Kaip frazė „mergaičių skriausti negalima” žaloja vaikų psichiką

Atrodytų visai nekalta frazė daro realią žalą. Tėvams atrodo, kad jos pagalba ugdo gerą ir dėmesingą sūnų, juk mergaitės silpnesnės fiziškai ir negali duoti grąžos (nors visokių pasitaiko). O rezultatas liūdnas.

Net siaubingiausi tėvai – kankintojai, narcizai ir kitokie, neretai visiškai nuoširdžiai mano, kad visus jų veiksmus diktuoja meilė. O ką jau kalbėti apie normalius tėvus. Anaiptol netobulus, bet ir ne žiaurius, neužsiciklinusius ties savimi, o paprastus, normalius. Juk jų ketinimai irgi labai kilnūs.

Tiktai mes visi puikiai žinome, kur veda gerais norais grįstas kelias.

ŠI FRAZĖ DUODA SUPRASTI, KAD SU MERGAITĖMIS KAŽKAS NEGERAI

Tarkime, atėjote į svečius pas draugą ir tas jums sako:

-Klausyk, čia ateis mano bičiulis. Tai štai – jo skaudinti negalima.

Ką jūs pagalvosite apie tą bičiulį? Tikriausiai, kad jis arba agresyvus neurastenikas, kuris gali pratrūkti kiekvienu momentu (t.y. pavojingas). Arba, tarkime, protiškai atsilikęs ar neįgalus, t.y. negali atsakyti už savo veiksmus ir/arba visiškas bejėgis.

Net jeigu viso to pilnavertiškai nesuvokiame, smegenys informaciją vis tiek sugeria ir analizuoja foniniame režime (mes vadiname tai pasąmone), o besivystantys vaikiški smegenys – ypatingai. Ir tokiomis frazėmis jūs iš esmės pasakote berniukams, kad mergaitės – kitokios. Jos arba pavojingos, arba, kas labiau tikėtina, „defektyvios”. Būk su jomis atsargus.

FRAZĖ ATRIŠA RANKAS ŽIAURIOMS MERGAITĖMS

Šita problema ypatingai aiškiai matoma jau suaugusių berniukų ir mergaičių santykiuose. Galiu kirsti lažybų, kad esate girdėję bent vieną tokios istorijos versiją: „Ji kalba man bjaurastis, muša į pačius skausmingiausius taškus, sąmoningai provokuoja, tačiau aš tik tyliu sugniaužęs kumščius. O ji visa tai mato ir naudojasi”.

Paleisti į darbą kumščius apskritai prasta idėja, nepriklausomai nuo žmogaus lyties. Tai paskutinė riba, kurią peržengti galima tiktai tada, kai visi civilizuoti metodai, nežiūrint į visas pastangas, jau nebeveikia (o atsitraukti neįmanoma). Ir tenka griebtis barbariškų metodų. Didelės naudos tai greičiausiai neduos, bet aš labai lengvai įsivaizduoju situaciją, kurioje jie gali pasiteisinti.

Kalba čionai eina apie genderinius iškraipymus. Jie turi objektyvias priežastis, juk dauguma moterų negali adekvačiai duoti grąžos ir į tai reikia atsižvelgti. Bet jeigu ne ta nuo vaikystės įkalta nuostata „mergaičių skriausti negalima”, tai daugelis manipuliuoti ir emociškai provokuoti mėgstančių moterų (kaip ir žiaurių mergaičių, kurios fiziškai beveik lygiavertės berniukams) elgtųsi gerokai santūriau. Nes žinotų, kad už tai, ką jos dabar išdarinėja, galima ir į nosį gauti.

Kažkas pasakys „o kaipgi buitinis smurtas? Argi ta nuo vaikystės įkalta nuostata nemažina žiaurių vyrų, mušančių savo žmonas, skaičiaus?” Atsakau: ne.

Adekvatūs vyrai nemuša savo žmonų ne dėl to, kad jiems vaikystėje kažkas taip pasakė, o dėl to, kad jie adekvatūs ir sugeba išspręsti konfliktus kitaip. Neadekvačių gi, kaip matome, jokios taisyklės nestabdo.

FRAZĖ PADARO MERGAITĘ NELYGIA BERNIUKIUI

Pamenate bičiulį iš ankstesnio pavyzdžio? Kurio geriau neliesti, nes jis arba pavojingas, arba defektyvus. Su „pavojingais” išsiaiškinome aukščiau. O ką, jeigu priešais berniuką – nepavojinga mergaitė? Nekelia skandalų, nesikabinėja. Iš pažiūros lyg ir normali, turi kojas ir rankas, šypsosi, kažką kalba. Kodėl tokių kaip ji negalima skriausti?

Todėl, kad silpna? Todėl, kad už mane kažkuo prastesnė?

Mergaitė dar nespėjo nieko padaryti, o berniukus jau iš anksto įspėja, kaip negalima su jomis (ne su visais žmonėmis, o būtent su jomis) negalima elgtis. Susidaro įspūdis, kad mergaitė nepilnavertis žmogus ar kažkokios ypatingos, nesuprantamos rūšies sutvėrimas. Kad ji bejėgė ar neatsako už savo veiksmus ir sprendimus. Kad ir ką ji padarytų, jai reikia viską atleisti ir būti su ja atsargiam.

Berniukai ir mergaitės skiriasi, tačiau mes niekam nepadedame, kai mokome berniukus, kad mergaitės – tai keisti sutvėrimai, kurių geriau neliesti, nes subyrės. Pirmiausiai – nesubyrės, o antra – ar ne geriau ugdyti sūnuje gerumą, pasakoti jam, kaip galima paguosti mergaitę, jeigu netyčia nuskriaudei? Nes šitie šokinėjimai ant pirštų galiukų aplink „trapias” princeses labiau auklėja pačias mergaites. Pavyzdžiui, paverčia jas manipuliatorėmis.

FRAZĖ ĮSODINA BERNIUKUS Į „VYRIŠKUMO DĖŽĘ”

Aš čia pasinaudojau laisvu frazės „man box” vertimu, ją Tonis Porteris panaudojo savo pasisakyme per TED.

Jis pasakojo apie iškreiptą vyriškumo kultūrą ir apie tai, kokius kriterijus pagal ją turi atitikti vyras, kad būtų laikomas vyru. O tų kriterijų – masė. Vienas iš jų – atsparumas. Absoliutus, beveik viršžmogiškas.

Kai sakome „mergaičių skriausti negalima”, atvirkštinis teiginys „o berniukus skriausti galima” tiesiog prašyte prašosi. Iš čia seka dar vienas kliedesys: „berniukai neverkia”. Šios ir begalė panašių frazių seka iš vieno šaltinio ir turi vienintelį tikslą: išauklėti „tikrus vyrus”, kurie viską iškenčia, niekada neliūdi, nedemonstruoja emocijų ir neturi pažeidžiamų vietų.

O paskui visi stebisi, kodėl vyrai gyvena trumpiau už moteris.

Taip gyventi negalima. Niekam. Tikriausiai žinote tas istorijas apie berniuką (o dažniausiai tai būna būtent berniukai), tokį ramų ir mandagų, kuris staiga nei iš šio nei iš to paima automatą ir iššaudo 20 žmonių. Neskaitant klinikinių psichopatų, kurie tokiais jau gimė, ir išskyrus buitinį smurtą šeimoje, man rodos, štai jinai, priežastis. Ne vienintelė, bet viena iš svarbiausių.

Gyveno sau normalus vaikas be didelių psichologinių traumų ir staiga patyrė stresą. Galbūt jį kažkas suerzino, galbūt kažką perskaitė skaudinančio ar žeminančio internete, tačiau neturėjo su kuo pasikalbėti, bijojo išreikšti savo jausmus, pasirodyti silpnu. O jausmai kaupėsi, kunkuliavo viduje, palaipsniui, kiekvieną dieną performatuodami psichiką – ir štai rezultatas.

GERA NAUJIENA – YRA DAUGYBĖ ALTERNATYVŲ

Pavyzdžiui, tokia: nereikia mušti mergaitės, jeigu ji nemuša tavęs.

Sutikite – visiškai kitas reikalas. Juk viskas prasidėjo nuo to, kad mergaitės yra silpnesnės ir pulti jas negarbinga, tiesa? Štai ir parodykite tą skirtumą, tą balansą.

Arba štai: „Pasistenk neskriausti kitų, jeigu jie neskriaudžia tavęs. Nesijuokite iš kitų už tai, kad jie į jus nepanašūs. Geriau spręsti ginčus žodžiais, o ne kumščiais”.

Vaikai labai smalsūs, jų sąmonė labai lanksti ir viskas, ką jiems įdiegsite, liks ten visam gyvenimui. Nesupaprastinkite. Siekis viską supaprastinti – tai dvasinis tingulys. Teisingumas ir taktas – labai subtilūs dalykėliai, taip kad reikia aiškinti, sugromuluoti, leistis į detales. Tegu ne iš karto, o po daugelio metų, bet jūs būtinai pamatysite savo pastangų rezultatus.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *