Kaip atsikratyti infantilaus žmogaus

Daugelis žmonių širdies gilumoje labiausiai trokšta, kad aplinkiniai elgtųsi su jais kaip su mažais vaikais: į klaidas žvelgtų kaip į vaikišką paišdykavimą, blogiausiu atveju – švelniai papriekaištautų, geriausiu – apskritai nepastebėtų, kad kažkas šalia kažką pridirbo, o į menkiausius pozityvius pokyčius reaguotų kaip į didžius žygdarbius. Tačiau būtent toks požiūris, mielas tėviškas atlaidumas yra pats nepagarbiausias požiūris į žmogų ir jo dvasios potencialą.

Dauguma mūsų nepatyrė iniciacijos, kai tenka sąmoningai atsisveikinti su rausvaskruosčio kūdikio vaidmeniu, kartą ir visiems laikams prisiimant atsakomybę būti suaugusiu žmogumi. Daug kas iš mūsų liūdi ir apgailestauja dėl prarasto nerūpestingo gyvenimo, ilgisi amžinos motiniškos meilės, o kiti iš visų jėgų apsimeta, kad vaikystė nesibaigė.

Tokio suaugusio kūdikio meilė – tai „aš noriu tave praryti, tu labai skanus, tu man labai patinki“. Ir jeigu jūs priešinatės, žmogus baisiai nustemba: „Kaipgi taip? Tu gi man patinki! Kaip tau gali nepatikti tai, kad man patinki?! Argi tau nereikalinga mano meilė? Kaipgi šitaip?“

Jam nėra akivaizdu, kad jis jus ryja, kadangi jam egzistuoja tik jo poreikiai. Jam skanu, reiškia jūs turite džiaugtis, kad jam skanu. Jeigu tai žindantis kūdikis – jo amžiui toks dalykas visiškai natūralus, bei jeigu žmogui 30-40 metų – čia jau psichinio vystymosi sutrikimas.

Trys veikiantys principai, kaip atsikratyti žmogaus, kuris mėgina jus vartoti:

  • Pranešti, kad esate kvailas, nekompetentiškas, bejėgis ir visiškai jam nevertingas., kitaip sakant – nevalgomas;
  • Paskandinti jį savo naudingume, kad persisotintų iki šleikštumo. Apsinuodys – daugiau niekada nesikreips į jus pagalbos;
  • Nereaguoti į skambučius ir bandymus užmegzti kontaktą, neturėti jokių santykių.

Labai daug žmonių, nemokančių išsiaiškinti savo pačių poreikių ir aiškiai juos apibrėžti bei parodyti kitiems, linkę kaltinti kitus žmones, kad šie tuos poreikius slopina ir verčia gyventi pagal jų taisykles. Tai pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos galima atpažinti infantilą – jis nepažįsta savęs ir kaltina dėl to kitus. Kiti žmonės jam yra pikti tironai, o jis pats – auka.

Psichologiškai nesubrendę žmonės pastoviai gromuluoja savo poreikius ir jausmus: „Ach, kokie mano jausmai! Visi turi apie juos žinoti!“

Šiek tiek subrendę, pradeda suprasti, kad kiti irgi turi tokią pat laisvę, ir kad norint, jog į jų jausmus atsižvelgtų, jiems teks atsižvelgti į kitų jausmus. Tačiau kadangi infantilams ši mintis vis dar sunkiai suvirškinama, jie pradeda derėtis: „iš pradžių tu man, paskui aš – tau, jeigu gausis“. Ir kontroliuoja, kad neduok Dieve partneris nepažeistų šio kontrakto nė per milimetrą. Kitaip sakant, vaikų darželis tęsiasi.

Jeigu jiems visgi pasiseka suaugti, jie pradeda suprasti, kad jausmai – išimtinai jų asmeninis reikalas, jie neskirti manipuliacijoms su aplinkiniu pasauliu. Jausmų paskirtis – susiorientuoti pasaulyje, o ne jį paveikti.

Ir tada teks rinktis kitą sąveikavimo su žmonėmis būdą – elgtis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Reikia skubiai išsiaiškinti, ar prieinamas kitam žmogui toks santykių organizavimo būdas kaip bendradarbiavimas, ir darytis išvadas, ar verta tęsti santykius. Reikia pačiam priimti sprendimą atsisakyti kontaktų, jeigu jie negatyvūs, o ne versti per prievartą savęs tai daryti. Reikia pačiam tvarkytis su savo emocijomis, o ne versti kitus tai daryti. Ir dar daug įvairių „reikia pačiam“.

Turiu dvi priežastis nemėgti infantilių žmonių.

Pirma. Man nemalonu, kad jie atima laiką iš užsiėmusių žmonių. Kai tai savi vaikai vaikiškame amžiuje – vienas dalykas, o kai neišsivystę suaugusieji – visai kas kita. Ir net jeigu savi vaikai gali smarkiai nukamuoti, ką jau kalbėti apie suaugusius.

Antra. Žmonijos kaip visumos man labiau gaila nei atskirų žmonių, dėl to, jei ši infantilumo epidemija truks dar kažkiek metų, mes pražudysime ir planetą ir vieni kitus. Betvarkė pasaulyje puikiai atspindi tai, kas vyksta daugumos žmonių galvose: visiškas neatsakingumas ir palaidumas.

Aš turiu dukrą, ir jeigu savo gyvenimą jau įpusėjau, tai jai dar gyventi ir gyventi, ir man norisi, kad tiek ji, tiek jos būsimi vaikai šioje planetoje gyventų gerai. Dėl to man nenusispjauti, kokie žmonės ją supa, ir man ne vis viena, kas vyksta su planeta.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kai gyvenimą užvaldo baimė Prieš 10 metų įstrigau. Nemečiau universiteto tik iš baimės, kad paskui nesusirasiu normalaus darbo. Ekonomika man patiko, bet ji nebuvo mano pašaukim...
Darbas – namai – darbas… Kaip pakeisti įpras... Gražina Vasiliauskienė | Alfa.lt Gyvenimo permainos vyksta sunkiai, dažniausiai žmogų valdo inercijos jėga. Todėl galime pasijusti įklimpę į stabilų ...
Koks asmenybės tipas labiausiai traukia į savo gyv... Gražina Vasiliauskienė | Alfa.lt Psichopatai atrodo žavingi, kontroliuojantys save, tačiau jie būna šaltakraujiški ir be gailesčio manipuliuojantys k...
Priežastys pasitraukti iš socialinių tinklų Socialiniai tinklai tvirtai įžengė į mūsų gyvenimą ir reikalauja labai rimto požiūrio į save. Kažką atleidžia iš darbo už įrašą Feisbuke, o kažko nepr...
Kaip įsiminti reikalingą informaciją? Viskas jūsų galvoje. Sugebėjimas atsiminti naujos investicijų kompanijos pavadinimą, visą konkurentų produkciją ir restorano, kuriame įvyks svarbus su...
Suformuoti naują įprotį paprasčiau nei atsikratyti... Visi turime kenksmingų įpročių. Ar tai būtų darbų atidėliojimas, ar banalus drybsojimas ant sofos priešais televizorių - visi darome tai, kas prieštar...
Giminės traumos ir resursai Pasaulyje daug žmonių, kilusių iš šeimų su kartais labai įdomia, kartais supainiota ar netgi baisia istorija. Aš pati iš tokios šeimos. Klientai pasak...
Besikaupiantis nuovargis Iš vienos pusės visa tai susiję su nusivylimu žmonėmis, santykiais, gyvenimu, iš kitos - su tuo, kad mes ir smulkmenose, ir stambesniuose reikaluose p...
Mano vyras – mano nuosavybė Praktikuodama, labai dažnai susiduriu su reiškiniu, kai santykius šeimoje sutuoktiniai grindžia savininkiškumu. Ne, kalba eina ne apie namus, automobi...
Kaip kovoti su pavydu. Psichologo rekomendacijos Su pavydu susidurti teko kiekvienam. Ką čia slėpti, juk teko sukąsti dantis, kai draugė ateidavo su iš koto verčiančia suknele, kainuojančia pasiutišk...
Kaip suformuoti įprotį – paprasti patarimai... Visi mes turime savų, nepakartojamų įpročių. Kartais juos įgyti visiškai lengva, ypač jeigu jie kenksmingi. Tačiau dažniausiai įpročio formavimas - la...
Psichologinis smurtas prieš… suaugusiuosius Lietuvoje nuskambėjo eilinė „siaubo“ istorija – mokytoja rėkė ant klasės. Kas dar? Daugiau nieko, tik tiek – mokytoja rėkė ant klasės. Dar tuo metu, ...
Autovampyrizmas Visi žino, kas yra vampyrizmas, šia tema daug visko prirašyta, su vampyrizmu dauguma žmonių susiduria kiekvieną dieną - šeimoje, darbe, pažįstamų ir n...
Išmokti paleisti Yra vienas dalykas, kurį labai lengva patarti, bet be galo sunku padaryti - "pamiršk tai, neapsikrauk galvos". Negavai trokštamo darbo? Bala nematė. V...
Darboholikas Pastaruoju metu darboholizmas vis labiau traukia psichologų dėmesį, žymiai pagausėjo klientų, kurie skundžiasi nuovargiu, depresija, problemomis šeimo...
Lik sveika, krize! Apie krizę kalba visi, kas netingi, o tas, kuris apie ją tyli - vis tiek galvoja. Žmonės įtemptai stebi televizorių, laukdami gerų naujienų, tačiau ve...
Moralizavimas su melo ir bailumo prieskoniu Įdomu, kas verčia tūkstančių tūkstančius suaugusių žmonių dėstyti savo moralinę poziciją kiekviena, netgi pačia menkiausia proga? Iš tikrųjų viskas la...
Požymiai, kad draugystė išsisėmė Draugystė - vienas maloniausių pergyvenimų, kuriuos patiriame gyvenime. Draugystė mūsų gyvenimą praturtina, padaro jį geresniu, įdomesniu. Vaikystėje ...
Kodėl smegenys kabinasi į klaidingus įsitikinimus?... Kaip apskaičiuoti šuns amžių, kad jis atitiktų žmogišką? Dauguma žmonių mano, kad šuns metus reikia padauginti iš septynių, tačiau jie klysta. Tai per...
Įstrigti praeityje – nugyventi gyvenimą tams... Maždaug 90% planetos gyventojų įstrigo praeityje. Tai gigantiška minia, kuri eina klaidingu keliu. Įstrigti praeityje reiškia nugyventi gyvenimą tamso...
Mūsų seneliai ir močiutės nemiršta Kai buvome maži, seneliai ir močiutės buvo mums tikrais herojais. Būtent į juos kreipdavomės palaikymo ir paramos, kai iškildavo nesusipratimų su tėva...
Nomofobija Kaip dažnai naudojatės telefonu? Tikriausiai atsakymas bus "kasdien". O kas atsitiks, jei ilgesniam laikui liksite be telefono? Jausitės nepatogiai, n...
Jiems visada viskas blogai Kiekvienam teko bent kartą gyvenime sutikti žmonių, kurie koncentruojasi ties nesėkmėmis ir išlieja negatyvo purvą aplinkiniams ant galvų. Pabendravus...
Ar tikrai tai jūsų svajonės? Labai svarbu užduoti sau klausimą: ar šis siekis tikrai mano, o gal atklydo iš šalies, iš vaikystės, iš draugų, tėvų, reklamos? Ar tikrai tai būtent ...
Informacinė dieta. Kaip ir kokiu tikslu riboti sra... Pakalbėkime apie tai, kaip nepasiklysti informacijos okeane. Kaip teisingai dirbti su duomenimis, filtruoti tik tai, kas reikalinga ir atmesti viską, ...