Kaip juos valdyti? Su valdžia susiję tėvų mitai

Pirmasis mitas. Valdžia žaloja ir gniuždo vaiką, dėl to ji yra blogis. Valdžia žaloja, kai naudojama ne vaiko interesų labui ir tėvai patys to nesuvokia. Jeigu valdžia naudojama sąmoningai, protingai, joje nėra nieko blogo. Blogai, kai vaikomės savų interesų, o vaikui sakome, kad tai naudinga būtent jam. Ypač kenksminga su pažeminimais susijusi valdžia. Nėra vaikui didesnės nelaimės, nei savo orumo praradimas. Žmogus tampa nejautrus pažeminimams. Skirtumas tarp valdžios ir prievartos – taikydami vaikui prievartą, mes uždraudžiame vaikui jausti ir būti gyvu žmogumi.

Antrasis mitas – vaikui reikalinga tik laisvė. Tačiau ne mažiau svarbūs vaikui ir rėmai, leistinumo ribos, kurių dėka jis gali jaustis saugesnis ir suvokia, jog gyvenime egzistuoja ribos.

Trečiasis mitas – valdžia reikalinga vaikų auklėjimui ir tam, kad juos pakeistume, patobulintume. Taip, žinoma, vaikus-asmenybes auklėti yra žymiai sunkiau negu paklusnius savo valios neturinčius objektus.

Ketvirtasis mitas – vaikai turi būti paklusnūs, su džiaugsmu reaguoti į mūsų draudimus. Be jokios abejonės vaikas turi mokėti klausyti, tačiau to negana, jis turi turėti ir nepaklusnumo patirtį. Labai svarbu mokėti derėtis, susitarti, būti lyderiu.

Penktasis mitas – bauginti ir gėdinti vaikus naudinga, kadangi tai greitas ir efektyvus metodas priversti klausyti. Kiekvienas žmogus turi savų mygtukų, kuriuos spaudinėja manipuliatorius. Manipuliacijos – kaip tik tai, ką galima daryti greitai ir efektyviai.

Šeštasis mitas – vaikai neturi nieko reikalauti iš tėvų. Vaikai – tai visam gyvenimui. Nors kai kurie tėvai vis laukia, kada jie užaugs ir pradės grąžinti „skolas”.

Septintasis mitas – vaikai skolingi tėvams jau už patį savo gimimo ir auklėjimo faktą. Kartais vaikai mums taip ir atrėžia, kad neprašė, kad mes juos gimdytume. Ir tai tiesa. Be to, tėvams svarbu žinoti, kad vaikai pajėgūs grąžinti tiek, kiek patys iš mūsų gavo.

Tai ko gi reikia vaikams? Jiems reikalinga ne laiminga, o kokybiška vaikystė, o tai ne visada reiškia nesibaigiančią ir beribę laimę. Vaiko vystymuisi tokios laimės visiškai nereikia, jam reikalinga reali įvairiapusiška patirtis, dėl to neverta saugoti atžalos nuo pergyvenimų. Svarbu ne atriboti, ne atitverti. Svarbu, kad vaikas turėtų žmogų, su kuriuo kartu galėtų pergyventi.

Laimė – tai kada tave pastebi. Kai pastebi būtent tave.

b17



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *