Kaip prasideda konfliktas

Turbūt pastebėjote, kad dauguma konfliktų, ypač šeimyniniame gyvenime, prasideda pagal vieną ir tą oatį scenarijų?

Šiandien norėčiau aptarti šį labai paplitusį variantą. Tarkime, moteris (mano variante būtent moteris, nors gali būti ir vyras) kažkuo nepatenkinta, nesigauna kažko padaryti, ji susierzinusi ir pergyvena. Ir išsako nepasitenkinimą sutuoktiniui.

Sutuoktinis 90-čia atvejų iš 100 pradeda tuojau pat siūlyti variantus – ką reikėtų padaryti, tuo pat metu ramindamas, kad ne viskas taip tragiška, viskas susitvarkys, nereikia šitaip jaudintis.

Būtent šiuo momentu moters įniršis staigiai sustiprėja, visi vyro pasiūlyti sprendimai bus suniekinti ir atmesti, argumentai bus pavadinti kvailais, ir “apskritai tu nieko nesupranti!”

Atrodytų, viskas turėtų būti atvirkščiai, vyro konstruktyvumas turėtų nuraminti žmoną, tačiau užuot nusiraminusi, ji atakuoja, aršiai kritikuoja ir vis labiau siunta. Vyras, nuoširdžiai jausdamasis esąs teisus, visiškai nieko nesupranta ir dėl to pats pamažu pradeda niršti. Kodėl ant jo rėkia, juk jis teisybę šneka!

O mechanizmas labai paprastas.

Pereidamas iškart prie problemos sprendimų ieškojimo, vyras peršoko svarbų etapą, jis nepripažino, kokie svarbūs moters pergyvenimai. Juk kai pradedame kalbėti susierzinusiu tonu, barškinti indus kriauklėje ir daryti kitus staigius judesius – ką mes darome iš tikrųjų? Mes siekiame atkreipti dėmesį į mūsų jausmus. Pažiūrėk į mane, aš nepatenkinta, man blogai, aš pergyvenu.

Ar norime būtent tuo momentų problemos sprendimo? Ne, mes norime, kad žmogus pripažintų mūsų jausmus, mes turime teisę jaudintis, nerimauti, susikrimsti. Mes norime, kad vyras patvirtintų, jog tie jausmai išties egzistuoja ir yra pagrįsti.

Tokia žmogaus prigimtis, jam pastoviai reikalinga kito žmogaus reakcija, būtent taip mes suprantame aplinkinį pasaulį ir save tame pasaulyje. Aš graži? Aš sėkminga? Aš verta pagarbos ir pagyrimo? Ar tai ką jaučiu – realu? Man baisu, ar turiu teisę jausti baimę ir nerimą? Visa tai suprantame iš kito žmogaus reakcijos.

Grįžtant prie mūsų aprašomo konflikto, ką jo metu daro vyras? Pereidamas iškart prie problemos sprendimo, jis ignoruoja moters jausmus, nesąmoningai juos nuvertina, nepastebi ir nepripažįsta jų svarbos. Štai tada ji ir sprogsta, prasideda skandalas. “Argi tu kurčias ir aklas, nesupranti, kad man bloga? Apie ką tu čia apskritai kalbi?” – štai tasai jausmas, kurį patiria moteris.

Norėčiau pasiūlyti paprastą receptą konflikto pradžiai. Kai pajutote grėsmę, jog pokalbis bus labiau negu rimtas, ištarkite šiuos žodžius. Aiškiai, suprantamai, kelis kartus pakartojant. “Taip, aš suprantu, kad esi nusiminusi. Kur nenusiminsi, kai dedasi tokie dalykai! Matau, kaip sunkiai pergyveni”.

Nesiteisinkite, nesiūlykite sprendimo variantų, tiesiog pripažinkite kito žmogaus jausmus ir duokite laiko suvokti jūsų reakciją. Ir pamatysite, kad dauguma beprasidedančių konfliktų toliau nesiplėtos. O žmogus, kurio jausmus patvirtinote, bus dėkingas jums už supratimą.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *