Kaip moterys praranda vyrus

Kaip moterys praranda vyrus

Šis straipsnis nepatiks moterims. Aš stengiausi rašyti kaip galima švelniau, tačiau tema pernelyg aštri, kad galima būtų apskritai išvengti aštrių kampų.

Guodžiuosi tuo, kad šio teksto tikslas yra išimtinai šviečiamasis ir ne daugiau.



Dažnai tenka susidurti su labai įdomia moterų pozicija: „Aš stengiuosi negirti savo vyriškio jo akyse. Nes dar ims didžiuotis“ („įsivaizdinti“, liaudiškai kalbant).

Apskritai kalbant, sutinku – vyro girti nereikia. Pagyra – tai veiksmas, nukreiptas iš viršaus į apačią, veiksmas, kurį atlieka kažkas pritariantis ir žinantis, kaip viskas turi vykti teisingai. Paprasčiau kalbant – kai tėvai giria vaikus. Kadangi žmona vyrui ne mama, tai ir girti nėra reikalo. Štai čia aš moteris palaikau.

Juk puiku, kai moteris yra patenkinta ir džiaugiasi vyru? Kai ji sužavėta jo mikliai pritvirtinta lentyna ar perstumta spinta? Kai ji žavisi jo sugebėjimu sumesti purvinas kojines į skalbinių dėžę?

Štai ir man atrodo, kad puiku.

Tačiau, pasirodo, esu mažuma. Ir ne tik dėl to, kad žmonės nesupranta skirtumo tarp pagyrimo ir susižavėjimo. Pasirodo, dauguma linkę laikyti partnerį griežtuose rėmuose. Ir kenčia nuo šio negalavimo vienodai tiek vyrai, tiek moterys.

Kuo ilgiau gyvenu, kuo ilgiau dirbu psichologu, kuo daugiau į mano konsultacijas ateina moterų (ir ypač vyrų), tuo darėsi aiškiau, kad tai – ne retai pasitaikantis artefaktas, o absoliuti norma. Taip mąsto ir elgiasi dauguma.

Pozicija „Nesakysiu partneriui nieko malonaus, kad nepradėtų pūstis“ rimtai nuodija gyvenimą daugeliui vyrų. Dėl tokios pozicijos vyrai pastoviai jaučia savo nekompetenciją. Ir pinigų per mažai uždirba, ir su vaikais kažkaip ne taip bendrauja, ir darbas idiotiškas, ir draugai debilai, ir pats kreivas šleivas.

Visą laiką – priekaištai. Geriausiu atveju – tylėjimas.

Koks jau čia „įsivaizdinimas“…

Kur tai veda? Daugelį, pavyzdžiui, į alkoholizmą ar kompiuterinių žaidimų maniją. Alkoholis leidžia užsimiršti, žaidimas leidžia pajusti savo kompetenciją. O sulaukus 50-ies, ateina liūdna išvada: nugyvenau ne savo gyvenimą. Ir vyras išeina nuo tokios žmonos.

Jeigu protingesnis – išeina anksčiau.

Štai taip moteris ir praranda vyrą. Patys vyrai, jeigu jums įdomu žinoti, iš šeimos neišeina. Jeigu vyrą maitinsi ir jo neterorizuosi, jis liks šeimoje iki gyvenimo pabaigos. Tačiau vyrai kur kas ryžtingesni už moteris, kurios gali metų metus gyventi su mušančiu ar terorizuojančiu vyru. Dėl to vyras išeis. Nemėgsta vyrai tokio elgesio su savimi.

Girdžiu, puikiai girdžiu prieštaravimus. Atseit, kas čia šiais laikais per vyrai, kad negali moters nuomonės nepaisyti ir pasikliauti savo galva. Na taip, išties blogai, kad negali. Tačiau gyvena, kaip moka. Beprasmiška priekaištauti, čia jau reikia masinio perauklėjimo.

Įdomiausia šioje istorijoje – kam moterys tai daro? Juk iš tiesų – kuriems galams ji laiko vyrą uždariusi ankštoje dėžėje, ir dar įtikinėja pati save, kad priešingu atveju jis ims „įsivaizdinti“? Juk rezultatas gaunasi tiesiog apverktinas.

Viskas paprasta.

Valdžia.

Ką reiškia „Jis pradės įsivaizdinti“? Tai reiškia, kad vyrui išaugs savivertė. Moteriai atrodo, kad kol vyro savivertė žema, niekur jis nuo jos nesidės, būtent tokios yra moteriškos fantazijos. O štai jeigu supras, kad yra ne iš kelmo spirtas vyrukas, štai tada…

Moteris stengiasi kontroliuoti vyro savivertę. Jai atrodo, kad tai suteikia jai valdžią ir leidžia vyrą valdyti. O valdžia ir kontrolė suteikia santykių tvirtumo ir patikimumo iliuziją (deja, tik iliuziją ir nieko daugiau). Suteikia iliuziją, kad tokio prijaukinto vyro ji niekada nepraras.

Deja, apie tai, kad tokie santykiai nuodija abiems gyvenimą, moteris nesusimąsto. Paklusnus vyras jai svarbiau už laimę.

Ir tai baisu.

Tai, beje, pasakytina apie bet kokią valdžią. Daugumoje šeimų svarbiausiu užsiėmimu tapo kova dėl valdžios. Pati populiariausia moteriška manipuliacija – seksas. Pati populiariausia vyriška manipuliacija – pinigai. Suprantama, ta ne visas arsenalas.

Visi trokšta valdžios. Skiriasi tik jos užgrobimo ir išlaikymo savo rankose metodai.

Išeitis? Mylėti, o ne kovoti.

Paprasčiausia ir primityviausia – žavėkitės partneriu (juo pačiu, jo pasiekimais, pomėgiais ir netgi draugais) ir liaukitės jį kontroliuoti.

Rezultatai bus įspūdingi. Garantuoju.

Ir dar noriu pridurti toms moterims, kurios visgi užpyko dėl šio teksto ir toliau dėmesingai jo nebeskaitė. Viskas teisingai. Vyrai irgi mėgsta laikyti moteris uždarę griežtuose rėmuose. Ir tai, be jokios abejonės, pasibjaurėtina. Santykiai vertingi savo saugumu ir turiningumu, o tokioje situacijoje šiais dalykais net nekvepia.

Šaltinis