Kaip reaguoti į kritiką, kurią laikote neteisinga

Gražina Vasiliauskienė | Alfa.lt

Žmonėms būdinga kritikuoti kitus, pamirštant apie save: kaip sakoma, matome krislą kito akyje, o nepastebime rąsto savojoje. Kaip elgtis, kai mus kritikuoja įžeidžiamu būdu, be to, priekaištai neteisingi?

Nebūna dūmų be ugnies?

Pirma – ir teisinga – reakcija į kieno nors kritiką paprastai yra įsižeidimas ir pasipiktinimas: kaip jis (ji) drįsta man tai sakyti? Tai netiesa ir neturi su manimi nieko bendro. Melas. Šmeižtas! Galbūt viskas taip ir yra iš tikrųjų, bet vis dėlto verta pasiaiškinti ir atskirti grūdus nuo pelų, kur išgirstoje kritikoje yra tiesos, o kur – melas ir šmeižtas.

Nusiraminus, nes emocijos yra blogi patarėjai, reikia paklausti savęs: kodėl būtent ši pastaba mane taip smarkiai užgavo? Gal jame yra dalis tiesos? Pavyzdžiui, jeigu jus apkaltino tuo, kad jūs šturmu paėmėte Bastiliją ar šaudėte į JAV prezidentą, jūs tik nusijuoktumėte. O žodžiai apie tai, kad jums netinka ši suknelė arba kad jūs parašėte nuobodų straipsnį, kažkodėl išmušė jus iš pusiausvyros.

Jeigu jūsų kritikas kažkuo teisus, ištaisykite klaidą ir pamirškite jo žodžius ir su jais susijusias jūsų neigiamas emocijas. Jeigu jo nuomonė niekuo nepagrįsta, juo labiau pamirškite. Tiems, kuriems sunku tai padaryti, siūlome pasinaudoti mūsų patarimais.

Neišsiduokite

Pirmiausia neverta parodyti kritikuojančiam žmogui, kad esate įsižeidę. Kitaip tas asmuo, suvokęs, kad jus taip lengva įskaudinti, naudosis šiuo „ginklu“ vis dažniau ir dažniau. Todėl yra prasmės išsaugoti „akmeninę“ veido išraišką ir neparodyti savo nuoskaudos. Leisdami savo kritikui suprasti, kad įsižeidėte, pripažinsite, kad jis yra teisus. Tai galima daryti tik tuo atveju, jeigu pripažįstate, kad kritika – teisinga.

Kritika be konstruktyvaus pasiūlymo yra įžeidimas

Ne mažiau svarbu pareikalauti iš kritikuojančio žmogaus, kad jis ne tik nurodytų jūsų klaidas ir trūkumus, bet ir patartų, kaip juos pakeisti privalumais. Kritika turi teisę egzistuoti tik tada, kai siūlo konstruktyvų būdą, kaip ištaisyti situaciją, kitaip ji bus tik įžeidimas. Pastaruoju atveju reikia ignoruoti ir tokią kritiką, ir patį kritikuotoją.

Kaip teisingai atsakyti į kritiką

Kaip atsakyti į kritines pastabas, kiekvienas sprendžia savarankiškai. Svarbiausia laikytis kai kurių taisyklių, kurios padės oriai išeiti iš nemalonios padėties.

Pirma, atsakyti reikia ramiai, nekeliant tono, kitaip rizikuojate pratrūkti ir prarasti savo emocijų kontrolę.

Antra, neišsiplėskite atsakydami, kitaip pašnekovas pamanys, kad jūs teisinatės, vadinasi, jam pavyko pramušti jūsų apsauginį pasitikėjimo skydą, o mes jau minėjome, kad to neturėtų būti.

Trečia, neskubėkite aptarinėti jums išsakytų pretenzijų. Nukreipkite pokalbį kitur, tai suteiks jums galimybę suimti save į rankas ir apsvarstyti savo poziciją diskusijoje, jeigu jūs nuspręsite stoti į polemiką.

Keičiame negatyvą į pozityvą

Net jeigu jus kritikuojantis žmogus vadovaujasi gerais norais, tam tikra dalis agresijos ir priešiško nusiteikimo jo žodžiuose vis tiek yra. Geriausia, ką jūs galite padaryti tokioje situacijoje, – neutralizuoti jo ketinimą jus įžeisti, paversdami negatyvą pozityvu.

Pavyzdžiui, išgirdę priekaištą apie tai, kad jūsų darbo vietoje visada vyrauja netvarka, atsikirskite: „Taip yra todėl, kad esu kūrybinga asmenybė, o tvarkingumas būna būdingas nuobodiems pedantams.“ Beje, tokiu būdu ne tik išmušite „ginklą“ priešininkui iš rankų, bet ir pakelsite savo savivertę.

Tai ne jūsų problema

Yra dar vienas momentas, į kurį būtinai reikia atsižvelgti. Bet kokia kritika yra ją išsakančio žmogaus asmeninių problemų atspindys ir gali neturėti jums jokios reikšmės. Todėl, užuot pykę ir jaudinęsi, verčiau užjauskite pašnekovą. Tikriausiai jis labai kenčia, jeigu savo vidiniams išgyvenimams suteikia pretenzijų kitam žmogui formą.

Kartais geriau likti prie savo nuomonės

Pabaigoje reikia įsidėmėti dar vieną tiesą: ne visada verta atkakliai ginti savo nuomonę, įrodinėti savo teisybę. Žinoma, tai liečia ne principinius dalykus ir pagrindines gyvenimo vertybes, dėl kurių nusileisti negalima.

Bet nelabai reikšmingais klausimais galima ir nesiginčyti, neprieštarauti: tegul kritikuojantis žmogus lieka prie savo nuomonės, o jūs – prie savo. Vis tiek nepavyks atversti visų aplinkinių į „savo tikėjimą“. Tai būtų bergždžias užsiėmimas ir tuščias jėgų švaistymas. Šią energiją galite nukreipti kur nors vertingiau.



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI