Kaip šauksi, taip atsišauks

Daug kartų girdėjau iš į konsultaciją atėjusių tėvų skundus savo kartais jau visai suaugusiais vaikais:

-Toks abejingas! Toks bejausmis! Kiek mes jam davėme, kiek dėl jo padarėme… O jis!

Ir gaudavosi, jeigu tikėsime tais tėvais, labai keistas vaizdas: jie, tėvai, visą gyvenimą dalino vaikams meilę ir dėmesį, o dabar tie vaikai nenori grąžinti to, kas jiems buvo duota! Nenori daryti to, ko iš jų reikalauja, nenori skirti savo dėmesio, savo meilės.

Tėvai šioje situacijoje vaizdavo save tiesiog dangiškais angelais, o jų vaikai – negailestingi egoistiški siaubūnai.

Tačiau klausydamasi tokių tėvų skundų, visada žinojau – kažkas nesiderina. Nes taip nebūna. Niekada.

Jei tėvai išties buvo mylintys ir geri savo vaikui, mainais jie susilauks tik meilės ir gerumo. Bet jeigu vaikas, tapęs suaugusiu, nenori duoti meilės ir gerumo, o rodo abejingumą ar net žiaurumą – tai visai įmanoma, kad būtent tai jis ir gavo iš savo tėvų vaikystėje.

Kaip šauksi – taip atsišauks. Tai didis dėsnis ir veikia jis nenumaldomai, nepriklausomai nuo mūsų norų, nuotaikų ar aplinkybių.

Ir jeigu mūsų vaikai užaugo negerais, nedosniais – nereikia ieškoti priežasčių kažkur kitur, išskyrus mūsų pačių santykius su jais. Vaikai – mūsų veidrodžiai. Jie mums atspindi mus pačius. Ir paplitusi frazė, kad reikia elgtis su žmonėmis taip, kaip nori, kad jie elgtųsi su tavimi – gryna tiesa. Ir kur kas daugiau negu tiesa, kai kalba eina apie santykius su vaikais.

Jeigu mūsų vaikai dabar su mumis bejausmiai, vadinasi, jie negavo iš mūsų šilumos ir meilės. Jei būtų gavę – būtent tai jums dabar ir grąžintų.

Viskas sugrįžta.

Mes pjauname tai, ką pasėjome.

Mūsų bejausmiškumas grįžta kaip bejausmiškumas mūsų pačių adresu. Mūsų abejingumas – kaip vaikų abejingumas. Mūsų griežtumas ar net žiaurumas pavirsta jų žiaurumu.

Pamenu vieną tėvą, kuris baudė sūnų diržu ir kurį, kaip jis pats pasakojo, patį vaikystėje žiauriai pėrė tėvas. Mušė, kartodamas „Paskui man padėkosi!“

-Ir kaip? – paklausiau. – Jaučiate dėkingumą tėvui?

Jis kažkaip kreivai nusišiepė ir griežtai, sausai atsakė:

-O ką? Viskas normalu. Na taip, mušė… – matėsi, kad kalbėti apie tai jam nemalonu.

-O kokie santykiai su tėvu dabar? – paklausiau.

-Normalūs. – lakoniškai atsako vyras.

-Dažnai matotės?

-O kam su juo matytis? Jis gyvena savo gyvenimą, aš – savo.

-Bet pas jus atviri, artimi santykiai? Jūs skambinate vienas kitam? Kažkuo dalinatės? Domitės tėvo gyvenimu?

Vyras tyli.

-Galvojate apie jį? Rūpinatės? Džiuginate jį kuo nors?

Vyras sutrikęs patylėjo, paskui atsakė:

-Kad ne, pas mus viskas kažkaip kitaip…

Ir pasiteisino:

-Gyvena sau, ir gerai. – gūžtelėjo pečiais, tarsi kažką nusimesdamas. – Na, apie ką su juo kalbėtis? Ir ko man pas jį vaikščioti?

Ir, galiausiai, dar kurį laiką patylėjęs, susiprotėjo:

-Mano sūnus tikriausiai irgi manęs nelankys… Iš didelio dėkingumo. – ironiškai užbaigė.

Beliko pasidžiaugti, kad jis suprato tą paprastą taisyklę – kaip šauksi, taip atsišauks.

Vaikai lengvai ir dosniai dalina savo dėmesį, pagalbą ir paramą tiems, kurie buvo jiems geri, dosnūs, suprantantys ir mylintys. Jie atiduoda tai patys, dosniai, jų nereikia to prašyti. Kiekvienam norisi tokių vaikų. Tačiau tam tu turi būti ir tokiu tėvu. O mes dažniausiai esame visiškai ne tokie.

Organizacijoje, kurioje dirbau, teko bendrauti su dviem moterimis – jauna ir brandžia. Ir tik pradirbusi su jomis kelis mėnesius, savo didžiulei nuostabai sužinojau kad tai mama ir dukra.

Niekas neišdavė jų giminystės. Brandi moteris visada buvo šalta jaunosios atžvilgiu, jautėsi jos neprielankumas, kažkoks atsitolinimas. Paaiškėjo, kad dukra ištekėjo už vaikino, kurio motina nenorėjo matyti savo žentu. Ir po to, kai dukra jos nepaklausė, motina pareiškė: „Na, tai ir gyvenk dabar su juo. Jeigu esi tokia savarankiška, gyvenk viena, be mano pagalbos. Pasižiūrėsime, kaip tau gausis! Dar atbėgsi pas mane, kai suprasi, kad mama buvo teisi!“

Ir, atstūmusi nuosavą vaiką, 19 metų mergaitę, dėl „nepaklusnumo“, motina atkakliai laikėsi savo „principų“ – nerodyto jokio susidomėjimo vaiku. Niekaip nedemonstruoti motiniškų ir apskritai giminiškų jausmų. Dukra gyveno savo gyvenimą. Pagimdė vaiką, kurio auginti močiutė nepadėjo – iš „principo“. Išgyveno daug problemų, nes juk išties sunku jaunai moteriai būti mama, kai netgi į parduotuvę be vaiko neišeisi, nėra kam palikti, močiutė „principų“ laikosi. Močiutė galėjo užeiti į svečius, padovanoti žaisliukų, tačiau į nedrąsų ir drovų dukters prašymą pasėdėti su vaiku, kol ji sutvarkys kelis savo reikalus, atsakydavo:

-Tu manęs neklausei, kai už vyro tekėjai ir kai sugalvojai vaiką gimdyti. Dabar pati ir tvarkykis.

Praėjo keli metai ir aš vėl sutikau „principingą“ močiutę.

-Kaip dukra? – paklausiau.

-Dukra? – perklausė ir šaltai atsakė. – dukra buvo egoistė ir tokia liko. Išvažiavo gyventi į užsienį, tiek ją ir temačiau. Ir anūko jau du metus nematau… Žinau iš jos draugės tik tiek, kad ji ten labai gerai įsitaisė. Namas pas juos nuosavas, vyras gerą karjerą padarė, o ji nedirba, namie sėdi… Viskuo aprūpinta, viską turi… O kad mamą pasikviestų į svečius, ar kokią dovaną perduotų… – ir tiek nuoskaudos buvo jos balse.

Beliko tik su užuojauta palinguoti galva – ji pati savo „principais“ atstūmė dukterį, išstūmė ją iš savo gyvenimo, ir tai galiausiai atsisuko prieš ją pačią. Ir tai atsitinka labai dažnai – mes patys nustatome distanciją tarp savęs ir vaikų, o paskui stebimės, kodėl esame tokie vieniši?

Mūsų vaikai grąžina mums mūsų pačių elgesį su jais.

Kaip dažnai mūsų kritiškas požiūris į vaiką, mūsų kalba, intonacija, pozos, mimika nepasižymi nei gerumu, nei mielumu. Kaip dažnai tėvai kariauja su savo vaikais. Kovoja su jais. Gniuždo juos. Ir tuo pačiu sukelia atsakomąją reakciją savo adresu – karą…

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Kur lendi, neliesk, atsikabink! Kažkaip susiklostė, kad daug ką suprantu gyvenime, kai atsiduriu arčiau maisto. Vakar gaminome su dukra švilpikus. Cukraus neliesk - išbarstysi. Na,...
Apie ką verkia kūdikis? Verksmas - vienas iš negausių bendravimo su pasauliu būdų, kuriuo turi tenkintis kūdikis. Mes įpratome laikyti verksmą pagalbos šauksmu ar negatyviiom...
Pratinkite vaikus prie darbo Kaip manote, kam sugalvoti batukai be raištelių? Teisingai - siekiant palengvinti mažylių gyvenimą. Tą patį galima pasakyti apie užtrauktukus vietoje ...
Kodėl šiandien taip sunku būti tėvais Uždavus šį klausimą, pirmiausiai ateina nuostaba. O kodėl, tiesą sakant? Jei palyginsime su senais laikais, pamatysime, kad šiuolaikinių tėvų padėtis...
Vaikai ir daiktai Mažylis atėjo į svečius pas senelį ir močiutę. Atvedė mama. Pas senelius baisiai viskas įdomu - šitiek naujų, nematytų daiktų! Vazos, servetėlės, nuot...
Ar klausote to, ką sako vaikai? Ar tikrai klausote tų nesibaigiančių „čiauškalų“, to nenutrūkstamo transliavimo „ką matau, tau sakau“? O gal tiesiog kartais automatiškai pasakote „...
Kaip išugdyti vaikų pomėgį tvarkai? Mama labai sunkiai pratino keturmetę dukrą dėti daiktus į vietą. Jie gyveno nedideliame bute keturiese, mažiausiajam vaikui buvo keturiolika mėnesių. ...
Auklėjime žodžiai beprasmiški Mažai kam iš mūsų pasisekė turėti idealius tėvus. Turbūt kiekvienas galėtų prisiminti kažką tokio, kas nepatiko vaikystėje ir kas kelia negatyvius jau...
Pratiname vaiką tvarkytis Mamos gyvenime visada ateina momentas, kai reikia pradėti pratinti vaiką tvarkytis. Šitaip ji ne tik sau palengvina gyvenimą, bet ir prisideda prie sa...
Vaikas turi teisę daryti klaidas Jei norite, kad vaikas užaugtų išmintingu, jam reikia išmokti daryti klaidas, patirti nesėkmes, ir iš jų pasimokyti. Tai visiškai natūralus būdas, kur...
Tiesiog būti Tėvais būti tikrai nelengva. Nesvarbu, ar dirbame namuose, ar už namų ribų. Nesvarbu, ar turime vieną, du, tris ar penkiolika vaikų. Nesvarbu, ar turi...
Kaip padėti vaikams suprasti tragiškas naujienas Originalas Laikykite tai pamokančiomis akimirkomis. Svarbus tėvystės – ir gyvenimo – principas yra paversti problemas į galimybes. Nors jums mažiausi...
Nevelkite vaiko į savo konfliktus Kai tėvai pradeda pasakoti vaikui apie savo santuokos problemas ar vaikas pastoviai tampa kivirčų liudininku, jo psichikai padaroma didžiulė žala. Lab...
Gyvenimas be žaislų Šiuolaikiniame gyvenime, vis gausėjant ugdančių žaislų, metodikų ir klubų skaičiui frazė "gyvenimas be žaislų" daugeliui tėvų skamba, švelniai tariant...
Uždrausti tėvų metodai Bauginančios prognozės Ką sako suaugusieji... "Nelakstyk - sprandą nusisuksi", "Blogai valgysi - tave bet kas galės primušti", "Nesivaipyk - visam l...
Sūnaus auklėjimas Kaip moteris elgiasi, tokį žmogų ir turi greta savęs. Kaip jūs auklėjate ar ruošiatės auklėti savo sūnų? Stebėtinas dalykas - jeigu moteris nemoka "a...
Laikykitės šių paprastų taisyklių ir vaikas jus bū... "Šimtą kartų tau jau sakiau", "Kiek galima kartoti", "Per vieną ausį įeina, per kitą išeina"... Kokios įprastos frazės... Mamos ir tėčiai visiškai nen...
Kuo daugiau vaikų, tuo daugiau suspėji Paradoksas: kodėl mamos, turinčios daugiau nei vieną vaiką, suspėja gerokai daugiau už mamas su vieninteliu vaiku? Pamėginkime išsiaiškinti. Pirmoji ...
Nemylimos dukterys ir sunki šeimyninių paslapčių n... Mama, kuri nemyli savo vaiko... Ši tema bene labiausiai nutylima iš visų, be to, tylėti linkusios abi šios dramos pusės. Motinai sunku prisipažinti s...
Trumpas, bet kokybiškas buvimas su vaikais Turbūt ne itin daug yra tokių, kurie turi laiko be galo be krašto ir nori, bei gali, jį visą praleist su vaikais (su visa pagarba bei meile tiems vaik...
Paauglio savivertė psichika.eu Psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė Savivertė – tai apibendrinta žmogaus nuomonė apie save ir apie tai, kiek jis yra vertin...
Patarimų tėvams šiupinys Jeigu vaikas nukrito, pirmiausiai paklauskite jo: "Tau skauda, ar išsigandai?" Paprastai vaikai dažniausiai išsigąsta arba sutrinka. Jeigu taip ir yra...
Prisiminkite šiuos 5 patarimus kaip būti gera mama... Dauguma moterų dar nėštumo metu svajoja, kokios jos bus idealios mamos. Jų svajonėse vaikas visada švarus, puikiai aprengtas, niekada nerodantis kapri...
Jeigu erzina svetimi vaikai Savus vaikus mylėti lengva. Kai kalba užeina apie svetimus vaikus - viskas keičiasi. Kiekvienas mūsų gali prisiminti bent vieną atvejį, kai svetimas v...
Vaikai tūkstančius metų gyveno be jokių darželių... Kai kuriose šeimose klausimas vesti vaiką į darželį, ar ne, neiškyla tiesiog dėl to, kad nėra kitos išeities: mamai reikia eiti į darbą. Kitiems tokio...