Kaip pritraukiame žmones ir įvykius

Kiekvienas esame išbandęs traukos dėsnį – ar tai būtų fizika, ar energetika. Tačiau mes linkę labiau tikėti likimu ar pasisekimu, nei faktu, kad patys esame savo laimės kalviais. Nes taip lengviau – mažiau atsakomybės. Ir jei visgi sukaupsime drąsos ir prisipažinsime sau, kad būtent mes patys viską pritraukiame į savo gyvenimą, tada iškils klausimas: kaip gi veikia tasai traukos dėsnis ir kaip pritraukti tik gera?

Nustatytas įdomus faktas. Kai ilgai kažkuo užsiimi, net jeigu ir nesėkmingai, pradeda vykti keisti dalykai. Tam tikru momentu pradedi lyg ir atsitiktinai sutikti reikiamus žmones, tiesiog ant galvos ima byrėti reikalingos knygos, straipsniai, kita informacija.

Sunku tiksliai pasakyti, kada tai prasideda, tačiau tai vyksta. Nežinomos jėgos pritraukia reikalingas aplinkybes. Štai taip ir veikia traukos dėsnis. Intuityviai jį žino, ar bent jaučia praktiškai kiekvienas žmogus, tik ne visiems pavyksta jį pritaikyti gyvenime. Apie jį mes dažniausiai pamirštame – kaip neesminį ir nesvarbų dalyką. Ir netgi jei kartosime sau po šimtą kartų per dieną, kad „mintis materializuojasi“ ir apklijuosime sienas lapeliais su šia fraze, vis tiek atsiras dalykų, kurie mus išblaškys.

Kokios gi priežastys verčia mus pamiršti traukos dėsnį? Kas mus blaško?

Nemalonumai. Nedideli, didesni, kasdieniai, laukiami ar netikėti. Net jeigu mes ką tik įsijautę užsiėmėme savo gyvenimo tvarkymu ir jau supratome, ką reikia daryti, visą tą supratimą pūste iš galvos išpūs nemalonus skambutis iš darbo ar vaikas, pradėjęs eilinę isteriją. Mes akimirksniu persijungiame, pradedame pykti, keliame balsą, pamiršdami, kad mintys kaip ir anksčiau transliuojamos į „eterį“, tik dabar ta transliacija įgavo anaiptol ne pozityvų pobūdį.

Lūkesčiai. „Hmmm… Šito iš tavęs tikrai nesitikėjau!“ – sakome mes ir tuo padaliname pasaulį į dvi dalis. Vienoje, malonioje, mūsų lūkesčiai išsipildo. Kitoje, nelabai malonioje – ne. Ir kai tik atsiduriame pastarojoje, visas gėris iš gyvenimu akimirksniu išdulkėja. Kiti žmonės pradeda atrodyti nedėmesingais, tingiais, netgi priešiškais, mat leido sau įžūlumą pasielgti kitaip, nei mes savo fantazijose buvome sugalvoję. Paleisdami į darbą negatyvius lūkesčius, mes vos ne tiesiogine prasme priverčiame kitus atsukti mums savo nemalonią pusę.

Aplinka. „Geri“ draugai, pažįstami, artimieji, kurie eilinį kartą pradės švaistytis patarimais: „Išmesk tu tai iš galvos! Nieko čia nepadarysi, toks likimas!“ ir mes su dėkingumu priimame patarimą, grįždami prie „normalaus“ egzistavimo, nustojame skleisti „neteisingas“ mintis apie geresnį gyvenimą. Ir net mintis nešauna, kad toks „neimk į galvą“ išbaido realias galimybes, realius šansus, kurie jau buvo pradėję judėti mūsų link pagal tą patį jau minėtą dėsnį.

Šio momento užgaidos vietoje konkretaus ketinimo. Kai matome ant stalo priešas save vandens stiklinę, paprasčiausiai ištiesiame ranką ir ją pasiimame. Jokių abejonių. Jokių užpakalinių minčių. Mes paprasčiausiai tai padarome. Bet jeigu į procesą įsivelia protas, prišiukšlintas be galo „svarbios“ informacijos, procesas smarkiai komplikuojasi. Mes galime staiga suvokti, kad ant stalo ne šiaip stiklinė, o antikvarinis daiktas, vertas kelių dešimčių tūkstančių. Ir dar pripiltas ne paprasto vandens, o gydomojo, akimirksniu atjauninančio eleksyro, kuris daugiau niekur neegzistuoja, išskyrus štai šią stiklinę. Po tokių minčių paprasčiausiai paimti stiklinę ir atsigerti darosi sunkoka. Ir visas kliūtis jums pritraukė vienas labai gerai žinomas dėsnis.

Vidinis konfliktas. Praeitame punkte parodėme tai, ką galima būtų pavadinti vidiniu konfliktu. Be to, kad užgaidos neatitinka realių norų, konfliktas gali kilti tarp logikos ir intuicijos, tarp praeities ir ateities. Kai dėl pastarojo dalyko, tai čia gali suveikti iš praeities išplaukę tėvų draudimai, verčiantys suabejoti tikslais, kuriuos norėtume pasiekti ateityje. Kai transliuojame pasauliui vienas kitam prieštaraujančius signalus, rezultatas bus nenuspėjamas arba jo išvis nebus.

Pamėginkime sujungti viską, ką išvardinome į vieną visumą.

Gaunasi, kad priversti traukos dėsnį tarnauti mūsų labui nėra taip paprasta. Yra visa eilė faktorių, tiek išorinių, tiek vidinių, kurie smarkiai kliudo. Kaip tam priešintis?

Išeitis tik viena. Jeigu norime kontroliuoti savo mintis, padėti gali tik mūsų sąmonė, kurią vertėtų praturtinti papildomomis kontroliuojančiomis funkcijomis. O būtent – reikia periodiškai uždavinėti sau klausimus. Ir ieškoti atsakymų, savaime aišku. Panagrinėkime tuos pačius aukščiau pateiktus punktus.

Nemalonumai. Ar tikrai tai toks rimtas nemalonumas, kad reikėtų šitaip nusiminti? Nuo kokio blogio mane apsaugojo šis nemalonus nutikimas? Ar galėsiu sekantį kartą padaryti pauzę ir sureaguoti ne taip aštriai?

Lūkesčiai. Ką tokio baisaus, mano manymu, iškrėtė kitas žmogus? Ar visada aš pats laikausi to paties principo, kurio tikiuosi iš kito? Kokių svarbesnių už šį principą dalykų esama mudviejų santykiuose?

Aplinka. Ar esama racionalaus grūdo tose abejonėse, kurias man bando įkalti aplinkiniai? Nuo ko jie mane tuo bando apsaugoti? Su kokiais jų kritikos elementais galima sutikti, o į kuriuos neverta kreipti dėmesio?

Šio momento užgaidos vietoje konkretaus ketinimo. Ar tikrai man reikia to, ko dabar noriu? Kas tokio baisaus atsitiks, jei to negausiu? Kokią reikšmę iš tikrųjų turi turėti mano troškimai?

Vidinis konfliktas. Kas manyje trukdo gauti tai, ko noriu? Kodėl man negalima gauti, ko trokštu? Kokius argumentus „už“ galiu pateikti, atsakydamas į kiekvieną pateiktą prieštaravimą?

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Palikite save ramybėje Tikriausiai visiems pasitaikė situacijų, kai gyvenimas tarytum užbuksavo, pabandžius iškart, tą pačią sekundę viską suprasti, viską išsiaiškinti, gaut...
Kaip reaguoti į kritiką Pažvelkime tiesai į akis: jeigu jau esame žmonės, tai mus nuolatos vertina kiti žmonės. Ir ne visada tylomis. Tačiau tai nereiškia, kad sugebame oriai...
Darboholizmas Originalas Mūsų kultūra garbina darboholizmo idėją. Girdime apie žmones, kurie neišjungia darbo stalų lempų iki vidurnakčio. Jie dirba per naktį arba...
Kas nutinka, kai šeimoje susikeičiama vaidmenimis?... Žmogaus asmenybė formuojasi šeimoje, kurioje jis užaugo. Reklamose šeimos visada idealios, o štai gyvenime pakanka įvairių siurprizų ir iki idealo ner...
Gaila, kad šito nepaaiškino vaikystėje Iš vaikystės į suaugusį gyvenimo atsitempiau labai daug gėdos. Toksiškos ir nuodingos. "Gėda tau! Tu blogas!" Šito vaikystėje turėjau labai daug. Pavy...
Atleisk. Nusimesk sunkią nuoskaudų kuprinę Jeigu neatleidi skriaudėjui, tavo širdis kenčia. Tau atrodo, kad savo nuoskauda tu jį baudi. Manai, kad skriaudėją kankina kaltės jausmas, kad jam irg...
Toksiškos šeimos ieško šviežio kraujo Santykiai su tėvais susiklostyti gali įvairiai. Svarbiausias tėvų uždavinys - išmokyti mus savarankiškumo, perduoti vertingą gyvenimišką patirtį ir su...
Sau pasigimdytas vaikas Žmogui be galo svarbu suvokti, kaip ir kodėl jis atėjo į šį pasaulį. "Taip gavosi", "mes tavęs labai norėjome ir laukėme", "tu neplanuotas", "norėjau ...
Pats beprasmiškiausias klausimas – Kodėl jis... Gyveni sau santykiuose, kuriuose nepatinka praktiškai viskas, su mažomis išimtimis. Ir niekaip negali suprasti - "ką aš darau ne taip?" Arba mėgstamia...
Kaip atpažinti sveiką šeimą Bet kurios šeimos sėkmingą gyvenimą lemia aštuonios kertinės egzistencijos zonos, kuriose būtina atrasti balansą, teigia garsus XX amžiaus amerikiečių...
Ko reikėtų vengti, kad įgytume laisvę Jūsų smegenys nori, kad gyvenimas būtų aiškus ir prognozuojamas. Jūsų emocijos nori, kad gyvenimas būtų stabilus. Tačiau stabilus ir prognozuojamas gy...
Chronofagai – žmonės, kurie maitinasi mūsų l... "...ponia Milda sako, kad ponas Tadas jai pasakė, jog reikia paskelbti įsakymą, o aš sakau, negalima skelbti tokio įsakymo visam personalui, reikia iš...
Išprievartavimas rūpinimusi Buvau ne per seniausiai pas tėvus. Velykas šventėme. Puiki šventė, be to - baigėsi pasninkas, stalas lūžta nuo skanėstų. Atėjo laikas atsisveikinti, i...
Kaip atsigauti po nesėkmės Kiekvienas savaip traktuoja nesėkmę. Patys protingiausi pasakys, kad iš nesėkmių jie pasimoko kur kas geriau, negu iš pasiekimų. Ir jie yra teisūs, ju...
Kaip išmokti nepykti Kartą manęs paklausė: -Nejaugi tu niekada nepyksti? -Ne, - atsakiau, - Aš niekada nepykstu. -Kodėl? - negalėjo nusiraminti pašnekovas. -Todėl kad ...
Emocinė vergovė. Kaip išsilaisvinti Scena vaikų aikštelėje. Verkia 5-6 metų berniukas, šalimais stovi mama: -Liaukis verkti! Tu pats kaltas! Dar bliauti čia pradėsi! Raminkis, pasakiau!...
Tiesos baimė: kai nesame tai, kas esame Originalas Žmogaus santykis su pasauliu kiekviena būties akimirka ne tik kinta, bet ir reiškiasi aibe įvairiausių pavidalų. Vienintelis tikras šitame...
Nustokite laukti ir pradėkite galvoti Užmigdami vakare, mes tikimės, kad rytoj bus rytas. Išlipdama iš traukinio, mergina laukia ištiestos vaikino rankos, į kurią galima atsiremti. Adekvač...
20 netikėtų gyvenimo principų, kuriuos atskleidė ž... Originalas Tikrai vertingiems dalykams suprasti prireikia viso gyvenimo. O, jeigu mes galėtume perimti nors dalį patirties ir išminties iš tų, kurie ...
Šeimos degradavimo etapai Pakalbėkime apie etapus, kuriuos turi įveikti šeima, kai prasideda problemos. Ir kas atsitiks, jeigu jų nespręsime. Iš pradžių esame kupini optimizmo...
Svarbiausias trūkumas, kuris viską sugriauna Senovėje buvo tokia dievybė - Mitra. Savo numylėtinius ji apdovanodavo didžia malone - saiko jausmu. Žmogus, gavęs šią dovaną, tapdavo laimingas visos...
Kai su savimi elgiesi blogiau, nei su kitais Gaila, bet su savimi mes kartais elgiamės taip, kaip niekada nesielgtume su žmogumi, kurį gerbiame ir mylime. Kartais net su kolegomis darbe elgiamės ...
Negatyvių įsitikinimų šalinimas Kad aiškiai pamatytume savo kelią, suvoktume, dėl ko mes čia gyvename, išmoktume mylėti, jausti džiaugsmą ir gyvenimo pilnatvę, iš gyvenimo reikia paš...
Skyrybų pasekmės įvairaus amžiaus vaikams Vaikams, kurie paskui tampa suaugusiais... Skyrybų įtakos vaikams laipsnis priklauso nuo vaiko amžiaus, jo emocinio brandumo ir protinių sugebėjimų. ...
Negelbėk tų, kurie nenori gelbėtis Žmonėms taip patogu. O tie, kuriems pasidarė nepatogu, ieško išeities, priima sprendimus ir pradeda kažką keisti. Nereikia gelbėti kitų. Žmonėms patog...