Kaip manote, kokia pati didžiausia žmonių svajonė, susijusi su santykiais? Nelaužykite smegenų – pats pasakysiu. Pati didžiausia svajonė: susirasti žmogų, kuris būtų maksimaliai patogus.
Tačiau žmonės negali būti visą laiką patogūs. Vyrai nori, kad moteris būtų jam patogi. Moteris nori patogaus vyro. Iš čia ir santykių problemos.
Pirmiausiai išsiaiškinkime sąvokas.
Kas yra „patogus žmogus”? Tai žmogus, kuris bet kuriuo momentu elgiasi būtent taip, kaip jums norisi.
Pavyzdžiui, vyrui šiandien norisi, kad žmona atneštų vakarienę ant stalo, pati prisėstų šalia ir čiulbėtų kažką malonaus. O kitą dieną norisi, kad ji atneštų vakarienę, atsisėstų šalia ir tylėdama juo grožėtųsi. O dar kitą dieną nesinori jokios vakarienės, norisi vos slenkstį peržengus nusitempti ją į lovą.
Tas pats su moterimis. Šiandien jai reikia, kad vyras priimtų tvirtą, svarbų sprendimą, nežiūrint į pačios moters nuomonę. Sekančią dieną – kad absoliučiai pritartų jos nuomonei net nemėgindamas prieštarauti. Dar kitą dieną jai reikia, kad vyras pripažintų savo klaidas ir atgailaudamas jai ką nors padovanotų.
Be to, viso to norisi pagal nutylėjimą – kad netgi prašyti nereikėtų. Tegu žmogus pats susiprotėja ir padaro. Štai taip paprastai – ima ir susiprotėja. Magija!
Kaip tai veikia
Akivaizdu, kad aprašyti aukščiau dalykai neįmanomi. Žmogaus elgesys, žinoma, yra pakankamai lankstus, mes galime labai greitai peršokti nuo vieno modelio prie kito, tačiau…
Elgesio plastiškumas visgi turi ribas. Ir šiandien tikėtis iš žmogaus vieno, o rytoj kažko radikaliai kito yra mažų mažiausiai naivu. O kalbant atvirai – kvaila.
Žmogus negali telepatiniu būdu pajausti jūsų troškimų. Ir tikrai negali visą laiką atsisakyti savų norų, savų reikalų ir interesų, kad aklai tenkintų jūsų interesus.
Patinka mums tai, ar nepatinka, tačiau gyvenimas su kitu žmogumi – tai pusiausvyros tarp savo ir jo interesų ieškojimas. Dar daugiau – santykiuose neįmanoma būti patogiu, tai paprasčiausiai griauna santykius.
Kaip viską gadiname
Gaila, bet visos šios elementarios tiesos, kurias visi kuo puikiausiai žinome, kažkur išgaruoja, kai ateina momentas jas panaudoti praktiškai.
Žmonės susiduria su partnerio nepatogumu („žmona pernelyg ilgai plepa telefonu”, „vyras pernelyg ilgai lindi garaže”), o susidūrę tuojau pat pradeda kentėti.
Jie taip susikoncentruoja į tą nepatogumą, kad visiškai užmiršta visus teigiamus momentus. Ir kuo labiau koncentruojasi, tuo tvirčiau įsitikina, kad gyventi su tokiu žmogumi neįmanoma. Juk jis toks nepatogus!
O nuo čia ir iki skyrybų visai netoli. Dar keli žingsniai ir viso gero.
Dėl to – rekomendacija. Jeigu dabar pastoviai galvojate, kad jūsų partneris kažkoks ne toks – sustokite. Sustokite ir pasižiūrėkite – galbūt pernelyg įsijautėte į savo „kančias” dėl neišsipildžiusių lūkesčių? Galbūt neįžvelgiate žmoguje nieko gero vien dėl to, kad pasinėrėte vien į negatyvą?
Pagalvokite – ar tikrai tie dalykai, kurie jums nepatinka partnerio elgesyje, yra tokia jau rimta problema (rimta – tai kai, pavyzdžiui, prasideda fizinis smurtas). O gal jums tiesiog viso labo norisi, kad žmogus būtų jums asmeniškai patogus?
Aiškių ir griežtų kriterijų, kaip tai atskirti, nėra. Yra tik labai subtili riba, kuri kiekvieną dieną gali slankioti pirmyn atgal.
Svarbiausia idėja, kurią norėjau čionai išsakyti, labai paprasta. Žmonės negali mums būti patogūs pastoviai. Lygiai kaip ir mes negalime būti visą laiką patogūs kitiems. Ir jeigu žmogus kažkuriuo momentu mums nepatogus, tai dar nereiškia, kad reikia išsilakstyti. Galbūt yra prasmės tiesiog suaugti ir nebelaukti neįmanomo.
