Kaip teisingai pyktis: psichologo patarimai

Originalas

Net jeigu jūs senai kartu, puikiai suprantate vienas kitą, jūsų šeimoje viešpatauja meilė, barnių vis tiek pasitaiko. Ir kad konfliktai nesukeltų nepataisomų pasekmių, reikia mokėti… pyktis. Kaip tai padaryti paaiškino psichologas Michailas Labkovskis portale „Goodhouse“.

Kai manęs prašo papasakoti apie teisingą barnį, aš prisimenu daugybę straipsnių spaudoje, kur rašoma, kas „Santykių aiškinimasis – normalu“, „Jeigu nėra skandalų, tai nėra meilės“. Aš su tuo nesutinku.

Noras konfliktuoti, nuolatinis karas namuose, „trintis“ tarp vyro ir moters – nesveikas dalykas. Aš netvirtinu, kad normalios poros santykiuose niekada nekyla prieštaravimų. Mums būdinga dėl kokių nors klausimų nesutikti su partneriu. Kartais žmogus gali paprasčiausiai susinervinti ir išlieti visą susikaupusį nepasitenkinimą.

Tik harmoningoje sąjungoje šie „nesutarimai“ lengvai pereina į konstruktyvų dialogą, o neharmoningoje – į nuolatinį nepasitenkinimo išliejimą.

Iš kur atsiranda barniai

Pradėkime nuo svarbiausio: konfliktas kyla ne poroje, o jūsų galvoje. Ir jis gimsta gerokai anksčiau nei tada, kai brunetas su mėlynais marškinėliais pakvietė jus po darbo išgerti aperityvo. Viskas įvyko kur kas anksčiau – kai buvote dar maža mergaitė. Tėtis pykosi su mama, jie abu pykosi su jumis, rėkė ir keikėsi. Arba nekėlė skandalų, bet retai pagirdavo, dar rečiau apkabindavo, o dėmesį skirdavo tik per šventes. Tokiu atveju mergaitė išauga su iškreipta gyvenimo pozicija: kentėjimai – neatsiejama santykių dalis. Ji įsitikinusi: jeigu susitikinės su žmogumi, tai būtina programos dalis turi būti riksmai, nuoskaudos, priekaištai, tylios ašaros į pagalvę.

Mano manymu, kai bręsta konfliktas, aiškintis pirmiausia reikia ne su partneriu, o su savo jausmais. Kol jūs to nepadarėte, visi kavalieriai, kurie pirmomis pažinties minutėmis primins budistų vienuolius, po kelių bendrų mėnesių atrodys tikri psichopatai. O jeigu toks vienuolis iš tikrųjų nusileis į jūsų gyvenimą iš Tibeto kalnų, tai jis atrodys nuobodus, nykus ir neseksualus.

Valdomas konfliktas

Dar vieni spąstai – populiarusis valdomas konfliktas. Kai jūs ne paprastai rėkiate ant savo partnerio, o darote tai „pagal natas“, tai yra, laikotės taisyklių, kalbate tik apie save, keliate argumentuotas pretenzijas ir kantriai jo klausotės.. O viduje sprogsta atominė bomba. Žinokite, kad taip elgiantis apie sveikatą teks pamiršti, net jeigu jūs atkakliai puoselėjate sveiką gyvenimo būdą. Onkologai su kardiologais gali smulkiai papasakoti, kas atsitinka su tais, kurie amžinai slopina emocijas ir stengiasi jas kontroliuoti. Tikrai nieko gero iš to neišeina, todėl žiūrėkite į konfliktą bent kaip į neišvengiamą blogį. Geriau sudaužyti lėkštę, apipilti vyrą vandeniu, nuplėšti nuo sienų tapetus, nei įtikinėti save, kad ledi nesikeikia.

Išsiaiškinkite su savimi

Barniai – simptomas. Kad galėtume kalbėti apie realią problemą, reikia iš pradžių panagrinėti jų periodiškumą. Jeigu sykį per metus, per pilnatį su partneriu galite lengvai susivaidyti – tai vienas dalykas. Kitas dalykas, kai konfliktai – reguliari jūsų kasdienybės dalis. Tokiu atveju, kad tai pasibaigtų, reikia užsiimti savimi. Nueikite pas psichologą ir išsiaiškinkite, iš kur atsirado neįveikiamas noras kovoti.

Dažniausiai už konfliktų slypi sena nuoskauda – paprastai iš vaikystės. Iš tikrųjų partneris gauna per galvą ne už tai, kad išmėtė kojines, o už tai, kad tėvas nepasveiktino jūsų su sėkmingu trečios klasės baigimu. Išsiaiškinote priežastis? Dabar pereikite prie kito etapo: pasistenkite nuoskaudą ar pyktį išprovokavusios situacijos neprivesti prie logiško finalo. Turiu galvoje štai ką: kai tik jūsų vyras daro tai, kas jums nepatinka, jūs vieną kartą paprašykite jo daugiau taip nedaryti. Paaiškinkite, kad jums tai yra nemalonu. Jeigu jis kartoja savo „žygdarbį“, pasirinkite. Arba liekate santykiuose ir priimate šį elgesio niuansą kaip savo gyvenimo su šiuo partneriu dalį, arba ne. Niekada nereikia „pjauti“, įkalbinėti ir versti.

Mokykitės kalbėti

Nekaupkite nuoskaudų, kitaip vėl pateksite į aukščiau aprašytus spąstus. Mokykitės gaudyti negatyvą tada, kai jis kyla. Pradėkite nuo įvardžio „aš“ ir panaudokite frazes „aš to nemėgstu“, „Aš to nesuprantu“. Labai svarbu leisti suprasti, kas konkrečiai jums nepatinka.

Patikėkite, jokie psichologiškai sveiki žmonės nenori įžeisti. Partneris, žinoma, jeigu jis – ne sadistas ir ne narcizas, nenori jūsų įskaudinti. Bet jeigu mergina tyli kaip žuvis ir nepareiškia jokių pretenzijų, žmogus gali net neįtarti, kad padarė kažką ne taip.

Mane stebina, kaip dažnai žmonės ateina dėl to, kad išmokyčiau juos kokių nors gudrių manipuliacijų. Sako, juk jus esate psichologas, tai pasakykite, kaip reikia pažiūrėti į vaikiną, kad tas užsimanytų išplauti savo lėkštę. Tai neteisinga. Santykiai tarp žmonių turi būti skaidrūs kaip ašara. Sakykite tai, ką galvojate, apibūdinkite tai, ką jaučiate, juk vargu ar jus supa žmonės telepatai. Kuo daugiau jūs atsiversite, tuo sėkmingesnė, harmoningesnė ir teikianti pasitenkinimą bus jūsų meilės sąjunga. Beje, tai liečia ne tik konfliktus, bet ir daug ką: nuo sekso iki bendrų ateities planų.

Vietoj reziumė

Kai buvau jaunas ir nepatyręs psichologas, laksčiau paskui savo klientus – žadėjau išvaduoti nuo problemų. „Konfliktuojate? Pešatės? Svaidote peilius vienas į kitą? Tai reikia skubiai ištaisyti?“ – naiviai maniau aš. Dabar, kai už mano nugaros 30 praktikos metų, man aišku, kad kai kuriems žmonėms patinka taip gyventi. Pasaulyje egzistuoja sadistai ir mazochistai, aukos ir budeliai bei paprasčiausi neurotikai, kurie puikiai jaučiasi nuolatinės įtampos sąlygomis. Galbūt jie supratimo neturi, kokios laimės netenka taip ir neišsiaiškinę, kas dedasi jų galvoje. Bet kas aš toks, kad trukdyčiau žmonėms gadinti gyvenimą sau ir vienas kitam? Atskleisiu paslaptį: jeigu barniai jūsų neslegia, tai nėra būtinybės jų „gydyti“. Vaidykitės sau ramia sąžine, jeigu jūs to norite.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *