Kaip bandžiau tapti idealia mama. Ir kas iš to išėjo

Viena gera draugė laukiasi. Ir paprašė patarimo. Pradėjau galvoti ir prisiminiau savo pačios motinystės pradžią. Štai taip ir atsirado šis tekstas. Galbūt kam nors jis pasirodys naudingas.

Kai gimė vaikas, visa širdimi troškau būti jam idealia mama. Perfekcionizmas kankina mane nuo vaikystės. Geri pažymiai, puikus diplomas, disertacija, man visada aistringai norėjosi būti pirmūne. Visame kame. Gavosi, žinoma, ne visur ir ne visada, bet aš vis tiek nesiliaudavau stengtis.

Tai štai, stengdamasi tapti idealia mama, aš kruopščiai studijavau literatūrą, kviečiausi maitinimo, maudymo, nešiojimo nešioklėje, masažo ir visa ko, ką turi žinoti ir mokėti ideali mama, konsultantus. Du kartus suvaikščiojau į gimdymo ir mažylio priežiūros kursus. Apklausinėjau visas drauges su vaikais ir susirašiau veikimo instrukciją.

Nuo pat vaiko gimimo, stengiausi tapti idealia, stengiausi stengtis kiekvieną dieną. Tartum dalyvaudama geriausios mamos konkurse. Ir ant kortos buvo pastatyta absoliučiai viskas.

Bet man vis tiek nesigaudavo būti idealia, nes vaikas žaidė pagal kitas taisykles – atsisakydavo krūties, nemėgo plaukioti vonioje, nesėdėjo nešioklėje, pakęsti negalėjo masažų ir darė viską atvirkščiai.

Aš verkiau. Jis irgi verkė. Mes abu verkėme, kad esame tokie skirtingi ir negalime išmokti būti drauge. Stengiausi pasitikėti savimi, primindavau, kad esu suaugusi, kad aš mama. Giliai įkvėpdavau oro ir sukaupusi ryžtą vėl imdavausi mamos darbo. Ir vis tiek viskas ėjosi ne taip. Mažylis varė mane iš proto, jis norėjo kažko, ko aš negalėjau suprasti ir duoti, jis nenorėjo to, ką aš jam duodavau – apkabinimų, krūtinės, nešioklės. Mes mylėjome vienas kitą ir tuo pačiu susidarė įspūdis, kad tapome vienas kitam svarbiausia liūdesio ir nevilties priežastimi.

Dabar sūnui beveik treji. Mes suprantame vienas kitą iš pusės žodžio, mėgstame greta gulinėti ir kalbėtis apie viską, jis nusiramina mano glėbyje, mes vienas dėl kito nebeverkiame. Vyras tiki, kad tik aš absoliučiai jaučiu šį vaiką, turiu naudojimosi juo instrukciją ir stebuklingą raktelį, kurį pasukusi, viską sustatau į savo vietas.

Tai nereiškia, kad man neliko klausimų, jie iškyla kiekvieną dieną, tačiau aš nustojau nervintis ir ieškoti jiems atsakymų. Klausausi, apkabinu, kalbu, mėginu – ir atsakymai ateina savaime. Aš nenustojau skaityti knygų, tačiau lioviausi aklai jomis tikėti ir eksperimentuoti su savo vaiku, aš pažįstu jį pakankamai gerai, kad pati galėčiau parašyti apie jį knygą.

Daug galvojau apie šios transformacijos stebuklą. Kodėl tai, kas atrodė taip sunku, pradėjo atnešti tiek daug džiaugsmo ir pasitenkinimo, pasidarė taip paprasta? Žinoma, sūnus tapo vyresnis ir jau gali paaiškinti savo poreikius, tačiau paprastesniu jis netapo, paprastesne tapau aš. Aš paprasčiau į viską žiūriu, nustojau stengtis, supratau, kokia esu motina ir stengiuosi žengti mažus žingsnelius link tobulėjimo, pernelyg neįsibėgėdama ir neprarasdama savęs.

Praėjus tiek laiko, aš supratau, kad tada noras tapti idealia mama privedė prie neurozės iš pradžių mane, o paskui ir vaiką. Aš taip stengiausi būti geresnė, kad paprasčiausiai praradau save pačią. Norėjau būti pačia geriausia vietoje to, kad būčiau pakankamai jautria, pakankamai pasitikinčia, pakankamai gera mama. Nustojau būti savimi ir mano vaikas nustojo mane pažinti.

Donaldas Vudsas Vinikotas savo knygoje „Pokalbis su tėvais“ parašė puikius žodžius: „Man patinka sakyti „pakankamai geras“. Vaikams tiks pakankamai geri tėvai, o pakankamai geri – tai jūs ir aš. Kad būtume nuoseklūs ir dėl to nuspėjami savo vaikams, mes turime būti savimi. Jeigu esame savimi, vaikai palaipsniui mus pažins. O jeigu vaidiname kažkokį kitą vaidmenį, mus demaskuos, kai tik liksime be grimo“.

Aš nežinau idealios motinystės recepto. Man iš tiesų nesigavo.

Tačiau aš tiksliai žinau, kaip galima susigadinti sau gyvenimą – tereikia panorėti, labai aistringai panorėti viską daryti teisingai ir idealiai. Neverta. Pakanka būti paprasčiausiai gera. Daryti klaidas, pripažinti jas ir ištaisyti. Klausytis ir girdėti, mokytis, ieškoti būdų ir variantų, tačiau ne per stipriausiai stengtis būti geresne, nei esi iš tikrųjų. Nereikia savęs prarasti. Verta ieškoti savo pačios kelio į gerą motinystę, suprantant ir priimant savo individualias savybes.

Pamenu, kaip pasakiau vienai savo besilaukiančiai draugei po mėnesio, kai pati pagimdžiau – „motinystė – tai kažkas baisaus“. Aš tikrai taip jaučiausi. Nekartokite mano klaidų. Nes iš tikrųjų – tai didžiulė laimė. Pati didžiausia ir stipriausia. Reikia tik teisingai su ja elgtis.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Dėkingumas tėvams Tėvai, kurie įsitikinę, kad vaikai turi būti jiems už viską dėkingi, niekada realiai nemylėjo savo vaikų. Santykiai su vaikais - gryna komercija: aš -...
Kai motinystė atima visas jėgas Mamoms irgi būna blogų dienų, kai viskas krenta ir rankų ir išsenka jėgos. Pradeda atrodyti, kad mamos gyvenimas - nesibaigiantis tvarkymasis, plovima...
Svarbiausias vyras moters gyvenime Kaip manote, kas yra pats svarbiausias vyras moters gyvenime? Tas vyrukas, su kuriuo ji sužinojo, kas yra meilė? Ar galbūt tas, su kuriuo jo pirmą kar...
Kai mama išsilieja iš krantų. Buitinis vaizdelis... Būna, kad mama puola į neviltį. Nes ji irgi ne geležinė. Paprastai prie to priveda ištisa grandinėlė įvairiausių įvykių. Pavyzdžiui, ryte kai kas la...
Vaikai – tėvų mokytojai Kai kurie žmonės nenori turėti vaikų, jiems atrodo, kad palikuonys trukdys laimingai gyventi. Realybėje viskas priklauso nuo to, ką laikote laime. Jei...
Tokia nepopuliari motinystė Pastaruoju metu vis labiau stebiuosi kaip toli netgi neatstūmė, o apskritai išstūmė iš gyvenimo motinystės svarbą moters gyvenime. Kai pasidomi šiuola...
Jaunos mamos dažnai klysta Venkime paplitusių įsitikinimų, kurų neįmanoma paaiškinti logiškai. Už lango - XXI amžius, informacijos lavina verčiasi mums ant galvos ištisais debe...
Nemylinčios motinos melas Žalojantys žodžiai Mūsų kultūra linkusi sumenkinti žeidžiančių motinos žodžių įtaką, tačiau dabar norėtųsi pakalbėti apie šią problemą, žvelgiant šie...
Kaip vaikai mato savo mamas Tais momentais, kai jus užvaldo neviltis dėl nesibaigiančios buitinės rutinos, kai pradeda atrodyti, kad jūs niekam tikusi visose srityse ir nieko nes...
Kaltinimai, kurių niekada neturi išgirsti jūsų vai... Pirmieji metai po mažylio gimimo - išbandymas ne tik jums, bet ir jūsų vyrui. Pasistenkite netarti jam šių frazių. Kam jums konfliktai? Aš padovano...
Tiesa apie tėvus ir vaikus, apie kurią mažai kas k... "Svarbiausia vaikui - disciplina. Jeigu jį rimtai užimsime, nebeturės laiko šlaistytis gatvėmis!", "Man svarbu, kad sūnus užaugtų kovotoju, dėl to jis...
Kai vaikai – erzina: 10 patarimų, kaip būti gera m... Originalas Psichologai tvirtina, kad dauguma mamų gailisi, kai kartais nesugeba rasti to lašo kantrybės savo vaikams. Andrea Loen Nejer, pati būdama ...
Keli žodžiai berniukų mamoms Patyrusios motinystės jausmą moterys žino, kad tai pats svarbiausias vaidmuo pasaulyje - tapti Mama. Šito neįmanoma su niekuo sulyginti. Tačiau laikas...
Vaikas „sau“ Neretai atsitinka, kad moteriai nepasiseka su santykiais. Metai bėga, vyriškio vis nėra, tačiau yra mylima mama, pas kurią vieniša moteris ir sugrįžta...
Man tu visada liksi vaikas! Pakankamai daug ir dažnai rašoma apie atsiskyrimą nuo tėvų, tačiau būtų neblogai pasižiūrėti kas vyksta "kitame laido gale". Procesas juk dvipusis. At...
Ypatingas motinos ir vaiko ryšys Originalas Moteriai nėra didesnės dovanos kaip nuostabus motinystės jausmas. Meilė ir ypatingas ryšys gaubia motiną su vaiku nuo pirmųjų pastojimo ak...
Vaikui pavojinga būti jūsų mama Ar pažįstama situacija, kai jūs, patyrusios kažokį skausmą, ieškote palaikymo ir užuojautos iš savo vaiko? Kalba eina būtent apie sunkius pergyvenimus...
Kuo mes pavirtome Man buvo 15 metų ir su draugu mes stovėjome knygyne, žiūrinėjome knygas su lėktuvais, kalbėjomės ta tema. Į mus ilgai žvelgė kokių 40 metų vyriškis su...
Atvirai apie motinystę Taip, kartais aš pasakoju apie motinystę be pagražinimų, be apgaulės, nepostringaudama, jog tai, atseit, begalinis nesiliaujantis pasitenkinimas ir ma...
Dukros ir mamos "Ir kas tu per išsižiojėlė, rankos iš užpakalio auga!", "Visai trenkta? Kiek kartų galima kartoti!", "Ko vėl nepatenkinta? Visiems nuotaiką gadini!", ...
Tėvo vaidmuo auklėjime. Keli patarimai Tėvui ant pečių gula daug pareigų. Jis ir už šeimos saugumą atsakingas, ir tėvo pareigas atlieka, ir kantrybė reikalinga. Vaikas laiko tėvą savo mokyt...
Amžinai nepatenkinta mama Ar pasitaiko dienų, kai pastoviai niurzgate? Tiksliau, reikėtų paklausti, ar pasitaiko dienų, kada neniurzgate? Niurzgėjimui galima rasti krūvą patei...
Vaiko nešiojimo svarba Atrodytų, vaiko nešiojimo tema dabar gvildenama daugybėje publikacijų ir vargu ar galima čionai pasakyti kažką naujo. Tačiau kaip ir anksčiau tenka ne...
Kiek mama padaro vaikui per dieną Vienas vyras patalpino laikraštyje žinutę apie savo žmoną. Šeimoje buvo trys maži vaikai ir jis ištisą dieną stebėjo viską, ką mama darė vaikams. Ir ...
Motinos vaidmuo auklėjant sūnų Motiniška meilė sūnui ir jos instinktyvus troškimas jį saugoti ir globoti - tai pats geriausias kompasas, kuris vėliau parodys vaikui kryptį pirmaisia...