Kaip sutarti su paaugliais?

Mažų vaikų mamos kartais klausia, kaip man pavyko užauginti tokius puikius paauglius. Iš pradžių sutrinku ir nežinau, ką atsakyti. Mano vaikai užaugo tokiais, kokie jie yra NEPAISANT to, kad aš esu jų mama. Suprantama, kad jaunų mamų toks atsakymas negali nudžiuginti.

O jeigu rimtai, tai pirmiausiai pamirškite visas tas istorijas apie paauglius – niūrias, piktas būtybes, kurios tranko durimis ir nekenčia tėvų. Visko, žinoma, pasitaiko, tačiau dauguma nedaro nieko panašaus. Beje, mano draugų vaikai irgi yra laimingi bei linksmi paaugliai, kaip ir maniškiai. Taip kad manieji – nėra kažkuo ypatingi.

Paaugliai nuostabūs. Jie juokingi, protingi, rūpestingi, turi pačias geriausias širdis ir jie be galo trokšta būti mylimais ir nepakeičiamais. Jie išsisukinėja, jie apsileidę ir turi nuostabų humoro jausmą.

Taigi – štai maniškis „taisyklių”, kaip auklėti paauglius, sąrašas:

Labai stipriai juos mylėkite

Mylėkite juose viską, netgi tai, kas jus erzina. Mylėkite ne tik už poelgius, bet ir už ketinimus. Tegu jie žino, kaip stipriai juos mylite – ir žodžiais, ir darbais. Kiekvieną dieną. Mylėkite jų suglamžytus marškinius, iš koto verčiantį dezodoranto kvapą. Mylėkite jų neįskaitomą rašyseną ir spuoguotus skruostus. Mylėkite jų išsiblaškiusias galvas ir ilgas, nerangias rankas bei kojas. Visos šios, atrodytų, nereikšmingos detalės – nuostabaus, stebuklingo augimo proceso dalis. Tai tas pats, kas stebėti, kaip šlifuojamas briliantas. Vieną gražią dieną visi tie netobulumai išnyksta ir pasaulį išvysta atsakingas, rimtas suaugęs žmogus. Mylintis vyras ir tėvas. Arba puiki žmona ir mama. Tai laimė – būti šio virsmo liudininkais.

Žvelkite į savo paauglius perspektyvoje, nelaikykite jų našta. Jie labai jautrūs, imlūs, įžvalgūs. Jie mato, kaip į juos žvelgiate. Dėl to paprasčiausiai juos mylėkite.

Klausykitės ir skirkite dėmesio

Kai jie sugrįžta namo iš mokyklos, turite kelias vertingas minutes – laiką, kada jie dalinasi su jumis savo paslaptimis. Pademonstruokite, kad džiaugiatės juos matydami. Atidėkite į šalį telefoną. Negaminkite pietų ir neplepėkite internete. Pažvelkite jiems į akis, pasiklausykite ką jie kalba. Paverskite jų pergales savomis. Būkite jautrūs. Vyresnėse ir vidurinėse klasėse išties labai nelengva mokytis. Nesišvaistykite patarimais, kol jie jų nepaprašys. Neskaitykite pamokslų. Tiesiog klausykitės. Šitaip padėsite jiems pasijausti svarbiais ir reikšmingais. Mums visiems šito reikia.

Dažniau sakykite „taip”, negu „ne”

Pasaulis ir taip jiems pastoviai sakys „ne”. Visą gyvenimą jie plauks per audringą jūrą, kur viena banga („tu nepakankamai geras”) po kitos („tu nesugebėsi to padaryti”) šniokš ant jų galvų. Asmeniškai aš ruošiuosi palaikyti jų pusę kiek galima ilgiau – tiek ilgai, kiek sugebėsiu. Aš noriu įskiepyti jiems tikėjimą, kad jų sugebėjimai begaliniai, kad jie gali nuveikti viską, ką nori, jei tik bus pasirengę gerai padirbėti. Aš noriu būti tuo žmogumi jų gyvenime, kuris jiems sako: „Taip, tu tai gali”. Aš noriu, kad kiekvieną dieną, išėję iš namų, jie jaustųsi nepažeidžiami.

Ir visgi sugebėkite pasakyti „ne”

Svarbu mokėti pasakyti „ne”, jeigu jaučiate, kad viena ar kita patirtis ar situacija padarys jūsų vaikui žalos ar privers jį pasijausti nelaimingu. Atlikite savo kaip mamos ar tėvo pareigą, nustatykite jiems tiek fizinio, tiek moralinio saugumo taisykles. Galbūt jums atrodo, kad šios taisyklės ir taip visiems akivaizdžios, tačiau patikėkite, begalė tėvų su jomis visiškai nesiskaito.

Maitinti juos. Smarkiai

Ir ne tik juos, bet ir jų draugus. Jie auga, organizmai vystosi stebėtinu greičiu ir tam reikalingas kuras. Kai jūsų paauglių draugai sužinos, kad jūsų namuose visada galima rasti kažko užgraužti, jie su džiaugsmu pas jus lankysis. Taip jūs ne tik galėsite susipažinti su vaikų draugais, bet ir būti ramūs, matydami savo vaiką savoje teritorijoje.

Nesukti galvos dėl smulkmenų

Štai jūsų paauglys nutrenkė kuprinę vidury kambario ir jums, žinoma, atrodo visiškai natūralu priskirti tai įgimtam jo tingumui. Arba išmėtė daiktus miegamajame, švarius kartu su neskalbtais – visiškai natūralu nuspręsti, kad tai jo baisaus nerūpestingumo požymis. Tačiau prieš atverdamos burną, kad jį aprėktumėte, iš pradžių pamėginkite pasijausti jo vietoje. Iš pradžių paklauskite, kaip praėjo jo diena. Galbūt jis jaučiasi visiškai nusikamavęs, galbūt jam reikia užuojautos. Pamirškite kuriam laikui betvarkę ir tiesiog apkabinkite savo sveiką, sukaitusį vaiką – berniuką ar mergaitę. Pasikalbėkite apie vaiko problemas. Išsiaiškinkite, ką jis darė, ką norėtų padaryti ir apie ką svajoja. Ir tik tada paprašykite pakelti nuo grindų tą nelemtą kuprinę ir padėti į vietą.

Nemanykite, kad aš visiškai ignoruoju tvarką savo berniukų miegamuosiuose. Žinoma, ne. Tačiau reikalavimus dozuoju. Pasirenku tinkamą laiką kovai su jų netvarkingumu. Kiekvieną savaitę primenu, kad kambarius reikia sutvarkyti. Ką jie ir padaro su malonumu, kadangi visą likusį laiką mama nepersekioja jų savo bambėjimu. Jie žino: jeigu jau paprašau, prašymas turi būti įvykdytas.

Atsitraukite atokiau ir netrukdykite gimti stebuklui

Jeigu tik leisite, šitos nuostabios būtybės atvers jums savo širdis ir stipriai jus mylės – kur kas stipriau, negu galite įsivaizduoti. Paaugliai – nuostabios, gabios, stiprios natūros, jos suteks jums begalę laimės. Jie įdomūs ir protingi. Jie dėmesingi ir jautrūs. Jie nori, kad mes jais žavėtumės. Jiems reikia, kad mes jais žavėtumės. Jie labai giliai jaučia ir aštriai reaguoja į svetimą skausmą.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *