Kaip vaikai mokosi pasakyti „ne”

Mokymosi procesas daugeliu atvejų vyksta vienodai. Mes sužinome kažką naujo, nutariame išbandyti, treniruojamės ir žiūrime į gautą rezultatą. Didžioji tokių treniruočių dauguma vyksta vaikystėje. Būtent šitaip mes kitados mokėmės pasakyti „Ne”. Visų pirma – savo tėvams.

Praėjo šiek tiek laiko ir mes jau stebime, kaip tarti „Ne”‘ mokosi mūsų vaikai. Tai ne visada malonu. Ypač, kai skubi į darbą, o žmogus tau pareiškia, kad nesimaus šitų kelnyčių ir apskritai liks namuose.

Tačiau ir šis brendimo periodas pasibaigia. Jeigu vaikas supranta, kad į jo „Ne” žiūrima rimtai, kad už tai jo nebaus, nemuš, nestatys į kampą, neuždarys vieno kambaryje – susiformuos sveikas sugebėjimas ginti savo poziciją, kuris nekels niekam problemų ir bus naudojamas tik tinkamu laiku, tinkamoje vietoje.

O dabar įsivaizduokite, kas vyksta mažo žmogaus širdelėje, kai dėl pareikštos nuomonės jį baudžia ir skriaudžia. Jis supranta vieną labai paprastą dalyką: jis pats sau ne šeimininkas, jo žodžiai niekam neįdomūs ir nieko nereiškia, jį valdo kiti žmonės. Jis supranta, kad yra antrarūšis sutvėrimas, kurio uždavinys – pasilaikyti savo nuomonę sau pačiam ir klausytis kitų žmonių įsakymų.

Visi elgesio modeliai formuojasi ir užsifiksuoja vaikystėje, ir išlieka visam likusiam gyvenimui. Būtent todėl mes elgiamės iracionaliai, bijome tokių dalykų, kurių bijoti beprasmiška, o vaikiškos traumos apskritai gyvena mumyse ištisus dešimtmečius ir yra labai sunkiai išgydomos.

Kaipgi reaguoti, jei į darbą eiti visgi reikia ir nieko su tuo nepadarysi? Paprastai padeda vienas labai paprastas metodas: susitarkime. Mes dabar einame į darželį, aš tau nupirksiu ledų. Jei vaikas žiūri filmukus ir nenori jų išjungti – galima žiūrėti pakeliui į darželį, telefone. Arba panaudoti stebuklingą žodį „truputėlį”. „Gerai, tu dar truputėlį pažiūrėsi, ir tada jau eisime”.

Vėliau vaikas įpras prie tokio formulavimo ir ims pats siūlyti variantus. Svarbiausia neleisti jam pasijausti menkysta, kuris neturi jokios balso teisės. „Sėdėk, maukis kelnes ir užsičiaupk!” Svarbu išmokyti vaiką skaitytis su aplinkinių žmonių poreikiais, tame tarpe ir jūsų poreikiu eiti į darbą.

Visa tai vyksta palaipsniui, ne iš karto. Bet užtat vaikas nesusiformuos sau elgesio modelio, kai už visus savo „Ne” lauks bausmės. Labai svarbu nedaryti tų klaidų, kurias darė mūsų atžvilgiu, kad mūsų vaikams būtų lengviau, kad jie nepatirtų tų problemų, su kuriomis susiduriame mes.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *