Kaip nepaliekame vaikams tyro oro gurkšnio

Visiškai nieko nenori

„Nežinau, kas jam darosi. – su siaubu kalba draugė, ideali ką tik mokyklą baigusio sūnaus mama. – Visiškai nieko nenori. Nežino, kur stoti, niekuo nesidomi. Nustojo sportuoti, rankoje visą laiką telefonas su žaidimais ir atsikabinkite visi nuo manęs“.

Tai tėvų, kurie išlydi vaikus į suaugusiųjų pasaulį, košmaras. Tėvai apkrauna vaiką papildomais užsiėmimais, užrašo į begalę įvairiausių kursų, samdo būrius repetitorių, kala vaikui į galvą, ko tasai turi „norėti“. Saugo nuo nereikalingų pažinčių su tėvams „neteisingai“ atrodančiais vaikais, lydi ar vežioja į mokyklą iki tokio amžiaus, kai prieš šimtmetį žmonės jau kurdavo šeimas ar ėjo į karą, palieka šaldytuve pagamintus pietus ir kas pusvalandį skambina, galvoja už vaiką, viską sprendžia už vaiką, gyvena už vaiką.

O vaikas – nenori. Nieko nenori. Jis nori drybsoti ant sofos, ir kad niekas prie jo nesikabintų.

Jis nenori rinktis profesijos, nenori uždirbti pinigų, nenori domėtis nei piešimu, nei muzika, nei užsienio kalbomis, nei mokslais, nei dar kuo nors, kuo turėtų domėtis kiekvienas bręstantis žmogus, tėvų nuomone.

Nuskambės eretiškai, bet tokius jaunuolius aš suprantu. Suprantu, kad žmogus gali norėti drybsoti ant sofos. Tačiau gyvenimui pasirengęs žmogus nuo nepasirengusio skiriasi štai kuo. Pirmasis guli, kad ramioje aplinkoje priimtų kažkokius sprendimus. Antrasis drybsos amžinai, kadangi priimti sprendimų nemoka iš principo. Jo niekas to neišmokė. Sprendimus už jį visada priimdavo tėvai.

Pažįstama moteris, nedirbanti mama, su tam tikru iššūkiu ir įsitikinimu savo pranašumu kitų žmonių atžvilgiu, ne tokiems rūpestingiems tėvams pastoviai kalba apie tai, kad negali sau leisti prabangos susitikinėti su draugėmis arba, tarkime, lankytis sporto salėje, kadangi „pas mus mokslo metai“.

„Pas mus“ – tai pas ją ir jos keturiolikmetę dukrą. Mama iki šiol nepatiki mergaitei raktų nuo buto – „anksti“, lydi ją į mokyklą ir pasitinka iš mokyklos („gali pabėgti iš pamokų“), vedžioja į meno ir dar kažkokią mokyklą, o jeigu atsitinka, kad dukra lieka namuose viena, skambina kas pusę valandos, pranešdama, po kokiu dangteliu galima rasti kokį patiekalą šaldytuve ir vardina namų darbų pratimus, kuriuos reikia išspręsti.

Klausiausi jos ir galvojau apie savo mamą, kuri, beje, būdama labai rūpestinga ir mylinti motina, sakydavo mums: „Aš vidurinę mokyklą jau užbaigiau, dabar jūsų eilė“. Ir niekada nesekė, ar ruošiame namų darbus. Šito ir nereikėjo, mes ir patys visai neblogai susitvarkydavome.

Visus būrelius ir papildomus užsiėmimus išsirinkdavome patys, net nežinau kaip mums tai pavykdavo – dešimties metų vaikams nuspręsti, ko norime ir patiems ten užsirašyti. Mama tik įkalbėjo brolį lankyti muzikos mokyklą, o mane – papildomai mokytis anglų. Nei jis muzikantu, nei aš filologe netapome, tačiau iš pavydo broliui išmokau groti pianinu, o jis, niekada neturėjęs anglų kalbų repetitorių, mala angliškai geriau už mane.

Prasidėjo mokslo metai, mes jau užrašėme vaikus į įvairius ugdymo centrus, pasamdėme repetitorius ir išrinkome jiems vystymosi kryptį. Deja, didžioji dauguma tėvų pamiršta, kad svarbiausia, ką turime duoti vaikams – tai ne direktyvas, o sugebėjimą pasirinkti, mokėjimą kažko norėti ir ieškoti, žengti link tikslo, mokėjimą būti laimingais pačiose įvairiausiose situacijose. Viso to mūsų vaikai nemoka, dėl to kad viską darėme už juos, o jiems nepalikome nei laiko, nei galimybių. Mes visada gyvenome už juos ir saugojome nuo situacijų, kuriose bent kažkas priklausytų nuo jų pačių.

Ir kai žmogus pasijautė jau pakankamai suaugęs, kad bent kažką padarytų taip, kaip mano esant reikalinga, jis nesąmoningai pasirenka patį suprantamiausią variantą – štai tokį „gulintį streiką“.

Mes neleidžiame savo vaikams įkvėpti oro, nesuteikiame jiems laiko ir galimybės pagalvoti, parefleksuoti. Jų gyvenimas užpildytas mūsų ambicijomis, o ne realiais mūsų interesais. Nuoširdžiai kažkuo domisi vaikai tose šeimose, kur patys tėvai juos įtraukia į savo hobius ar netgi darbus. Ne pamokslais, ne prievarta, be veidmainiavimo, tiesiog vaikai patys nori daryti tą patį, ką ir tėvai.

Jūs kažkuo užsiimate ne dėl vaikų, o dėl savęs, kadangi tai įdomu asmeniškai jums – auginate žuvytes akvariume, remontuojate motociklus garaže, muzikuojate, mokotės užsienio kalbų, piešiate – ir vaikas nori būti su jumis ir tapti tokiu, kaip jūs.

Mokėjimas rasti priežasčių pasidžiaugti

Viena daugiavaikė šeima mano akyse įveikė susidomėjimo iš pradžių kalnų turizmu (važiavo į kalnus su palapinėmis ir alpinistų reikmenimis), paskui literatūra (lankė muziejus ir pan.) etapus.

Ką jie prasimanys sekančiais metais, gal ims visi dainuoti choru ar imsis slidinėjimo – nežinau, tačiau aišku, kad šie vaikai vargu ar kankinsis, kai iškils reikalas kažką pasirinkti. Greičiau jie kankinsis, nežinodami ką būtent pasirinkti iš gausybės įdomių variantų. Vaikai paveldės iš tokios šeimos ne vien kelis atsitiktinai išmoktus poeto eilėraščius, bet ir sugebėjimą ieškoti kažko naujo, jiems liks tyrinėtojo dvasia ir, kaip pasekmė – sugebėjimas neįsmukti į nusiminimą ir apatiją.

Ne kiekviena šeima turi pinigų papildomoms pamokoms, brangiai kainuojančioms ugdymo įstaigoms, repetitoriams. Tačiau bet kuri šeima gali, pavyzdžiui, išeiti į laukus su botanikos žinynu ir ne priversti, o sudominti vaiką augalais. Tačiau tam reikia pačiam domėtis kiekviena žolele (ir tiesiogine, ir perkeltine prasme).

Ne repetitoriai pažadina vaikui susidomėjimą veikla, o užkrečiamas artimų žmonių azartas.

Vaikui padėsime ne atimdami iš jo visą laisvalaikį įvairiausių žinių kimšimui į galvą, o suteikę galimybę pabūti vienam, pagalvoti, įjungti, pagaliau, savo asmenybę. Kartais dėl to išties reikia padrybsoti ant sofos bei įsitikinimo, kad niekas nepriekaištaus ir nekaltins, jeigu prireikė stabtelėti ir susimąstyti. Apie tai irgi reikia vaikui papasakoti.

Ne pamokslai, ne pinigai ir ne šimtai brangių dovanų padės mūsų vaikui tapti gyvu, laimingu, tikslo siekiančiu žmogumi, o mokėjimas rasti progų pasidžiaugti ir įžvelgti tikslus. Įžvelgti prasmę ir laimę pačiuose paprasčiausiuose dalykuose, kuriuos jie turi išmokti atrasti ir pasiimti patys. Be pedagogų ir repetitorių. Tiesiog dėl to, kad taip daryti mokėjo mama ir tėtis, močiutė ir senelis.

Jeigu mokėjo.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Antipatarimai tėvams Tėvai visada linki vaikams geriausio: puikios profesijos, būtinai prestižinio darbo, patikimo gyvenimo draugo. Ir dėl to nesustodami kala vaikams į ga...
Kaip tėvai įsigudrina net per atstumą apnuodyti va... Berniukas žaidžia su draugais. Skambutis. "Atleisk, mama, negaliu dabar kalbėti, perskambinsiu". - vis dar juokdamasis iš draugo anekdoto atsako vaika...
Leiskime vaikams patirti nesėkmes "Aš neisiu į pokalbį dėl darbo, manęs vis tiek nepaims". Dažnai girdžiu šią frazę iš studentų (dėstau teisę). Ir tai susiję ne vien su darbu. Studenta...
Dėkingumo ugdymas Dėkingumas - vienas iš bazinių žmogiškumo bruožų. Kaip užauginti dėkingą vaiką mūsų materialistiniame pasaulyje? Paprastų raginimų būti mandagiam nepa...
Kaip sukiršinti vaikus? Kartais vaikai tampa priešais vienas kitam dėl tėvų kaltės - kai neatsargiais žodžiais ar neapgalvotais poelgiais patys juos supjudome tarpusavyje. Ka...
Savarankiškas vaikas Vaikų savarankiškumo tema - viena populiariausių. "Mano vaikas nenori mokytis", "Sūnus negali nieko padaryti pats", "Dukra nejaučia jokios atsakomybės...
Tėvų klaidos, įsmukdančios vaiką į depresiją... Per pastaruosius dešimtmečius smarkiai padidėjo paauglių, jaučiančių nerimą ir patiriančių depresiją, skaičius. Problema reali. Problemų su nerimu tur...
Mama, nerėk! Reikia pripažinti, kad riksmai - tai žmogaus bejėgiškumas, nesugebėjimas susidoroti su problema ramiai ir pasitikinčiai, o kartais baimė prarasti situ...
Lopšinės ir vaikų sveikata Labai gaila, kad tas nedaugelis dalykų, kurie mus pasiekė iš tūkstantmečių gelmių, ne visada suranda savo vietą mūsų pasaulyje ir egzistuoja toliau. G...
Kaltinimai, kurių niekada neturi išgirsti jūsų vai... Pirmieji metai po mažylio gimimo - išbandymas ne tik jums, bet ir jūsų vyrui. Pasistenkite netarti jam šių frazių. Kam jums konfliktai? Aš padovano...
Mokome vaikus KAIP, o ne KĄ mąstyti Originalas Vaikus derėtų mokyti KAIP mąstyti, o ne KĄ mąstyti. -  Margaret Mead Štai tokia citata pasidalinome prieš kelias dienas ir sulaukėme Ievo...
Ką daryti jei pasitaikė pykčio priepuolis? Originalas Ką manote apie pykčio priepuolius? Greičiausiai kažką panašaus į tai, kad vaikas juos naudoja nes yra: nepaklusnus, padauža, savanaudis, i...
Šeimyninių barnių įtaka vaiko psichikai Jeigu aiškinatės santykius, pasistenkite daryti tai ne prie vaiko. Barnių pasitaiko net pavyzdingiausiose šeimose. Susikaupusios nuoskaudos, nutylėji...
Vaikystės pasaulėžiūra lemia žmogaus elgesį ir lik... Psichologai įprastame vaikų darželyje atliko eksperimentą: 5 metų vaikams pasiūlė pažaisti šventę. Kaip jie įsivaizdavo šventę, buvo nesudėtinga progn...
Pedagogai Kai į mano tinklapį užsuka kai kurie pedagogai ir pradeda komentuoti, man darosi baisu dėl šiuolaikinių vaikų. Šitiek šablonų, stereotipų ir nepagrįst...
Kaip išauklėti Vyrą Pirmiausiai išsiaiškinkime, kas yra auklėjimas. Nereikia jo painioti su mokymu. Mokymas – tai darbas su protu, informacijos įrašymas į smegenų „kietą...
Toksiška mama Mielosios mamos, jūs galite nuodyti ir naikinti savo vaikų dvasinį gyvenimą. Dėl jūsų nesąmoningumo - nesugebėjimo pasižiūrėti į save iš šalies ir sus...
Mamos milijonierės auklėjimas. Vaikai be telefono ... Deni Džonson išaugo vargingoje šeimoje, sulaukusi 17-os pagimdė vaiką, sulaukusi 21-erių - tapo bename, o sulaukusi 23-ejų - užsidirbo savo pirmą mili...
Su šiuolaikine žiniasklaida nekontaktuojantys vaik... Norėtųsi pasidalinti patirtimi, kurią įgijau ne per seniausiai ir kurios dėka įžvelgiau kolosalų skirtumą tarp vaiko, kuris kontaktuoja su visomis mas...
Štai dėl ko taip pavargstate Visi žinome, kad vaikai auginami be išeiginių ir atostogų. Naujas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2000 amerikiečių mamų, turinčių 5-12 metų amžiaus...
Kaip mes patys mokome vaikus meluoti Visi mes žinome: meluoti negerai. Ir vis tiek meluojame gerokai dažniau negu norėtųsi. Kartais darome tai visiškai negalvodami ir iš įpratimo, tarsi v...
Kam reikia išsaugoti vaiko ir tėvo ryšį po skyrybų... Jūs išsiskiriate su vyru, išsivažinėjate, šeima suyra, vaikas lieka su jumis. Vaiko tėvas galbūt labai jus įskaudino, jis galbūt asocialiai gyvena, re...
Motinystės atostogų privalumai Motinystės atostogos gali kardinaliai pakeisti moterį. Psichologai tvirtina, kad šis sudėtingas gyvenimo periodas mums duotas ne vien vaiko priežiūrai...
Vaiko nešiojimo svarba Atrodytų, vaiko nešiojimo tema dabar gvildenama daugybėje publikacijų ir vargu ar galima čionai pasakyti kažką naujo. Tačiau kaip ir anksčiau tenka ne...
Tiesiog būti Tėvais būti tikrai nelengva. Nesvarbu, ar dirbame namuose, ar už namų ribų. Nesvarbu, ar turime vieną, du, tris ar penkiolika vaikų. Nesvarbu, ar turi...