Kaip nepaliekame vaikams tyro oro gurkšnio

Visiškai nieko nenori

„Nežinau, kas jam darosi. – su siaubu kalba draugė, ideali ką tik mokyklą baigusio sūnaus mama. – Visiškai nieko nenori. Nežino, kur stoti, niekuo nesidomi. Nustojo sportuoti, rankoje visą laiką telefonas su žaidimais ir atsikabinkite visi nuo manęs“.

Tai tėvų, kurie išlydi vaikus į suaugusiųjų pasaulį, košmaras. Tėvai apkrauna vaiką papildomais užsiėmimais, užrašo į begalę įvairiausių kursų, samdo būrius repetitorių, kala vaikui į galvą, ko tasai turi „norėti“. Saugo nuo nereikalingų pažinčių su tėvams „neteisingai“ atrodančiais vaikais, lydi ar vežioja į mokyklą iki tokio amžiaus, kai prieš šimtmetį žmonės jau kurdavo šeimas ar ėjo į karą, palieka šaldytuve pagamintus pietus ir kas pusvalandį skambina, galvoja už vaiką, viską sprendžia už vaiką, gyvena už vaiką.

O vaikas – nenori. Nieko nenori. Jis nori drybsoti ant sofos, ir kad niekas prie jo nesikabintų.

Jis nenori rinktis profesijos, nenori uždirbti pinigų, nenori domėtis nei piešimu, nei muzika, nei užsienio kalbomis, nei mokslais, nei dar kuo nors, kuo turėtų domėtis kiekvienas bręstantis žmogus, tėvų nuomone.

Nuskambės eretiškai, bet tokius jaunuolius aš suprantu. Suprantu, kad žmogus gali norėti drybsoti ant sofos. Tačiau gyvenimui pasirengęs žmogus nuo nepasirengusio skiriasi štai kuo. Pirmasis guli, kad ramioje aplinkoje priimtų kažkokius sprendimus. Antrasis drybsos amžinai, kadangi priimti sprendimų nemoka iš principo. Jo niekas to neišmokė. Sprendimus už jį visada priimdavo tėvai.

Pažįstama moteris, nedirbanti mama, su tam tikru iššūkiu ir įsitikinimu savo pranašumu kitų žmonių atžvilgiu, ne tokiems rūpestingiems tėvams pastoviai kalba apie tai, kad negali sau leisti prabangos susitikinėti su draugėmis arba, tarkime, lankytis sporto salėje, kadangi „pas mus mokslo metai“.

„Pas mus“ – tai pas ją ir jos keturiolikmetę dukrą. Mama iki šiol nepatiki mergaitei raktų nuo buto – „anksti“, lydi ją į mokyklą ir pasitinka iš mokyklos („gali pabėgti iš pamokų“), vedžioja į meno ir dar kažkokią mokyklą, o jeigu atsitinka, kad dukra lieka namuose viena, skambina kas pusę valandos, pranešdama, po kokiu dangteliu galima rasti kokį patiekalą šaldytuve ir vardina namų darbų pratimus, kuriuos reikia išspręsti.

Klausiausi jos ir galvojau apie savo mamą, kuri, beje, būdama labai rūpestinga ir mylinti motina, sakydavo mums: „Aš vidurinę mokyklą jau užbaigiau, dabar jūsų eilė“. Ir niekada nesekė, ar ruošiame namų darbus. Šito ir nereikėjo, mes ir patys visai neblogai susitvarkydavome.

Visus būrelius ir papildomus užsiėmimus išsirinkdavome patys, net nežinau kaip mums tai pavykdavo – dešimties metų vaikams nuspręsti, ko norime ir patiems ten užsirašyti. Mama tik įkalbėjo brolį lankyti muzikos mokyklą, o mane – papildomai mokytis anglų. Nei jis muzikantu, nei aš filologe netapome, tačiau iš pavydo broliui išmokau groti pianinu, o jis, niekada neturėjęs anglų kalbų repetitorių, mala angliškai geriau už mane.

Prasidėjo mokslo metai, mes jau užrašėme vaikus į įvairius ugdymo centrus, pasamdėme repetitorius ir išrinkome jiems vystymosi kryptį. Deja, didžioji dauguma tėvų pamiršta, kad svarbiausia, ką turime duoti vaikams – tai ne direktyvas, o sugebėjimą pasirinkti, mokėjimą kažko norėti ir ieškoti, žengti link tikslo, mokėjimą būti laimingais pačiose įvairiausiose situacijose. Viso to mūsų vaikai nemoka, dėl to kad viską darėme už juos, o jiems nepalikome nei laiko, nei galimybių. Mes visada gyvenome už juos ir saugojome nuo situacijų, kuriose bent kažkas priklausytų nuo jų pačių.

Ir kai žmogus pasijautė jau pakankamai suaugęs, kad bent kažką padarytų taip, kaip mano esant reikalinga, jis nesąmoningai pasirenka patį suprantamiausią variantą – štai tokį „gulintį streiką“.

Mes neleidžiame savo vaikams įkvėpti oro, nesuteikiame jiems laiko ir galimybės pagalvoti, parefleksuoti. Jų gyvenimas užpildytas mūsų ambicijomis, o ne realiais mūsų interesais. Nuoširdžiai kažkuo domisi vaikai tose šeimose, kur patys tėvai juos įtraukia į savo hobius ar netgi darbus. Ne pamokslais, ne prievarta, be veidmainiavimo, tiesiog vaikai patys nori daryti tą patį, ką ir tėvai.

Jūs kažkuo užsiimate ne dėl vaikų, o dėl savęs, kadangi tai įdomu asmeniškai jums – auginate žuvytes akvariume, remontuojate motociklus garaže, muzikuojate, mokotės užsienio kalbų, piešiate – ir vaikas nori būti su jumis ir tapti tokiu, kaip jūs.

Mokėjimas rasti priežasčių pasidžiaugti

Viena daugiavaikė šeima mano akyse įveikė susidomėjimo iš pradžių kalnų turizmu (važiavo į kalnus su palapinėmis ir alpinistų reikmenimis), paskui literatūra (lankė muziejus ir pan.) etapus.

Ką jie prasimanys sekančiais metais, gal ims visi dainuoti choru ar imsis slidinėjimo – nežinau, tačiau aišku, kad šie vaikai vargu ar kankinsis, kai iškils reikalas kažką pasirinkti. Greičiau jie kankinsis, nežinodami ką būtent pasirinkti iš gausybės įdomių variantų. Vaikai paveldės iš tokios šeimos ne vien kelis atsitiktinai išmoktus poeto eilėraščius, bet ir sugebėjimą ieškoti kažko naujo, jiems liks tyrinėtojo dvasia ir, kaip pasekmė – sugebėjimas neįsmukti į nusiminimą ir apatiją.

Ne kiekviena šeima turi pinigų papildomoms pamokoms, brangiai kainuojančioms ugdymo įstaigoms, repetitoriams. Tačiau bet kuri šeima gali, pavyzdžiui, išeiti į laukus su botanikos žinynu ir ne priversti, o sudominti vaiką augalais. Tačiau tam reikia pačiam domėtis kiekviena žolele (ir tiesiogine, ir perkeltine prasme).

Ne repetitoriai pažadina vaikui susidomėjimą veikla, o užkrečiamas artimų žmonių azartas.

Vaikui padėsime ne atimdami iš jo visą laisvalaikį įvairiausių žinių kimšimui į galvą, o suteikę galimybę pabūti vienam, pagalvoti, įjungti, pagaliau, savo asmenybę. Kartais dėl to išties reikia padrybsoti ant sofos bei įsitikinimo, kad niekas nepriekaištaus ir nekaltins, jeigu prireikė stabtelėti ir susimąstyti. Apie tai irgi reikia vaikui papasakoti.

Ne pamokslai, ne pinigai ir ne šimtai brangių dovanų padės mūsų vaikui tapti gyvu, laimingu, tikslo siekiančiu žmogumi, o mokėjimas rasti progų pasidžiaugti ir įžvelgti tikslus. Įžvelgti prasmę ir laimę pačiuose paprasčiausiuose dalykuose, kuriuos jie turi išmokti atrasti ir pasiimti patys. Be pedagogų ir repetitorių. Tiesiog dėl to, kad taip daryti mokėjo mama ir tėtis, močiutė ir senelis.

Jeigu mokėjo.

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Vaikų savižudybės. „Mylėk mane gyvą“ Mano darbo su paaugliais stažas - 36 metai. Pradėjau tolimame devintame dešimtmetyje. Dėl to turiu ką papasakoti apie mūsų vaikus - ir tuos, kurie jau...
Kodėl besilaukiančioms negalima verkti Parašyta daugybė knygų apie nėštumą, gimdymą ir naujagimius. Jas rašo kvalifikuoti medikai - psichologai, pediatrai. Tikėti jomis, žinoma, galima, tač...
Mamai būtina pabūti pačiai su savimi Griežtai kalbant - bet kuriai moteriai reikia bent pusvalandžio ar valandos per dieną, kad pabūtų viena, su savo vidiniu pasauliu. Tačiau paprastai pr...
Kur dingo tėčiai? Žinote, kas mane labiausiai glumina, kai pradedu skaityti populiariausius leidinius, skirtus vaikų auklėjimui šeimose? Susidaro vienareikšmiškas įspūd...
Berniukams ypač reikalingas tėtis Nors įvairaus amžiaus vaikai – tiek berniukai, tiek mergaitės – turi įgimtą poreikį turėti ryšį su tėčiu, berniukai labiausiai kenčia, jei auga be tėv...
Gydanti motinystė Tai, kas mus labiausiai erzina mūsų vaikuose - būtent tame ir slypi mūsų pačių vidinio vaiko trauma. Ir tik mes galime ją išgydyti. Yra žmonių, kurie...
Ar galima išlepinti meile? Kai kalbu, jog vaikų nereikia muštruoti ir gniuždyti, vadinant tai "auklėjimu", visada atsiranda žmonių, kurie pradeda aiškinti, kad šitaip vaikus išl...
Dukros ir mamos "Ir kas tu per išsižiojėlė, rankos iš užpakalio auga!", "Visai trenkta? Kiek kartų galima kartoti!", "Ko vėl nepatenkinta? Visiems nuotaiką gadini!", ...
Gniuždanti motina "Aš tave pagimdžiau, tu man dabar skolinga" arba "Aš be tavęs nesusitvarkysiu, gyvenimas praras prasmę, aš mirsiu", arba "Tu man skolinga už viską, ką...
Mylimų ir nemylimų vaikų smegenys. Šokiruojantis s... Žemiau pateiktoje nuotraukoje - dviejų 3 metų amžiaus vaikų smegenys. Tačiau kairiosios gerokai didesnės, jose mažiau juodų sričių, lyginant su dešini...
Jaunoms mamoms apie jaunus tėčius Jaunas tėtis jūsų ilgisi. Tas kūdikis užsikariavo visą jūsų dėmesį. VISĄ. Ir kai vaikui pagaliau jūsų nebereikia, jūs kuo greičiau lekiate miegoti. Pr...
Tiesiog būti Tėvais būti tikrai nelengva. Nesvarbu, ar dirbame namuose, ar už namų ribų. Nesvarbu, ar turime vieną, du, tris ar penkiolika vaikų. Nesvarbu, ar turi...
Močiutė ir mama. Vaidmenys auklėjant vaiką "Mama, netrukus tu tapsi močiute!" - ši frazė apverčia šeimos gyvenimą. Atsiradus šeimoje vaikui pasikeičia vaidmenys, juk mama tampa senele, o dukra ...
Trys melagingos tiesos, diegiamos mums nuo vaikyst... XX šimtmečio pradžioje didįjį išradėją Edisoną ištiko bėda - sudegė visa laboratorija, kurioje buvo visi 20 metų trukmės jo moksliniai darbai. Žiniask...
Dukros ir mamos. Amžina bambagyslė Kartą į konsultaciją atėjo jauna moteris. Graži, sėkminga, tačiau veidas pavargęs, prislėgtas. Jai norėjosi pasikalbėti. Tiesiog pakalbėti apie papras...
O aš tavo amžiuje… Kai kalbamės su vaikais, netgi jei laikome save moderniais jaunais tėvais, mes dažnai kartojame "O štai aš tavo amžiuje..." Toliau eina sąrašas, už ku...
10 kovos menų privalumų vaikams psichika.eu Klaipėdos aikido klubo instruktoriai pastebi, kad kartais žmonės turi susiformavę klaidingą nuomonę apie kovos menus. Tėvai nustebtų suži...
Tiesa apie tėvus ir vaikus, apie kurią mažai kas k... "Svarbiausia vaikui - disciplina. Jeigu jį rimtai užimsime, nebeturės laiko šlaistytis gatvėmis!", "Man svarbu, kad sūnus užaugtų kovotoju, dėl to jis...
Vaikų savarankiškumas Dauguma tėvų nori, kad jų vaikai būtų atsakingi ir savarankiški. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad nesąmoningai jie daro viską, kas tik įmanoma, ka...
Emocinis motinų smurtas prieš sūnus Pastaruoju metu vis atviriau kalbama apie smurtą prieš moteris, vaikus. Sukuriamos ištisos socialinės programos ginti aukoms, nukentėjusioms nuo smurt...
Maitinti naktį kenksminga? Šį tvirtinimą kartais galima išgirsti iš stomatologų, gastroenterologų ir kitų vaikų gydytojų. Ir jis yra visiškai teisingas, jei kalba eina apie mait...
Iš kur atsiranda tikros moterys? Jis pirmą kartą ją pamatė prieš daugelį metų ir iškart suprato, kad pražuvo. Suprato, kad leis jai viską: ji darys, ką nori, rodys kaprizus, tryps koj...
Išmanieji telefonai – ne žaislas Koks daiktas yra geidžiamiausias mažam vaikui? Mamos telefonas. Vaikas džiugiai vedžioja piršteliu per ekraną ir toks žaislas gali prikaustyto jo dėme...
Ką gauname iš tėvo Psichologinis tėvo uždavinys - ginti, saugoti ir pripažinti. Jeigu tėvas ginti vaiką nuo rėksmingos tetos, didesnių vaikų ar pikto šuns, vaikui atsira...
Kodėl Stivas Džobsas uždraudė savo vaikams iPad?... Kai Stivas Džobsas vadovavo Apple, jis draudė savo vaikams pernelyg ilgai sėdėti prie iPad'o. Kodėl? New York Times korespondentas Nikas Biltonas per ...