Kaip išmokti prašyti pagalbos

Tai nėra taip lengva ir paprasta, kaip atrodo. Kai prašome pagalbos, mums atrodo, jog pripažįstame savo silpnumą kito žmogaus, o ir savo paties akyse. Štai aš toks suaugęs žmogus, o pats susidoroti negaliu.

Dar sunkiau prašyti pagalbos, kai sunku. Be pačios sudėtingos situacijos, mus užgriūna dar ir papildoma problema prisipažinti, kad esi silpnas. Ir baisiausia, jeigu jie pagalbos nesuteiks. Tada liksime negana to, kad su neišspręsta problema, tai dar ir su savo silpnumu akis į akį.

Mano nuomonė apie tai kitokia, ir noriu papasakoti kodėl. Paimkime tokį mielą ir švelnų sportą kaip boksas. Boksininkų nepavadinsi silpnais žmonėmis – nei fiziškai, nei morališkai. Tačiau per kiekvieną kovą kampe stovi treneris ir rėkauja sportininkui, kaip jis turi boksuotis. Kitaip sakant – padeda jam. Be šios pagalbos, kaip ir be pagalbos ruošiantis kovai, sportininko lygis būtų gerokai žemesnis. Ta pati analogija taikytina ir kitose gyvenimo sferose. Būtent dėl to egzistuoja ištisos profesijos, skirtos pagalbai ir paramai teikti. Pagalbos gavimas – tai ne silpnumo pripažinimas, o gyvenimo būtinybė.

Pagrindinis klausimas čia ne tas, ar verta prašyti pagalbos. Pagrindinis klausimas – pas ką būtent prašyti. Boksininkui nešaus į galvą treniruotis pas lengvosios atletikos trenerį, o paskui skųstis, kad jis netobulėja bokse.

Prašant pagalbos iš žmonių, kurie negali jos suteikti, naivu būtų laukti, kad kažkas pasikeis. Dėl to:

Prašykite pagalbos iš žmonių, kuriais pasikliaunate ir žinote, kad jie gali padėti

Būkite pasirengę atskleisti savo problemą ir nesulaukti atsako. Pagalbos paieškos – tai procesas. Kartais tenka užduoti daug klausimų, kad gautum reikalingą atsakymą.

Ne visi žmonės moka klausytis ir būti empatiškais jūsų problemos atžvilgiu. Tačiau tai ne priežastis užkišti problemą giliau į širdies užkaborius ir apsimesti, kad jos nėra. Tai proga išplėsti bendravimo ratą empatiškais ir girdinčiais žmonėmis. Jų daug.

Meskite į šiukšlyną mitą, kad artimi žmonės privalo padėti. Mama jus pagimdė, tačiau tai nereiškia, kad ji moka palaikyti ar padėti. Taip kaip vargu ar mama sugebės jus ištreniruoti bokso čempionu.

Mokėjimas prašyti pagalbos reiškia sugebėjimą atsiverti. Atvirumas – tai įgūdis, būtinas bendravimui ir savęs tobulinimui, jis palengvina priimti ir suvokti naujus dalykus.

Pagalbos prašymas – ne silpnumas, o natūralus žmogaus noras įmesti į gyvenimo taupyklę papildomų galimybių pagerinti savo gyvenimą.

Šaltinis

Sutinku su slapukų naudojimu ir naršau toliau daugiau informacijos

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete.

Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos.

Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė. Slapukai atlieka svarbias funkcijas. Jų pagalba efektyviau naudojamas žiniatinklis.

Slapukai naudojami įvairiais tikslais, pvz., atsiminti vartotojo saugios paieškos nuostatas, rodyti aktualesnius skelbimus, suskaičiuoti, kiek lankytojų apsilanko tinklalapyje, padėti prisiregistruoti naudoti paslaugas ir apsaugoti vartotojo duomenis.

Uždaryti