Kaip išpučiami skandalai

Kai nežinome, kaip pasielgti, susidūrę su svetimais negatyviais jausmais, dažniausiai darome klaidas. Veiksmai, kurių imamės, kad susidorotume su svetimu pykčiu, daugiausiai būna visiškai neproduktyvūs ir neefektyvūs. Jie tik pakursto konfliktą ir padidina jo žalą. Patys to nenorėdami, mes barstome druską į žaizdas. Pateikiame kelias labiausiai paplitusias klaidas, kurios veda tiesiai į skandalą.

Giname savo nekaltumą. “Aš šito nedariau, mieloji, prisiekiu! Toks atsakymas suvokiamas kaip karo paskelbimas, kadangi pareikšdami, jog partneris neteisingai kaltina, t.y. meluoja, jūs pradedate su juo karinius veiksmus. Dėl to tokia frazė neturi nieko bendro su konflikto gesinimu. Supraskite, jūsų “nekaltumas” šiuo konkrečiu momentu niekam neįdomus. Niekas mūsų nekaltina padarius nusikaltimą. Problemos esmė visai kita: žmogus jaučia pyktį ir tasai pyktis kelia jam kančias. Mums reikia tą skausmą numalšinti, o ne dar labiau sustiprinti.

Įsakymai ir nurodymai. “Suimk save į rankas, mielasis!”, “Valdykis, vaikuti!”, “Tučtuojau liaukis tai daryti!” Oponentas neklausys jūsų komandų. Jis nenori būti kontroliuojamas. Mūsų bandymai “padėti” – visiškai ne tas dalykas, kuris reikalingas šiuo konkrečiu momentu. Kontroliuokite geriau save. Jeigu patys savęs neprižiūrėsime, niekas kitas už mus to nepadarys.

Prisiimame sau atsakomybę už kitus. Kai matome neatsakingai besielgiantį žmogų, skatinami pačių kilniausių norų puolame užsikrauti visą atsakomybę sau. Tačiau tai irgi kontrolė. Kitam žmogui tuojau pat kils noras atremti ataką, apsiginti. Atsakomybę reikia prisiimti už savo paties fizinę ir emocinę būseną, o ne už svetimą.

Ateities pranašavimas. Kai gyvenimas šiuo momentu tampa nekontroliuojamas, mes bandome išspręsti šitą skausmingą problemą nukreipę visą dėmesį į ateitį. Prisifantazuojame hipotetinių sprendimų, tokių kaip: “Jeigu nesiliausi taip elgtis, turėsi problemų”, “Aš tave paliksiu” arba “Iškviesiu policiją”. Tokie išsireiškimai – tai vėlgi grasinimai, blefas arba mūsų pačių nepilnavertiškumo kompensacija. Kitam žmogui šie žodžiai nepadarys jokio įspūdžio. Jo skausmas tik dar labiau sustiprės. Dėl to nereikia lįsti į ateitį, pasilikite dabartyje.

Apeliuojame į logiką. Dar viena klaida, bandant išspręsti emocines problemas logiškai. “Būk protingas, vaikuti, įsijunk smegenis”. Bandymas atvesti žmogų į protą geriausiu atveju yra naivus. Kai kunkuliuoja emocijos, logikai vietos nebelieka, žmonės – ne robotai ir ne kompiuteriai. Darydami šią klaidą, mes tik tuščiai švaistome laiką, visiškai be rezultatų ir be jokios naudos įrodinėdami akivaizdžius dalykus. Mes negalime pakeisti jausmų valios jėga ar logiškais samprotavimais. Kaip jau buvo sakyta, žmonės – ne mašinos.

Reikalaujame, kad mus “suprastų”. Didžiausia klaida – mėginti priversti partnerį “suprasti” savo “klaidas”. Oponentas supras mūsų bandymus atvesti jį į protą kaip:

  • Bandymą jį kontroliuoti, valdyti jo elgesį pasitelkus manipuliacijas logika;
  • Bandymą išmušti jį iš vėžių, kadangi jis “žino”, kad yra “teisus”;
  • Bandymą priversti jį paklusti jums;
  • Bandymą priversti jį jaustis ar atrodyti kvailai.

Neigiame pykčio pagrįstumą. “Tu neturi teisės ant manęs pykti po viso to, kiek daug padariau tavo labui! Pyktis neturi nieko bendro su teisėmis ir Konstitucija, pyktis – tai emocija. Štai dėl ko šis argumentas skamba absurdiškai. Be to, neigdami svetimą pyktį, jūs tuo pačiu duodate suprasti žmogui, jog pyksta jis nepagrįstai. Oponentui nuo to dar skaudžiau. Pretekstas užpykti gali būti visiškai menkas, tarkime, “tu išlaistei mano kavą”. Tačiau mums reikia suprasti, kad už paviršutiniškų problemų slypi dar ir anksčiau jausto, neišlieto pykčio klodai. Dėl to niekada nematuokite pyktį sukėlusio faktoriaus “teisėtumo”.

“Nekaltas” humoras”. “Cha, taip juokingai atrodai, kai štai šitaip paraudonuoji! Toks atsakymas nenumalšins žmogaus pykčio. Tokia pašaipa reiškia, kad nežiūrite rimtai nei į žmogų, nei į jo jausmus. Žmogui jo pyktis – pakankamai skausminga emocija, jam reikia, kad į tai būtų žvelgiama rimtai. Neįmanoma užgesinti ugnies, šliūkštelėjus benzino. Būna situacijų, kai nerūpestingi juokeliai visiškai tinka ir gali realiai praskaidrinti atmosferą. Tačiau čia ne tas atvejis.

Mes taip reaguojame, skatinami pačių geriausių norų todėl, kad niekas mūsų nemokė tvarkytis su emocinėmis problemomis. Ne mūsų kaltė, kad neteisingai elgiamės. Tačiau dabar, kai supratome klaidas, kai pasidarė aišku, jog dėl to gali sugriūti santykiai, vertėtų tapti kur kas dėmesingesniais ir jautresniais.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *