Kaip sustabdyti kerštavimą

Galime to nepripažinti, tačiau nežiūrint to, ką pridarė kitas sutuoktinis, abu yra atsakingi už tai, kad santuoka žlunga. Santykis ne visuomet yra 50 su 50. Kartais tai 70 su 30, gal net 90 su 10, tačiau už tai visuomet atsakingi abu.

Pirmoji reakcija, kylanti susidūrus su skyrybomis, yra kerštas. Teismų salės persisunkusios juo. Abu sutuoktiniai neriasi iš kailio, kad būtų paskelbta lygybė ir pergalė. Tačiau taip retai nutinka.

Pasekmės būna sukrečiančios visiems, susijusiems su skyrybomis. Bloga padėtis dar labiau komplikuojama. Abu rodo pirštais sakydami “ji padarė tai” ir “jis padarė tai”. Abu bando pateisinti keršto veiksmus. Galbūt manydami, kad sutuoktinį privertę išvysti tai, ką jis ar ji padarė bloga, bus sustabdytas skyrybų procesas.

Kad santuoka funkcionuotų, reikia abiejų asmenų, o tam, kad ji griūtų, pakanka vieno. Jei vienas iš sutuoktinių nori skyrybų, jos ar jo niekas nebesustabdys. Suvokus nesugebėjimą pakeisti situacijos į sceną įžengia kerštas. Būdami tokioje būsenoje jie kausis ir ginčysis dėl visko. Vaikų, šuns, katės, namo, pinigų. Nė vienas akmuo nepaliekamas nesujudintas, kai imama kovoti dėl to, kas priklauso tau. Kerštaujama vien tam, kad “jam/jai būtų parodyta”.

O dabar apversime situaciją. Kas būtų, jei abudu prisiimtų atsakomybę už santuokos sugriovimą? Dėl tokio sutarimo abu sutuoktiniai galėtų prašyti ir suteikti supratimą ir atleidimą. Tuomet skyrybos tampa visiškai kitokios. Liaukitės kerštavę!

Abu sutuoktiniai norės sąžiningumo, todėl vaikų aprūpinimo, globos, nuosavybės klausimai bus sprendžiami vadovaujantis lygybės principu. Sumažinamas stresas, abu sutuoktiniai laimingi, kad vaikai bus laimingi. Sumažinsite išlaidas. O kadangi situacija išsprendžiama bendru sutarimu, greičiausiai taip ir neišvysite teisėjo ir teismo salės.

Deja, sunkiausia šiuo atveju yra viską būtent taip ir padaryti. Kerštauti žymiai lengviau – perduoti viską į advokato rankas, pasirodyti teisme ir sutikti su nutarimu. O tuomet dėl savo problemų vėl gali ką nors kaltinti. Taip žymiai lengviau, bet ne geriau.

Kad nutrauktumėte savo ir būsimo – buvusio sutuoktinio keršto ciklą, reikia imtis iniciatyvos. Visų pirma apmąstykite ir pripažinkite, kiek esate atsakingi už santuokos sužlugdymą. Nesvarbu, kokia ta įtaka – didelė ar maža. Supratę savo vaidmenį nebūsite linkę badyti pirštais ir kaltinti kitą. Be to, patiems bus ramiau.

Turint tai omeny, susitikite neutralioje teritorijoje ir ramiai, atvirai pasikalbėkite. Papasakokite sutuoktiniui, koks, jūsų manymu, buvo jūsų vaidmuo santuokos žlugime, ir paprašykite supratimo bei atleidimo. Nekaltinkite ir nelaukite sutuoktinio prisipažinimo.

Klausykitės ir nesiginčykite.

Aptarkite skyrybas be kaltinimų. Tai nereiškia, kad turite su viskuo sutikti. Tais klausimais, kurie jums svarbūs, turite būti nepalenkiami. Turite derėtis ir ramiai, nesikarščiuojant siekti kompromiso.

Kaskart kalbantis būtina išlaikyti ramią komunikacijos formą, kitaip greitai neteksite pusiausvyros. Atminkite, kad praeitis yra užnugaryje ir jos neįmanoma pakeisti. Turite spręsti dabarties ir ateities klausimus. Tai, kaip įvyks skyrybos, labai paveiks jūsų ateitį. Dvejodami ar verta stengtis, turėkite tai omenyje.

Galiausiai jūsų sutuoktinis suvoks savo vaidmenį santuokos žlugime. Galbūt nepripažins to, tačiau jūs pamatysite pasikeitusį bendravimą. Kerštavimo ciklas nutrūks. Jo ir taip buvo pakankamai.

Bus nelengva, bet verta dėl tų, kurie susiję su šiuo procesu. Laimės visi.

Originalas


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *