Kaip keičiasi gyvenimas, kai nustoji laukti

Aš nustojau kažko laukti. Ir širdyje pasidarė lengva, lengva. Tartum pradėjau gyventi, nes iki to momento daugiau galvojau, kaip gyventi, o čia ėmiau ir pradėjau. Aš nustojau kažko laukti iš savęs pačios. Anksčiau laukiau, kad dar truputėlis ir atsiskleis visas mano potencialas, ir aš tapsiu tokia ar anokia, parašysiu šimtą straipsnių, o dar geriau – 10 knygų, sukursiu kažką puikaus ir panašiai.

Aš nustojau iš savęs laukti rezultatų. Nustojau laukti ko nors iš kitų – kad staiga mane įvertins, kažką padarys, bus su manimi geri ir atsakingi. Aš nustojau laukti iš partnerio – kad jis staiga pradės suprasti mane ir daryti tai, ko man norisi.

Aš nustojau laukti pinigų, susitaikiau su tomis sumomis, kurias turiu. Aš nustojau laukti kažko iš gyvenimo ir reikalauti, kad jis man kažką duotų. Mano viduje gyveno pojūtis, kad esu neteisingai nuskriausta, atseit, tiek visko darau, o kiti išvis nieko neveikia ir gauna tokius fantastiškus rezultatus.

O dar aš nustojau laukti, kad rytoj staiga viskas bus nuostabu ir nebeliks problemų. Mano naivus vaikiškumas troško ramybės. Kol suaugusi mano dalis suvokė, kad ramybė slypi viduje, o ne tame, kad nėra išorinių reikalų ir klausimų, kuriuos reikia išspręsti.

Aš apskritai nustojau ko nors laukti. Man pasidarė vis vien, kas atsitiks. Anksčiau buvo svarbu, kad vyktų tik tai, kas gerai, kad viskas tiesiog būtinai būtų gerai. Tuo pat metu viduje sėdėjo baimė, kad staiga atsitiks kažkas tokio, su kuo nesusidorosiu. Aš paleidau lūkesčius dėl ateities, pasakiusi sau: „Kas bus, tas bus. Viskas susiklostys pačiu geriausiu man būdu“.

Aš, žinoma, turiu įvairių planų, kuriuos noriu įgyvendinti, tačiau paaiškėjo, kad mano planai ir tai, ką aš apie juos galvojau – labai juokingi, lyginant su tuo, kokias galimybes man parengė gyvenimas.

Lūkesčiai sustabdo energiją ties kažkuo vienu, daugiausia – ties keliais galimais variantais. Kaip taisyklė, visa tai jau sukurta protu. Neleidžiant energijai judėti, neleidžiant gyvenimui atnešti tau visa, kas geriausia… Ir tas geriausias, kaip taisyklė, yra toks dalykas, kurio tu visiškai nelauki.

Mano viduje gyveno pastovus laukimas, vadinasi, protas jau buvo sukūręs grandinėlę, kaip viskas turėjo klostytis – ir protas dirbo labai įtemptai, kad sektų ta grandinėle, tuo scenarijumi, ir kad neduok Dieve nieko nepražiopsotų.

Klausimas „kaip?“ be paliovos sukosi mano galvoje: „Kaip bus tas, kaip bus anas, kaip, kaip, kaip?“

Ir įdomiausia, kad atsakymo neatsirasdavo – didžiąją dalį atsakymų gaudavau kai visiškai negalvodavau „kaip?“ Juk aš norėjau sužinoti anksčiau laiko, kaip viskas įvyks, o šitaip nebūna.

Anksčiau, prieš kažką padarydama, turėjau pereiti pasirengimo procesą, o jis ir ilgas, ir kankinantis, dažnai taip užsitęsdavo, kad veiksmui jau jėgų nebelikdavo. Taip viską ruošdavau ir tikrindavau, kad paskui jau nieko nebesinorėjo daryti.

Tai kažkas panašaus, kai rimtai ruošiesi egzaminui, taip smarkiai, kad kai ateina pats egzaminas, jėgų jam jau nebelieka ir tu nebesugebi parodyti geriausio, ką gali. Pavargusi nuo to mokslų pirmūnės komplekso, aš leidau savo viduje įvykti revoliucijai.

Kaip atsitiks, taip atsitiks… Dieve mano, kaip lengva pasidarė tuo momentu, kai nebesvarbu „kaip“, koks skirtumas… Aš atsipalaidavau: viskas bus taip, kaip bus.

Nuo to laiko mano gyvenime prasidėjo stebuklai.

Pradėjau geriau pati save girdėti, pasipylė idėjos. Pradėjau į jas įsiklausyti ir supratau, kad galiu jas įgyvendinti, netgi jei kol kas nesuprantu, kaip tai padaryti. Tačiau ėjau ir realizavau, proceso metu surasdavau kelius ir būdus.

Pradėjau daryti gerokai daugiau, juk anksčiau ruošdavausi veikti ir „perdegdavau“. Tiesiog stebėtina, bet pradėjo gautis žymiai geriau, nei tada, kai viską tikrindavausi ir viskam ruošdavausi.

Pradėjau prašyti to, ko reikia reikiamu momentu ir atsisakydavau to, ko nereikia, nelaukdama, kol kiti žmonės supras ar nesupras.

Įvykiai tiesiog liejasi į mano gyvenimą, ir aš netgi nebespėju – tiek visko reikia padaryti, be to – dedant minimalias pastangas man viskas gaunasi ir pasiseka. Be to, pradėjau ir pati formuoti vienus ar kitus svarbius momentus, o ne šiaip reaguoju į tai, kas nutinka.

Atsirado daug įdomių pažinčių. Net stebiuosi, kad susipažįstu su žmonėmis mieste, parduotuvėse, liftuose – kur tik įmanoma – ir manęs nebekankina klausimas „kaip susipažinti?“ ir „kur tai padaryti?“

Jau nebeskaičiuoju, kiek kartų atsirasdavau reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Įvykiai ėmė rikiuotis į grandinėles, kurios atvesdavo mane būtent ten, kur man reikėdavo tais momentais.

Mano vidutinis čekis parduotuvėje „suliesėjo“ du kartus, anksčiau įsigudrindavau prisipirkti kalnus dalykų ir man vis tiek trūko, dabar įsigudrinu pirkti kokybiškus produktus už normalią kainą.

Daug dalykų patys pradėjo ateiti į mano gyvenimą, netgi tai, kas anksčiau nesuveikdavo, kad ir ką būčiau ketinusi. Aš nesupratau, ką gyvenimas man pateikia tiesiog dabar ir skųsdavausi, kad jis man nieko neduoda, kad jis, bjaurybė, manimi visiškai nesirūpina. Aš paprasčiausiai nepastebėdavau ir nematydavau jo dovanų, pastoviai kažko laukdama ir mėgindama prote surasti atsakymą į klausimą „kaip?“

Viskas yra paprasčiau: kai nėra kontrolės ir poreikio sužinoti, kaip būtent viskas atsitiks, kai atsisakoma lūkesčių, viskas nutinka pačiu geriausiu būdu. Aš pradėjau jausti gyvenimo srautą ir permainingumą ir atsiliepti į tai, ką gyvenimas pasiūlo šiuo konkrečiu momentu.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Jausmai, kuriuos geriausia užmiršti Tikėjimas idealu. Pasaulyje nėra nieko idealaus. Tai neįmanoma. Viską galima padaryti dar geriau. O be pasiekiamo orientyro negali būti tobulėjimo, bu...
Kai su savimi elgiesi blogiau, nei su kitais Gaila, bet su savimi mes kartais elgiamės taip, kaip niekada nesielgtume su žmogumi, kurį gerbiame ir mylime. Kartais net su kolegomis darbe elgiamės ...
Ką reiškia sureguliuoti santykius su tėvais Tikriausiai ne kartą ir ne du girdėjote rekomendacijas šia tema iš psichologų, draugų, skaitėte apie tai knygose. Apie tai jums papasakos bet koks psi...
Kaip išmokti įveikti sunkumus, jeigu šito jūsų nem... Sugebėjimui atsispirti sunkumams skirta daug mokslinių tyrimų, tačiau dauguma jų kalba apie tai, kaip išmokyti ištvermės vaikus. Bet juk būtent suaugu...
Kai baimė kontroliuoja gyvenimą Kiekvieną sykį, kai leidžiame baimei kontroliuoti gyvenimą, mokame už tai konkrečią kainą. Kokią? Tampame nelaimingi, jausdami, kad tuščiai švaistome ...
7 paplitusios iliuzijos Iliuzijos - tai iškreiptas realybės suvokimas. Jos verčia tikėti tuo, kas neegzistuoja. Tai labai pavojinga, nes apsupęs save iliuzijomis, žmogus nust...
Priimti save Pakanka vien to, kad egzistuoji. Atmink, kad nepaisant tavo elgesio ir pozicijų tu esi vertingas/-a kaip žmogiška būtybė, kuri yra gerokai sudėtingesn...
Būk savimi Tas nuostabus jausmas - tiesiog būti savimi, nors kartais tai atrodo kvaila ir ne vietoje! Kodėl gi jaučiame tokį aplinkinių spaudimą ir iš visų jėgų ...
Jei skaitote šį tekstą, jūs jau išsiveržėte į prie... Neseniai kalbėjausi su viena iš savo studenčių apie tai, kodėl ji negali susirasti naujo darbo. Kaip ir jūs, ji skaito panašius į šitą straipsnius api...
Įpročiais tapusios nesėkmės Yra tokia citata, priskiriame Somersetui Moemui: "Jeigu jūs atsisakote priimti iš gyvenimo bet kokius dalykus, išskyrus pačius geriausius, tai labai d...
Pasiprešinimas žodžiui „Privalai“ Šis žodis dažniausiai kelia mums norą priešintis. "Niekas niekam nieko neskolingas ir neprivalo" - tai pirmieji žodžiai, kuriuos norisi ištarti ir pik...
Apie labai moterišką konfliktų sprendimo būdą Kalbuosi su drauge. Ji pasakoja, kaip jos vyras vėl priėmė neteisingą (jos manymu) sprendimą. Ir svarbiausia – „pasitaręs“ su ja. „Tartis su mano vyru...
Kaip dienoraščio rašymas gali pakeisti jūsų gyveni... Rašyti dienoraštį - vienas iš tų patarimų, kuris atrodo pernelyg paprastas, kad suveiktų. Tačiau dažnai juk būtent paprasti dalykai labiausiai ir įtak...
Gyvenimas laukimo salėje Laukimas valdo mūsų gyvenimą. Jis išrauna mus iš šio momento ir perkelia į visiškai kitą realybę. Mes pradedame iš anksto mėgautis tuo, kas dar tik tu...
Skandalas kaip narkotikas Skandalas - be galo stiprus narkotikas, o atsikratyti šios priklausomybės labai nelengva. Skandalo metu audringu pliūpsniu išsiskiria adrenalinas ir ...
Nėra to blogo, kas neišeitų į gera Kai prieš kurį laiką su bičiule aptarinėjome jos konfliktą su kirpėja, nepataisomai sugadinusia šukuoseną, kalbėjomės ir apie tai, ką reiškia pozityvu...
Du pagrindiniai emocijų šaltiniai Emocijos turi du pagrindinius šaltinius - baimę (ir visus iš jos išplaukiančius jausmus) ir meilę (ir visus ja pagrįstus jausmus). Mes jaučiame ir vi...
10 paprastų manipuliacijos metodų MANIPULIACIJOS IR MANIPULIATORIAI Manipuliacija – tai psichologinio poveikio būdas, naudojamas siekiant paslapčia įdiegti į aukos psichiką manipuliat...
Viskas priklauso nuo jūsų Vienas iš pirmųjų atradimų, su kuriais susiduria sėkmingi žmonės - jie suvokia, kad viskas priklauso nuo jų. Tai reiškia, kad jūsų sėkmė, visas gyveni...
Gyvenimas nepilnu pajėgumu Depresiją galima puikiausiai slėpti nuo savęs, juolab, kad visi tik ir švaistosi patarimais: "pabėgiok kiekvieną rytą ir kaip ranka nuims!" arba "Tas,...
Šiek tiek faktų apie smegenis Žmogaus smegenys turi milžinišką potencialą, kur kas didesnį, negu mes manome. Jas galima treniruoti, galima priversti veikti kitaip. O tai, savo ruož...
Pamilti save ir pakelti savo savivertę Nors apie tai jau kabėta milijoną kartų, nagrinėjant pačiais įvairiausiais aspektais, skaitytojų klausimai verčia mane vis iš naujo ir iš naujo grįžti...
Kad ir kas šiandien benutiktų, aš šito nesmerksiu... Ar teko kada išgyventi bent vieną dieną, susitaikant su viskuo kaip yra ir nieko nesmerkiant? Daugeliui iš mūsų tai pasirodys labai sunkiu uždaviniu,...
Reakcija į negatyvą Žodžių prasmė neturi reikšmės. Svarbi jų energetika. Reakcija į negatyvą - tai būdas, kuriuo mes sutinkame nemalonumus, ar tai būtų su kokiais nors į...
Taip kaip anksčiau jau nebebus Jeigu dabar jums blogai, jeigu jus prislėgė užgriuvusios permainos, šita situacija galbūt padės geriau suprasti, kurioje krizių schemos vietoje atsidū...