Kam šiame pasaulyje sekasi

Sekasi tam, kuriam sekasi. Tiksliau, tam, kuris prisiima atsakomybę už savo gyvenimą ir nelaukia, kad viskas savaime pasikeis ar kažkas kažką nuveiks už juos. Sekasi tiems, kurie patys susikuria tą sėkmę.

Žmonės metų metus gyvena su tėvais absoliučiai toksiškoje aplinkoje, nuodydami gyvenimą ir sau, ir tėvams, ir vaikams. Nes taip lyg ir patogiau bei naudingiau. Ir teisinasi, kad išsikraustyti neįmanoma. Jūs rimtai? Net kai su pinigais buvome visiškame minuse ir turėjome krūvą skolų, mes visada gyvenime atskirai. Nes toks mūsų prioritetas. Geriau gyventi atskirai ir laimingai, net jeigu negali lankyti kavinių ir kiekvieną mėnesį leisti sau naujos suknelės. Net jeigu buitinės sąlygos bus prastesnės, ankštesnės, skurdesnės. Svarbiausia – šeimos psichinė sveikata. Štai koks prioritetas! Ypač, kai yra vaikų.

Moterys tempia viską ant savo kupros, negali pailsėti, kadangi namai, darbas, vaikai… Tačiau kodėl negalima sutvarkyti šeimos gyvenimo kitaip? Peržiūrėti požiūrį į darbą, paieškoti pagalbininkų, deleguoti kažkokius darbus šeimos nariams? Ne, reikia pačiai viską tempti iki visiško išsekimo. Aš didvyrė.

Tik kam toks didvyriškumas reikalingas? Nusipirkite indaplovę, paaukojusi kelias dešimtis pasisėdėjimų kavinėje ar naujus drabužėlius vaikams, nuo kurių jau ir taip spinta lūžta. Nusipirkite gerą dulkių siurblį, skalbimo mašiną, lyginimo sistemą. Bet ką, jei tik tai išlaisvins jūsų laiką ir rankas. Ir sveikatą!

Su vaikais “sekasi” tiems, kurie jais užsiima. Su maitinimu krūtine sekasi toms, kurios skaitė, konsultavosi ir daug kartų bandė, mėgino, įveikdamos visus nesklandumus, krizes.

Su vyrais sekasi toms, kurios nelaukia iš vyro permainų, o keičiasi pačios, kad taptų pačiomis geriausiomis žmonomis. Tokia žmona reikalinga visiems, niekas nenorės jos prarasti. O jeigu visgi praras, tai moteriškė nepražus.

O su darbais sekasi toms, kurios nesutinka dirbti neaišku kokiomis sąlygomis.

Sakote, mano gyvenime visiškai kitos realijos? Tačiau kas tas realijas valdo? Jūsų vyras? Mama? Vyriausybė? O gal jūs pati? Mano gyvenime būta įvairių dekoracijų, tačiau žinau, kad tik aš sprendžiu, kaip tose dekoracijose jaučiuosi ir ką darau. Ir nuo mano pasirinkimo priklauso visa kita. Nors tai suprasti velniškai nemalonu.

Jūs pačios sprendžiate, kaip su jumis elgiasi vyras. Leidžiate, kad įžeidinėtų ir kritikuotų? Jis taip ir darys. Galite leisti dar ir mušti save, jeigu jau taip patinka. Leidžiate jam nedirbti ir sėdėti jums ant sprando? Jis susidoros ir su šituo uždaviniu. Sėdės ir degraduos. Ir dar jus dėl viso to apkaltins, savaime aišku.

Jeigu neturite orumo, jis šluostysis į jus kojas. Ir kas dėl to kaltas? Ar tai vyras – gyvulys? O gal jūs pati leidžiate jam taip elgtis? Tikriausiai dar ir kokių nors “bonusų” iš to turite – pavyzdžiui, galite vaidinti vargšę, nelaimingą auką aplinkinių akyse.

Sekasi tam, kuriam sekasi, suprantate? Kas jaučia atsakomybę, tam viskas ir gaunasi. O jei tiesiog aimanuosime – nieko nesigaus.

Niekas, išskyrus jus pačią, nepakeis jūsų gyvenimo. Ir jeigu tvirtinate, jog tai nerealu – jums taip ir bus. Jūs ir toliau mirksite toje pelkėje, nors gyventi taip nepakeliama. Bet jeigu gyvenate taip ir toliau – reiškia, visgi pakeliama? Reiškia, iki galo neįkyrėjo, vis dar yra resursų. Tai irgi jūsų pasirinkimas ir jūsų atsakomybė. Jūsų realybė, kurią pačios susikūrėte. Kur daug įvairių “neįmanoma” ir “nerealu”, o kitiems žmonėms “tiesiog pasisekė”.

Mes jau suaugome. Jau nebeturi reikšmės praeitis ir tai, ko negavome vaikystėje, kaip mus auklėjo ir kaip užprogramavo. Jeigu esate suaugusi, reiškia, esate pajėgi visa tai keisti ir pakeisti. Tiesiog išsikraustyti iš tėvų namų. Nusibrėžti ribas bendraujant su žmonėmis, kurie atsisėdo jums ant sprando. Pakeisti santykius su vyru. Pakeisti požiūrį į bendravimą su vaikais ir į jų priežiūrą. Nusipirkti pagaliau indaplovę. Pasisamdyti padėjėją namams tvarkyti bent kartą į savaitę. Tai nėra taip brangu, kaip gali pasirodyti. Ar tiesiog pagaliau kažką nuveikti, kad pakeistumėte gyvenimą bent smulkmenose. Ir nedidelių lašelių gimsta vandenynas.

Stebuklų nebūna. Reikia pagaliau liautis laukti nebūtų dalykų ir imti kurti tuos stebuklus savarankiškai.

Šaltinis


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *