Kaip užmušti optimizmą

Neseniai vienas iš ilgokos komandiruotės afrikietiškam užsieny grįžęs bičiulis taip paprotino mane, kai jau norėjau paskubomis kirsti gatvę ne perėjos vietoje – sako: “stok, nelėk, patariu labiau pasaugot ir pamylėt save dabar, nes, matau, čia aplink visi pikti ir nervingi – tokios tad pas jus nuotaikų mados…”

Gatvę tąkart perėjome lėtai, ramiai ir saugiai. Ir kadangi labai jau knietėjo pasišaipyti iš savo “angelo sargo” dėl tokio perdėto atsargumo, negalėjau neleptelėti: “O tu ką, pats žadi nesekti mada ir ignoruot tokias tendencijas?”

“Neee, žinoma, ne! – nutaisęs kuo rimčiausią fizionomiją numykė šis ir pažadėjo: – Aš jus visus tuoj pasivysiu, o netrukus dar ir pralenksiu, nes žinau daugybę būdų, kaip tai padaryti. O tu, kaip psichologė, man galėsi padėti.”

Taip mes bejuokaudami aptarėm išties nemažai dalykų, kurie gali greit pagelbėti tokiems kaip jis – atsipalaidavusiems ir trykštantiems entuziazmu – nusileisti ant žemės, įsisąmoninti, kad laikai yra sudėtingi ir sėkmingai kurstyti savo bei kitų “krizines” emocijas. Vėliau tą temą dar “parutuliojom” su kitais pažįstamais, draugais, kolegom bei profesinės saviugdos klubų nariais – ir sąrašas tapo visai solidus. Todėl kartą prisėdau ir surašiau. Kad nedingtų, nes gal tikrai kam pravers…

Kaip užmušti optimizmą

Poreikis entuziazmui ir optimizmui – kaip ir vitaminams – artėjant vasarai labai padidėja. O šįmet, lyg tyčia, visi itin skundžiasi jų trūkumu. Bala nematė, kodėl. Tiesiog, jei norite neatsilikti nuo bendros tendencijos, pasistenkite laikytis šių nurodymų:

1. Uoliai skaitykite visus laikraščius, ne tik mėgstamiausius. Ir jokiu būdu neapsiribokite vien straipsnių pavadinimais.

2. Tuos straipsnius, kurie rašo apie kasdien blogėjančią padėtį, nesvarbu, ar tai būtų didėjantys mokesčiai, mažėjantis BVP, ar kiaulių gripas, išsikirpkite ir pasidėkite gerai matomoje vietoje. Geriausiai – virtuvėje. Dar geriau – pakabinkite ant sienos ar spintelės ties ta vieta, kur pusryčiaujant dažniausiai nukrypsta jūsų žvilgsnis.

3. Dieną pradėkite nuo minties: „Kažin kas šiandien bus blogiau negu vakar?“

4. Pusryčiaudamas peržvelkite reikšmingąsias iškarpas (žr.2 p.).

5. Žingsniuodamas į darbą žiūrėkite sau po kojomis ir niekur daugiau. Nepamirškite, kad kilstelėję akis galite prisidaryti daug bėdos…

6. Darbe nesidalinkite su kolegomis savo mintimis apie perskaitytas naujienas. Geriausia – su niekuo iš viso nesikalbėkite tiesiogiai darbo neliečiančiais klausimais.

7. Pertraukėlių nedarykite. Tai padės išvengti nereikalingo bendravimo.

8. Vis dėlto, jei išgirsite kalbant apie prastėjančią įmonės (visuomenės, šalies, Europos… – nesvarbu…) padėtį, būtinai prisijunkite prie pokalbio palaikydamas jo iniciatorius.

9. Pietaudamas pasirinkite pačius neskaniausius patiekalus. Tikėtina, kad jie bus iš pigesniųjų, bet tai – ne taip svarbu. Svarbiausia, turite prisiminti, jog dabar nedera leisti pinigus mėgavimuisi. Jokiam.

10. Pereikite į absoliutaus taupymo režimą. Ką tai reiškia, padės suprasti paprastas kvėpavimo pratimas: tiesiog stenkitės kvėpuoti kiek galima mažesniais kvėptelėjimais, ir kiek galima rečiau.

11. Po darbo eikite tiesiai namo. Blogiausiu atveju, galite užsukti nebent į kasdienių prekių parduotuvę.

12. Apsipirkdamas laikykitės „auksinės“ taisyklės – tik pagal sąrašą. Taigi, jokių improvizacijų, jokių bandymų ir naujienų. Jei kiltų toks keistas noras, atidžiai apžiūrėkite norimą daiktą ir su gailesčiu pasakykite sau: „Šito negaliu sau leisti, deja…“

13. Nesiveskite į parduotuves vaikų, apskritai jų niekur nesiveskite, ir iš viso kuo mažiau būkite su vaikais.

14. Nežaiskite. Nei su vaikais, nei su suaugusiais, nei su naminiais gyvūnais, nei vienas. Verčiau paskaitykite laikraščius. Arba pažiūrėkite TV.

15. Grįžę namo tuojau pat įsijunkite televizorių. Ir neišjunkite jo tol, kol neisite miegoti. Nors, tiesa, kai kurie mokslininkai teigia, kad miegodami mes taip pat viską girdime ir suvokiame – taigi, kad ko nors nepražiopsotumėt, jei ruošiatės gulti anksti, verčiau palikite įjungtą. Snūstelsite kiek, sapnuodamas infosapnus, o ryte jau vėl būsite pasiruošęs naujoms žinioms.

16. Ypatingai stenkitės nepraleisti jokių žinių, naujienų ir diskusijų laidų.

17. Filmams nevertėtų skirti per daug dėmesio. Tiksliau, nuo šiol jiems – jokio dėmesio!

18. Su kaimynais bendraukite taip, kaip ir su kolegomis – jokių pokalbių nei apie viską, nei apie nieką. Išimtis – krizė, bedarbystė, mokesčiai už šilumą ir griūvančios sienos ar įtrūkę vamzdžiai.

19. Draugus pamirškite. Neskambinkite jiems. Jei atsiranda patys ir kviečia alaus/kavos/pietų… – neikite. Juk jūs negalite, nes neturite nuotaikos!

20. Jei turėjote kokį hobi, supakuokite viską, kas su juo susiję ir išneškite į rūsį. Arba parduokite.

21. Nepamirškite, kad geriausia būti namuose vienam ir tyloje. Vienintelis pateisinamas garsas – televizoriaus.

22. Labai kruopščiai rinkitės, ką skaityti – grožinė literatūra tegu palaukia kitų laikų, dabar geriau tiktų perversti senas mokesčių už paslaugas kvitų knygeles.

23. Net negalvokite apie koncertus, spektaklius, kiną ir t.t.. Blogiausiu atveju, jei jau labai reikia, tai galite pasidaryti ir namuose.

24. Vakarienė mieste? Ir kaip jums tai galėjo šauti į galvą?!

25. Sporto klubą ir baseiną iš viso išbraukite iš vartojamų sąvokų arsenalo.

26. Judėkite kuo mažiau. Neeikvokite energijos be reikalo. Geriau eikite pagulėti. Ant sofutės, prie televizoriaus.

27. Kuo anksčiau eikite miegoti. Tik pagalvokite, kiek sutaupysite elektros! O taip pat ir maisto, beje, nes neliks laiko vakarienei. Kuo anksčiau atsigulsite, tuo ilgiau negalėsite užmigti, ir tai – labai gerai, nes galėsite apie viską pagalvoti – apie tai, ką rašo laikraščiai, ką kalba kaimynai, ką sakė per žinias ir kas rytoj gali būti blogiau nei šiandien…

28. Neapsiribokite vien savo optimizmo naikinimu – aplink yra ir daugiau žmonių. Įveikęs savąjį, imkitės namiškių, kolegų… Jie niekada nepamirš tokios nuoširdžios jūsų pagalbos.

O dabar rimtai

Perskaitę šiuos „patarimus“, kuriuos, esu tikra, kiekvienas galėtumėte papildyti dar ir savais, pagalvokite, ar kaip tik to neretai ir nedarote. Bet juk jei taip ir elgiatės, tai greičiausiai visai ne dėl to, kad norėtumėte užmušti savo ar kieno kito optimizmą… Greičiausiai – tiesiog šiaip. O kalbant to mano pažįstamo žodžiais – paprasčiausiai nesistengiate „pasaugot ir pamylėt save“.

Taip ir girdžiu prieštaraujant: jokios „savęs lepinimo“ strategijos dabar netinka, atvirkščiai, reikia mokytis taupyti ir racionaliai pasirinkti, kas tikrai reikalinga ir t.t. ir pan. … Ir tikrai taip – lepinimas, o tiksliau – brukimas kuo daugiau malonumų kone per prievartą tikintis, kad jie padės užsimiršti – ir brangus, ir nelabai pasiteisinantis dalykas. O jei norėsit „saugot ir mylėt save“ (ne apriboti save, ne bausti ir ne kažką

atimti), jums pakaks tik nuolat savęs paklausti: „Ką geriausia dabar galiu sau padaryti?“.

Kai kurie dietologai sako, kad dieta pasiekia tikslą tik tuomet, jei žmogus laikosi jos su pasitenkinimu ir džiaugsmu, nes žino ir jaučia, kad daro sau gera. Tuomet tai netampa kančia, kurią atkentėjus norisi „atsigriebti“ ir artimiausia palankia proga prisikimšti visko, ko dieta neleido, o po to vėl bausti save laikantis dar griežtesnių apribojimų. Taigi – sėkmės Jums koreguojant savo nuotaikas!

Eglė Masalskienė



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Atidėto gyvenimo sindromas

"Va, kai užaugsiu, tada prasidės tikrasis gyvenimas". - tokias frazes ir įvairius jų variantus girdžiu vos ne kasdien iš žmonių,…

Penki žmonos vaidmenys

Būti žmona - nelengvas uždavinys. Daug reikia visko žinoti, daug mokėti - tai tikras menas. Išgyventi drauge visą gyvenimą ir…

Neprašykite to, ko patys negalite duoti

Dažniausiai tai vyksta tarp sutuoktinių. Nors pasitaiko ir tarp partnerių, vaikų, draugų, kolegų, praktiškai visuose santykiuose. Kalba eina apie situaciją,…