Kaip komplikuojame sau gyvenimą

Gyvenimas nėra sudėtingas. Tai mes sudėtingi, o ne gyvenimas. Pats gyvenimas yra paprastas, o paprasti dalykai – patys teisingiausi.

Kai buvome jaunesni, gyvenimas buvo gerokai paprastesnis, tiesa? Visiems mums taip kartais atrodo. Tačiau paslaptis yra ta, kad gyvenimas ir dabar, kaip anksčiau, yra toks pat paprastas. Ir jis visada toks bus. Vienintelis skirtumas – mes tapome vyresniais, o kuo mes vyresni, tuo labiau komplikuojame patys sau gyvenimą.

Kai buvome jaunesni, žvelgėme į pasaulį giedromis, kupinomis vilčių akimis. Žinojome, ko norime, neturėjome prietarų ar slaptų motyvų. Mums patiko žmonės, kurie šypsojosi ir nelabai patiko tie, kurie vaikščiojo amžinai susiraukę. Mes valgėme, kai jautėme alkį, gėrėme, kai pajausdavome troškulį, o kai pavargdavome – eidavome miegoti.

Tačiau laikas bėgo, mes darėmės vyresni ir negatyvios išorinio pasaulio įtakos atėmė iš mūsų visą tą krištolinio tyrumo ir aiškumo pasaulio suvokimą. Ir privertė abejoti nuosava intuicija bei instinktais, abejoti tuo, ką jie mums kužda.

Kai susiduriame su pačia pirma kliūtimi ar pirmuoju skausmu, mes suklumpame ir griūname.

Ir taip nutinka ne vieną kartą.

O po eilinio griuvimo mes nusprendžiame, kad griuvinėti daugiau nebenorime, tačiau vietoje to, kad išspręstume problemą, dėl kurios nukritome, mes paprasčiausiai jos imame vengti. Dėl to šlemščiame sotų maistą ir užsigeriame alkoholiu, kad nuslopintume širdies skausmą ir užpildytume tuštumą savo viduje. Mes specialiai pasiliekame darbe viršvalandžių, kad išvengtume neišspręstų problemų namuose. Pradedame kaupti širdyje negatyvą, žaisti patys su savimi įvairius proto žaidimus ir nepastebimai apgaudinėti save ir kitus, kad tik pasistūmėtume į priekį.

O kai nieko nesigauna, meluojame apie tai, kad visiškai to nenorėjome, paskui pridengiame melą kitu melu, paskui vėl apsiryjame ir prisigeriame, kad geriau pasijaustume.

Laikui bėgant, viskas sudėtingėja mūsų gyvenime ir pamažu pradedame prarasti ryšį su pačiais savimi.

Pamirštame, kas esame iš tikrųjų ir ko mums iš tikrųjų reikia.

Jeigu dabar linksite galvą, pritardami perskaitytam, norėčiau pateikti jums sąrašą būdų, kurių pagalba paverčiate savo gyvenimą kur kas sudėtingesniu, negu reikėtų. Galbūt jie padės vėl viską supaprastinti.

Ieškote kituose žmonėse atsakymų, kuriuos galite gauti tik iš savęs

Didžiąją gyvenimo dalį, ypač pradžioje, mums aiškina, ką turime daryti, kaip turime galvoti, kas yra „sėkmė“ ir t.t. Liaukitės klausytis svetimų balsų. Nusikabinkite makaronus nuo ausų. Pradėkite galvoti savarankiškai. Įsiklausykite į vidinį balsą. Ištrūkite iš įpakavimo, kuriame jus užklijavo. Kai baigsite mąstyti svetimais šablonais ir daryti tai, ko iš jūsų nori kiti – tik tada surasite, ko ieškojote.

Leidžiate, kad kiti žmonės verstų jus jausti kaltę už tai, jog gyvenate kaip norite

Jei tik nesuteikiate skausmo kitiems, jūs turite pilną teisę gyventi taip, kaip norisi jums ir tik jums. Neretai prarandame patys save, mėgindami gyventi vardan kitų, pateisinti jų lūkesčius, iš kailio išsinerti, kad tik padarytume jiems įspūdį. Sustokite ir pagalvokite, kam tai darote. Jūs tikrai tuo tikite? Prisiminkite, ko iš tiesų trokštate. Gyvenkite ir mylėkite taip, kad būtumėte laimingi, kadangi įvairūs santykiai ateina ir išeina, o su savimi teks gyventi visą likusį gyvenimą.

Leidžiate įvairiems niekšams nuodyti savo gyvenimą

Išvalykite savo gyvenimą nuo tokių žmonių, neverta jausti nė šešėlio kaltės. Ir nesvarbu – giminaitis tai, mylimas žmogus, kolega, draugas ar naujas pažįstamas. Jūs neprivalote bendrauti su žmonėmis, kurie jus žemina ar skaudina.

Žinoma, jei žmogus supranta, kad jo elgesys jums nepatinka ir stengiasi keistis, galima ir pakentėti. Bet jeigu jam nusispjauti į jūsų jausmus, jei braunasi į jūsų asmeninę erdvę ir toliau elgiasi su jumis kaip su skuduru kojoms šluostytis – siųskite jį tolėliau.

Tapote svetimų pergyvenimų dalimi

Kaip pasikeistų gyvenimas, jeigu jūs paprasčiausiai nesikištumėte į svetimas dramas ir laikytumėtės toliau nuo abejotinų gandų ir atviro šmeižto? Pasistenkite nuo šios dienos kalbėti apie žmones arba gerai, arba teisybę ir skatinkite aplinkinius daryti tą patį. O tuos, kurie nesutiks, ne tik galima, bet ir reikia ignoruoti. Matote kaip paprasta? Nusišalinkite nuo negatyvo ir žmonių, kurie jį skleidžia. Ir gyvenimas bus paprastesnis. Taip kad nesivelkite į svetimas batalijas, kurios jūsų neliečia. Tiesiog praeikite pro šalį.

Pastoviai ieškote svetimų žmonių poelgiuose dėsningumų

Nepaskambino draugas. Kolega išėjo pietauti, nepalaukęs jūsų… Jeigu ieškote progos pasijausti pažemintu ir įžeistu, būtinai tą progą susirasite, gyvenimas pateiks jums jų gausybę. Tačiau kas gi iš tikrųjų verčia jaustis nuskriaustu? Viso labo tas „piktybiškumas“, kurį jūs pats pripaišote neretai visiškai nekaltiems kitų žmonių poelgiams. Jūs vertinate juos kaip asmeninį įžeidimą, kaip antausį. Nereikia to daryti. Neimkite visko taip giliai į širdį. Neieškokite dėsningumų ten, kur jų nėra. Pasistenkite nuo šios dienos ieškoti aplinkiniuose tik gero.

Pernelyg rūpinatės tuo, kad kažkas kažką iš jūsų atima

Pasistenkite suprasti vieną labai paprastą tiesą, ypač jeigu esate kažkuria prasme aktorius, rašytojas ar išradėjas: neretai, pasidalinus informacija su aplinkiniais, galima gauti gerokai daugiau nei tada, kai sėdi ant jos tarsi šuo ant šieno – nei pats valgai, nei kitiems duodi. Nebijokite, kad kažkas pasisavins jūsų kūrybą – baiminkitės momento, kai niekas to daugiau nebedarys.

Būkite sąžiningi ir padėkite tiems, kuriems pagalba išties reikalinga, o svarbiausia – pasistenkite tapti tikru meistru srityje, kuria užsiimate. Ir patikėkite – jokia reklaminė kampanija, jokios paskalos socialiniuose tinkluose, jokie klastingi konkurentai nesugebės tam pasipriešinti. Jeigu žmonės trokšta gauti tai, ką turite (nepriklausomai nuo aplinkybių), reiškia, jūs turite išties kažką vertingo.

Stengiatės visus aplinkui pranokti

Bandydami aplenkti, pranokti viską ir visus aplinkui, galite užsidirbti nebent skrandžio opą ir bjaurų charakterį, ne daugiau. Tas pats laukia, jei pradėsite rungtyniauti pats su savimi.

Imate daugiau, negu duodate

Vienas geriausių būdų susitvarkyti su stresu ir praradimais – padaryti kažką gero kitiems. Tapti savanoriu. Paprasčiausiai padėti. Nebūtina netgi daryti kažką labai didelio ar dalyvauti kokioje nors organizacijoje. Ištarkite kam nors gerą žodį. Įkvėpkite kolegą darbe. Aplankykite vienišą žmogų. Pasaulyje egzistuoja du žmonių tipai – tie, kurie duoda, ir tie kurie vien tik ima. Duodantys laimingi. O vien tik imantys ir nieko neduodantys pernelyg užimti naudos ieškojimu, kad pajaustų laimę.

Populiarumas jums svarbesnis už efektyvumą

Siekite ne dėmesio, o pagarbos. Ji kur kas ilgaamžiškesnė, o ir naudos iš jos gerokai daugiau. Niekada ir nė už ką nepainiokite populiarumo su efektyvumu. Populiarumas reiškia, kad jus kažkas mylės. Tam tikrą laiką. Efektyvumas reiškia, kad jūs išties kažko pasiekėte.

Pastoviai taupote ir ieškote pačių paprasčiausių variantų

Darykite tai, kas teisinga, o ne tai, kas paprasta. Elkitės taip, net jeigu apie šį jūsų elgesį niekada niekas nesužinos. Kodėl? Todėl, kad žinosite ir prisiminsite jūs pats.

Gyvenate kur tik norite, bet tik ne dabartyje

Jūs negalite pakeisti praeities, užtat galite susigadinti dabartį, jei pernelyg nerimaujate dėl ateities. Gyvenkite dabartyje. O rytojus ateis savo laiku, lygiai taip pat, kaip atėjo ši ir vakarykštė diena.

Graužiate save dėl praeities klaidų

Labai svarbu išmokti atleisti sau dėl padarytų klaidų. Mes turime pasidaryti iš jų išvadas, panaudoti jas kaip vertingas pamokas ir žengti toliau. Sudarykite su savimi paprastą sutartį: tai, kas nutiko praeityje, tegu ten ir pasilieka. Kartais sunkaus darbo rezultatu tampa ne atlyginimas už darbą, o tai, ko dirbdamas sugebėjote išmokti. Laimingai ir sėkmingai gyvena ne tas, kuris nedaro klaidų, o tas, kuris sugeba pakilti aukščiau jų.

Laikotės principo „viskas arba nieko“

Nebūna nei idealaus pasisekimo, nei absoliutaus žlugimo. Dėl to visi tie „viskas arba nieko“, „pergalė arba žlugimas“ skamba absoliučiai beprasmiškai. O kartais daro žalą. Gyvenimas – tai nesustojantis netobulų momentų srautas, kuriame yra daugybė šansų ir galimybių. Taip kad vertinkite „pilkąją zoną“, įsiterpusią tarp dviejų kraštutinumų, nes kelias neretai būna kur kas svarbesnis už galutinį tikslą. Vertinkite tą patirtį, kurią įgijote keliaudamas. Neleiskite klaidoms sužeisti jūsų širdies, o pasisekimui – susukti galvą.

Tikitės iš gyvenimo vien malonumų

Pasaulis – labai nepatogi vieta gyventi. Jame jūsų laukia ir kančios, ir skausmingi išsiskyrimai, ir sunkūs praradimai. Visa tai gali atimti iš jūsų daug jėgų ir laimės, tačiau neverta prarasti vilties. Kančios padarys jus stipresniais, sudaužyta širdis taps atsparesnė, o apmąstę patirtus praradimus, pradėsite visiškai kitaip vertinti gyvenimą. Gyvenimas – tai priešingybių kova. Jos priklauso viena nuo kitos ir persipynusios tarpusavyje. Jums nepavyks atsiriboti nuo liūdesio, tuo pat metu neatsiribojus ir nuo laimės.

Visada laukiate tik blogiausio

Kartais protas pametėja jums idėjų, kurių realizavimas ne tai kad mažai tikėtinas, o paprasčiausiai neįmanomas. Kur veda negatyvas? Jis nuplukdys jus toliau nuo realybės kranto į kliedesių vandenyną, iš kurio ištrūkti oi kaip sudėtinga. Jūs turite pasirinkimą – žvelgti į pasaulį per abejonių ir nevilties arba per gėrio ir džiaugsmo prizmes. Bet kuriuo atveju anksčiau ar vėliau jūs pasieksite savo kelionės paskirties tašką. Tačiau paklauskite savęs, ko labiau norite – pasiekti šį punktą kupiniems baimės ir siaubo, ar su laiminga šypsena?

Leidžiate, kad jus užgožtų praradimai

Kartais dėl savo laimės reikia atkakliai padirbėti. Pozityvus nusiteikimas – puiku, tačiau jis įveiks toli gražu ne visas kliūtis gyvenime. Norite kažkam atleisti? Nutraukti nesėkmingus asmeninius santykius? Bandote susitaikyti su artimo žmogaus mirtimi? Gyvenimas pilnas praradimų. Tačiau be jų niekada nepasieksime tikros laimės. Jie padeda mums dar stipriau džiaugtis tuo, ką turime ir tobulėti, pranokti pačius save. Jeigu gyvenime prasidėjo nemalonus periodas ir jums sunku pamatyti šviesą tunelio gale, turėkite galvoje, kad jūs ne vieni. Susiraskite tuos, kurie supras, pasikalbėkite su jais. Nesidrovėkite prašyti pagalbos. Neleiskite, kad jus užgožtų tamsa.

Vengiate karčios tiesos

Dėl to, kad ją ignoruosite, tiesa niekur nedings. Jūs niekada neturėsite ramybės, kol vengsite karčios, nemalonios, tačiau visgi tiesos. Kad kažką ištaisytume, visų pirma turime tai pripažinti. Pažvelkite savo baimėms ir silpnybėms tiesiai į akis – apžiūrėkite kuo atidžiau. Nes tik jas įveikdami, galėsite palikti jas už nugaros. Taip, pažvelgti savo baimei į veidą nėra paprasta, tačiau galiausiai tai atsipirks šimteriopai.

Pastoviai atidėliojate sprendimus

Kartais geriau priimti prastą sprendimą, negu visai nieko nedaryti. Neryžtingumas tik atideda problemą ateičiai, o prastas sprendimas galiausiai išmoko mus surasti gerus ir teisingus variantus. Gyvenimo pabaigoje mes dažnai gailimės dėl praleistų šansų, kuriais nepasinaudojome, dėl santykių, kuriuos pabijojome pradėti, dėl sprendimų, dėl kurių pernelyg ilgai abejojome.

Šaltinis