

Atminkite: negalima atpažinti melo vien iš judesių. Melas visada nustatomas pagal pačių įvairiausių požymių kompleksą.

www