Kaip išmokti įveikti sunkumus,jeigu šito jūsų nemokė

Kaip išmokti įveikti sunkumus, jeigu šito jūsų nemokė

Sugebėjimui atsispirti sunkumams skirta daug mokslinių tyrimų, tačiau dauguma jų kalba apie tai, kaip išmokyti ištvermės vaikus. Bet juk būtent suaugus mus užklumpa didžiausios problemos: skyrybos, ligos, artimųjų netektis, karjeros viražai. Ką daryti, jeigu pasipriešinimo bėdoms įgūdžių nepakanka? Pasirodo, išmokti atsparumo galima bet kokiame amžiuje.

Dar daugiau – sulaukę vidutinio amžiaus, jūs jau turite tokius įgūdžius, kurie padeda įgyti ištvemės: geriau kontroliuojate emocijas, turite konkrečios gyvenimiškos patirties. Visa tai – privalumai, – teigia Adamas Grantas, vadybos ir psichologijos profesorius iš Pensilvanijos universiteto Vortono mokyklos.



Kartu su Šeril Sedberg jis parašė knygą „Planas B: Priešintis sunkumams, ugdytis štvermę ir surasti džiaugsmą“ (Option B: Facing Adversity, Building Resilience and Finding Joy), kuri remiasi teiginiu, kad egzistuoja „įgytas elgesio būdas“, kurio schemose mes įstringame metams bėgant.

Mokslininkai, tyrinėjantys stresą, teigia, kad apie ištvermę reikia galvoti kaip apie savotiškus emocinius raumenis, kuriuos galima treniruoti. Geriausia treniruoti atsparumą, žinoma, dar prieš tai, kai užgrius dideli ir maži nemalonumai, tačiau jūs galite imtis aktyvių veiksmų ir per krizę bei jai pasibaigus, kad greičiau emociškai pasveiktumėte.

Praėjusiais metais daktaras Denisas Čarnis, Ikano mokyklos prie Mount Sinai klinikos Niujorke dekanas, buvo pašautas savo buvusio darbuotojo. Penkias dienas kovojo už gyvybę: „Po 25 metus trukusių atsparumo tyrinėjimų aš turėjau pats surasti savyje visus reikalingus resursus. Puiku būti pasiruošusiam nelaimėms, tačiau niekada ne vėlu pradėti ugdytis sugebėjimą tvirtai stovėti ant kojų ir eiti toliau“.

Štai kaip galima išsiugdyti atsparumą:

Optimizmas

Iš dalies optimizmas – genetika, iš dalies – praktika. Net jeigu gimėte absoliučių pesimistų šeimoje, vis tiek galite susirasti savo vidinį optimistą. Būti optimistu – nereiškia ignoruoti sudėtingos situacijos. Optimistas pripažįsta, kad – taip, sudėtinga, tačiau suranda situacijoje ir pozityvą: „Netekau darbo, bus sunku, tačiau tai galimybė iš naujo peržiūrėti savo tikslus ir susirasti tą darbą, kuris išties mane džiugins“.

Skamba banaliai, tačiau labai padeda pozityvios mintys ir aplinkui esantys pozityvūs žmonės. Daktaras Stivenas Sautvikas, Jeilio medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius, tvirtina, kad optimizmas, kaip ir pesimizmas – užkrečiami. Ir pataria bendrauti su optimistais.

Perrašykite savo istoriją

Kai daktaras Čarnis atsigavo po sužeidimo, jis suprato, kad gyvenimas pasikeitė visiems laikams, tačiau nutarė susifokusuoti ties nauja galimybe, kurią pateikė situacija: „Jei gavote traumą, ji su jumis pasiliks, tačiau aš žinojau, kad galiu tapti pavyzdžiu. Turiu tūkstančius studentų, kurie stebėjo, kaip aš sveikstu. Tai suteikia man šansą pasinaudoti tuo, ko išmokau“.

Daug tyrimų kalba apie mūsų asmeninės istorijos performatavimo naudą, kai pakeičiame kampą, kuriuo žvelgiame į savo gyvenimą. Daktaras Sautvikas pataria: „Keiskite žodžius, kuriais apibūdinate savo gyvenimą, kuriuos tariate patys sau. Tai nėra lengva, tačiau galima išmokti“.

Nekaltinkite savęs

Kai taisyklė, mes kaltiname save dėl bėdų, užgriuvusių gyvenime, ir graužiame save už tai, kad nepasielgėme kitaip. Kad taptumėte atsparesniais, priminkite sau, kad netgi jei padarėte klaidą, situaciją įtakojo gerokai daugiau faktorių.

Daktaras Grantas tvirtina, kad „kalbėti sau, jog už tą situaciją esate atsakingas ne vien jūs, ir kad nemalonumai nesitęs amžinai, labai naudinga“. Praktiškai nėra nė vienos klaidos, kuri būtų absoliučiai kažkam asmeniška.

Prisiminkite savo pergales

Kai ištinka nemalonumai, mes neretai sakome, kad kitiems žmonėms, tarkime, kokiems nors pabėgėliams iš karo zonos, ar mirtinai sergantiems yra kur kas blogiau. Tikriausiai taip ir yra, tačiau kur kas naudingiau prisiminti save pačius – kaip anksčiau sėkmingai susidorojote su sunkumais. „Visada paprasčiau lyginti save su savimi, koks buvote anksčiau, nei su nepažįstamais žmonėmis. – teigia Grantas. – Pažvelkite į praeitį ir pasakykite sau: man teko ir sunkesnių išbandymų, o dabartiniai – ne patys baisiausi iš tų, kuriuos kitados pergyvenau. Aš žinau, kaip su tuo susidorojama“.

Paremkite kitus

Atsparumo tyrimai rodo, kad žmonės geriau atlaiko bėdas tada, kai turi patikimų draugų ir giminaičių, padedančių jiems susidoroti su sunkumais. Tačiau atsparumą treniruoti galima ir paremiant kitus.

Tyrimas, atliktas tarp karo veteranų parodė, kad kuo žmogus dėkingesnis, kuo daugiau turi altruizmo, tikslo ir prasmės jausmo, tuo jis ištvermingesnis. „Neretai atsparumas ir ištvermingumas yra ne kas kita, kaip atsakomybė už tą gyvenimą, kurį laikote prasmingu. Nebūtinai siekti kažkokio grandiozinio tikslo, ta prasme ir tuo tikslu gali tapti ir jūsų šeima. Ir toks tikslas bei prasmė padės įveikti jums bet kokius išbandymus“. – teigai Sautvikas.

Darykite pauzę

Džekas Gropelas, vienas iš Johnson & Johnson globojamo Žmogaus galimybių instituto steigėjų, skaitantis ištvermės ugdymo kursus, pataria: „Jums reikia pažvelgti į stresą kitomis akimis. Jūs turite jį priimti. Stresas reikalingas žmonėms, jų kūnams ir sieloms“.

Svarbiausia – suprasti, kad jūs niekada iki galo neatsikratysite stresų. Vietoje skausmingos kovos ir frustracijos, surenkite sau poilsį nuo streso. Pasivaikščiojimas, meditacija, pietūs su draugais apvalys jūsų kūnus ir protus. Stresas – tai augimo stimuliatorius, žmogus pasveiksta tada, kada auga ir tobulėja.

Išeikite iš komforto zonos

Atsparumas pasireiškia ne tik kaip negatyvios patirties rezultatas. Galite treniruoti ištvermę, sukurdami sau iššūkio situacijas. Daktaras Grošelas, pavyzdžiui, planuoja įkopti į Kilimandžarą drauge su sūnumi. Susiplanuokite ir jūs atostogas, kupinas nuotykių. Daktaras Čarnis teigia: „Tai susiję su biologija. Mūsų organizmo sistemos bus atsparesnės streso hormonams, jeigu pripras prie to streso, kurį mes galime kontroliuoti“.

Šaltinis