Kaip moteriškumą pakeitė infantilumu

„Aš mergaitė! Aš nenoriu nieko spręsti! Aš noriu suknelės!” – ar kažkas panašaus. Pavyzdžiui „Dievas sukūrė tave ne tam, kad galvotum apie problemas, o tam, kad galvotum, kokią suknelę išsirinkti. Tu gi moteris!” Arba „Tikra moteris turi būti kaprizinga”… Štai tokius moteriškumo stereotipus šiandien bruka masinė kultūra.

Tačiau visa tai – ne apie Moterį. Visa tai apie kokių 5-7 metų kaprizingą mergiūkštę.

Moteriškais bruožais mums liepiama laikyti „gudrumą” (mokėjimas manipuliuoti), „silpnumą (bet kokios atsakomybės kratymąsi) ir panašiai.

Ką apie tai mano psichologai?

Šioje sferoje sąvokų sukeitimas vyksta labai dažnai ir, iš visko sprendžiant, labai grubiai. Turiu galvoje situacijas, kai akivaizdžiai infantilią elgesio manierą pradedama vadinti „moteriškumu”. O juk tarp šių dalykų yra milžiniškas skirtumas.

Ir viena, ir kita pasireiškia skirtingai – tiesiogiai ir netiesiogiai. Štai, tarkime, rankų darbo segė su megztu paukščiuku – mielas niekutis. Meistras apibūdina ją kaip „moterišką”. Tačiau, mano manymu, toje segėje visiškai nėra nieko, kas tiktų suaugusiai moteriai, užtat pilna mielo vaikiškumo. Ir spalva atitinka: rožinė.

Arba požiūris: „Mudu su sūnumi vyrui esame „vaikučiai”, o jis mums – „tėtukas”. – pateikia moteris savo moteriškumo įrodymą.

„Saulutė”, „uti-puti” – visa tai labai miela, malonu, tačiau tai vaikiški dalykėliai. Moterimi gi galima pavadinti tiktai suaugusį žmogų (vyrų atveju analogiška situacija). Nesuaugusi moteris – tai mergaitė. Mergaite būti normalu iki kokių 18 metų. Kai „mergaitei” jau 40 – visa tai atrodo, švelniai tariant, keistokai.

Pasitaiko momentų, kai norisi ir galima ar net reikia pabūti vaiku, vaikiškoje būsenoje. Tačiau nereikia vadinti to moteriškumu. Moteriškumas – tai savybė, kuri būdinga moterims. Moteris – tai suaugęs žmogus.

Kam gali būti įdomi tokia infantili „moteris” (iš esmės – vaikas)? Ji įdomi tokiems pat „berniukams” – infantiliems vyrams, kuriems patinka tėviška pozicija kitų suaugusių žmonių atžvilgiu (arba „psichologiniams pedofilams”, kurie sąmoningai pasirenka sau tokias moteris).

O ką? Kai kuriais atvejais tokia moteris labai patogi. Nesavarankiška, pati už save spręsti nesugeba (neturi teisės, jeigu stojo į vaiko poziciją, juk ji tada gali būti tiesiog vaikas, kuriam galima rodyti kaprizus ar būti mielu). Ir panašiai.

Paklusnumas, pažeidžiamumas, nepatyrimas, silpnumas dažnai priskiriami moteriškumui. Taip susiklostė istoriškai. Ir dėl to taip lengva susipainioti sąvokose ir priskirti moteriškumui banalų infantilumą.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *