Kam šiuolaikinėms moterims vyrai?

Šiuolaikinės moterys klaikiai nepatenkintos vyrais, ir sulig kiekviena diena pretenzijų kiekis tik didėja.

Viskas paaiškinama: moteris nori matyti greta savęs stipresnį ir sėkmingesnį už save vyrą, būtinai dosnų, ir dar geros širdies, švelnų, mylintį, atvirą jausmams, sugebantį pašvęsti gyvenimą bei save jai – „širdies damai”.

XXI amžiaus moteris nuoširdžiai nesupranta, kaip galima mylėti ir gerbti vyrą, kuris neuždirba pakankamai pinigų, neaprūpina šeimos, nesirūpina ja ir vaikais, kurio interesai apsiriboja „pagerti alaus su draugais” ir „padrybsoti ant sofos priešais televizorių”.

Bėga metai, kaupiasi nuoskaudos ir jos nebeleidžia moteriai suprasti ir priimti vyro.

Ji negali suvokti, kam jai reikalingas tasai, kuris nesugeba nieko duoti, nesprendžia jos problemų, o tik prikuria naujų. „Kam man toks reikalingas, jei viską galiu pati” – su pasididžiavimu pareiškia tokia moteris. Ir tikrai – o kam?

Tai ar reikalingas šiuolaikinei moteriai vyras? Ir kam?

Išties, labai daug moterų mūsų dienomis pasiekia didesnių pasiekimų ir rezultatų nei vyrai. Jos valdo kompanijas ir net valstybes, bankus ir viešbučius, realizuoja stambius verslo projektus, priima įstatymus. Atrodytų, štai ji – laimės ir laisvės viršūnė. Nebėra daugiau vergiškos priklausomybės nuo vyrų – nei materialinės, nei socialinės, net netgi moralinės. Vyras nuverstas nuo pjedestalo, nuvertintas ir utilizuotas kaip nebereikalingas daiktas.

Tai kurgi tie švytintys iš laimės moterų veidai? Kodėl moteris nesijaučia laiminga, saugi, nežiūrint į tai, kad viską gali pati?

Atskleisiu jums paslaptį. Šiuolaikinė moteris iš principo negali būti laiminga. Jos vidinė moteris prisimena ir puikiai įsivaizduoja stiprų, valdingą ir ryžtingą vyrą. Dabar tokių nedaug. Kaip manote, kodėl?

Kas gniuždo vyrišką pradą

Daugumą šiuolaikinių vyrų išauklėjo valdingos, stiprios motinos, kurios savo patogumo dėlei stengiasi visokeriopai gniuždyti vyrišką pradą.

Motinai, kaip ir žmonai, reikalingas paklusnus, prijaukintas vyras, mylintis, ištikimas, pildantis visus norus, vos tik iš jo kažko pareikalaujama ir visada būnantis šalimais, po ranka. Kaip jums atrodo, ar toks vyras, kuris panašus į prie būdos pririštą šunį, gali būti stiprus? Argi jis gali būti savimi?

Vyriška energija užsispyrusi, grubi, kartais netgi negraži, ir moteris nepasirengusi susidurti su tokia sprogstama medžiaga. Dėl to iš pradžių kaip mama ji sugniuždo sūnų, siekdama išauklėti paklusnų berniuką, o paskui žmona elgiasi lygiai taip pat jau su suaugusiu.

Moteris trokšta stipraus ir vyriško vyro ir tuo pat metu baisiai bijo santykių su juo. Ji baiminasi, kad negalės ilgai būti jam vienintele ir išlaikyti jį greta savęs. Ji netiki, kad toks vyras mylės ir bus ištikimas. Ji bijo neištikimybės, išdavystės ir šitos jos baimės verčia pastoviai vyrą kontroliuoti.

Širdies gilumoje šiuolaikinė moteris nepasitiki savimi. Ją išauklėjo emociškai šalta mama arba mama, kuri pernelyg smarkiai globojo, ji augo, jausdama meilės ir dėmesio deficitą, dėl to yra silpna, bejėgė ir nepasitiki savimi.

Vyruose ji ieško to, ko pačiai trūko vaikystėje, jai reikia meilės, švelnumo, rūpinimosi, jėgos, nepriklausomybės. Ir moteris nesupranta, kad viso to neįmanoma gauti vien tik iš vyro, o ir vyriškos jėgos baimė neleidžia jai su ta jėga susitaikyti.

Kad kompensuotų ir nuslopintų visas vidines baimes ir abejones, moteris siekia nepriklausomybės ir savarankiškumo. Vyriška jėga išties nekelia jai susižavėjimo, pripažinimo ar pagarbos – vien nerimą ir būgštavimus.

Bijodama tikros vyriškos jėgos pasireiškimo, ji stengiasi atimti iš vyro jo jėgą. Kokiu tikslu? Viskas paprasta: kad įgytų valdžią ir kontrolę vyro atžvilgiu. Žiūrint į šiuolaikinius infantilius ir tingius vyrus, galima drąsiai teigti, kad moterys pasiekė šiame darbe stulbinančių rezultatų.

Emancipacija privedė prie socialinių vaidmenų susikeitimo: moterys pasidarė panašios į vyrus, o tie savo ruožtu nusipelnė „silpnosios lyties” titulo. Tačiau ne tai svarbu. Problema slypi ne tame, kas daugiau uždirba ar kas turi aukštesnį socialinį statusą, ji slypi jausmų ir santykių sferoje.

Mes pamiršome, kad moteriška meilė iš prigimties yra besąlygiška, o vyriška – visada sąlygiška. Daug ką gavusi, moteris neteko svarbiausio – savo moteriškos energijos. Ji nebesugeba mylėti ir priimti vyro su besąlygiška meile, tiesiog šiaip, už jo gerą širdį.

Moteris giliai įsitikinusi, kad vyras turi būti stipresnis už ją, o jeigu ne, tai ji nemato jame vyro ir negali jausti jame vyriškos jėgos.

Šiuolaikinės moters širdį drasko vidinis konfliktas:

  • Iš vienos pusės jai norisi jausti vyrišką jėgą
  • Iš kitos – ši jėga ją baugina, kadangi pati nebeturi moteriškos jėgos.

Jau girdžiu begalę nepatenkintų, pasipiktinusių balsų. Tačiau:

  • Moteris nesupranta, ką reiškia būti moterimis greta šiuolaikinio vyro;
  • Kaip jį priimti? Kaip mylėti?
  • Ji absoliučiai nesutinka su mintimi, kad jai reikia kažką daryti santykiuose, ir kažką pačiai duoti vyrui;
  • Ji nemato, už ką galima jį mylėti.

O dabar tiesiog truputį pasamprotaukime.

Kame slypi moteriška galia? Sugebėjime mylėti be jokių sąlygų ir apribojimų, nieko nereikalaujant ir nelaukiant mainais, mokėjime žmogų priimti, paleisti, atleisti, kantrybėje, išmintyje ir lankstume.

Moterys nekaltos dėl to, kad neturi šių savybių. Daugumą jų auklėjo motinos, kurios konfliktavo su savo pačių mamomis. Jų motinos joms nedavė meilės ir neišmokė atsidavimo dėl to, kad pačios kažkada to negavo iš nuosavų mamų. Jeigu dukra konfliktuoja su motina, o jos mama – su sava, jeigu nuoskaudos vyrams kaupiasi moterų širdyse iš kartos į kartą, tai iš kur atsiras besąlygiška meilė ir atsidavimas?

Gimusi moteris pasmerkta atstūmimui iš motinos pusės, vadinasi, nukenčia jos moteriška prigimtis, lyties energija. Kai gimsta dukra, jau egzistuojantys konfliktai moteriškumo sferoje atsibunda pasąmonėje. Moteris-motina nesugeba priimti ir mylėti savo dukters, atverdama jai savo širdį ir sielą. Nesusitaikydama su savo moteriškumu, moters širdis užsisklendžia ir miršta. Praradusi sugebėjimą mylėti besąlygiška meile, moteris nebesugeba suprasti, kaip galima mylėti vyrą, jeigu iš jo nėra jokios apčiuopiamos naudos.

Gali skambėti keistai ir nemaloniai, tačiau dauguma šiuolaikinių moterų yra mirusios kaip moterys. Jų moteriškumas mirė kartu su visomis moteriškomis savybėmis, būdingomis moteriškai prigimčiai. Netikite? Imkime ir pasižiūrėkime į šiuolaikinę moterį be išankstinio nusistatymo, objektyviai, iš šalies.

ŠIUOLAIKINĖ MOTERIS. ŽVILGSNIS IŠ ŠALIES

  • Negalima nesutikti, kad dauguma moterų yra nekantrios, racionalios, viską apskaičiuojančios, į priekį žengti jas skatina poreikis pastoviai kontroliuoti aplinkinius, save, savo gyvenimą.
  • Ji bijo atsipalaiduoti ir pasirodyti bejėge, nuolat pergyvena dėl savo ateities ir netiki bei nepasitiki nei savimi, nei žmonėmis.
  • Iš baimės prarasti valdymo svertus, jėgą ir valdžią, ji nebeturi sugebėjimo „paleisti” žmones, situacijas, susitaikyti su realybe ir aplinkiniais žmonėmis – tokiais, kokie jie yra iš tikrųjų.
  • Ji gyvena protu, atmeta intuicijos patarimus, jos samprotavimuose apie žmones vyrauja vertinimai.

O viskas dėl to, kad šiuolaikinės moters gyvenime trūksta meilės. Tos meilės, kuri mes vadiname besąlygiška. Tos, kuria gali mylėti tik moteris su švelnia ir gera širdimi, mokanti atleisti, būti kantria ir išmintinga.

Atsisakydama savo moteriškos prigimties, tiksliau, jos nepriimdama, moteris mokosi iš vyriško pasaulio sąlygiškos meilės – mylėti už kažką, dėl kažko. Savaime suprantama, tokioje situacijoje vyras turi atitikti jos lūkesčius. Šiuolaikinis vyras negali duoti jai savo vyriškos jėgos, kadangi jos paprasčiausiai neturi. Tačiau jis gali duoti daugiau – savo gerą ir mylinčią širdį. Tik, štai, moteriškame pasaulyje už tokias savybes vyras nevertinamas, priešingai – už savo „minkštumą” ir gerumą jis galutinai praranda moters pagarbą. Gaunasi užburtas ratas. Tik reikia prisiminti, kad išėjimas iš jo yra ten pat, kur įėjimas.

Šiuolaikinės moters siela paslėpta po šarvais, širdis užrakinta, o raktas pasimetė proto labirintuose. Dėl to, kad vadovaujasi protu, jos ir negali suprasti, kam joms vyrai.

„Jeigu aš pati uždirbu pinigų, turiu automobilį, būstą, galiu pasirūpinti savimi ir vaiku, tai kam tas žmogus, kuris atneš į mano gyvenimą vien problemas ir rūpesčius?” – taip samprotauja dauguma moterų. Sekdamos šia geležine logika ir devizu „Geriau vienai, negu su kuo pakliuvo”, moterys atsisako santykių.

Aš neraginu moterų susieti gyvenimą su pirmais pasitaikiusiais, tiesiog norisi padėti surasti kelią į moterišką laimę. Tačiau protas į ją nenuves. Reikia pažadinti širdį.

TAI KAM GI ŠIUOLAIKINEI MOTERIAI VYRAS?

Vyras pažadina moteryje jos prigimtį

Šiuolaikinei moteriai trūksta švelnumo, gerumo, širdingumo, kantrybės ir mokėjimo priimti. Joje nėra meilės, kuri šildytų visų pirma ją pačią, ir ji laukia iš vyro šios šilumos. Tačiau į vyrą nukreipti jos reikalavimai ir lūkesčiai neleidžia to gauti.

Gal greta esantis vyras neatitinka visų stipriajai lyčiai reikalingų standartų, tačiau įsižiūrėkite į jį, galbūt jis geros širdies ir švelnios sielos?

Neatsisakykite jo, nenumokite ranka į šį lobį. Būtent šios savybės padės ištirpdyti ledą sieloje ir patikėti meile, leis pasikliauti ir atsiverti. Leiskite jo gerumui ir meilei atrakinti jūsų širdį. Įsižiūrėkite į jo širdį, į jo žmogiškas savybes, nefokusuokite dėmesio į jo pasiekimus. Pamenate, kai pasakoje princesė pamilo pabaisą – ji įžvelgė jos sielą ir pabaisa visiškai pasikeitė.

Moteris paprasčiausiai turi leisti vyrui būti jos gyvenime. Galbūt jo gera širdis padės atsibusti jos sielai, atsigauti širdžiai ir ji atgaus sugebėjimą mylėti. Galbūt dėl to, kad jis priims jus tokia, kokia esate, jūs galėsite priimti ir pati save – ir per jo meilę pamilsite save. Štai kam reikalingas vyras.

Daugybė moterų, mėgindamos susirasti vertą vyrą, nekreipia dėmesio į tuos, kurie turi galimybę suteikti joms tai, ko joms iš tikrųjų reikia – paprasčiausios žmogiškos šilumos. Jūs savarankiška ir nepriklausoma? Kam jums vyras su aukštu socialiniu statusu ir dideliais turtais? Jūs pati visa tai turite. Neieškokite stipresnio už save vyro, ieškokite geresnio ir šiltesnio už save.

Žmogus dvasiškai vystosi per santykius, kuriuose pasitaiko ir konfliktų, ir dramų, ir kančių, ir skausmo. Vengdamos artimų santykių, moterys tuo pačiu bando apsisaugoti nuo kančių, sukurti vakuumą aplink save, kad pasijaustų saugios. Atsiradus jų gyvenime vyrui (nesvarbu kokiam), visi moterų vidiniai konfliktai iškyla į paviršių. Tačiau tik šitaip – per savo skausmą – moteris gali žengti link savo sielos, savo vidun, link tikrosios savęs.

Izoliuodama save nuo vyrų, moteris praranda ryšį su savimi, nors jai atrodo, kad būtent su vyru save praranda.

Pažinkite save per santykius

Santykiai – tai katalizatorius, kuris aktyvuoja ir paspartina pažintį su savimi ir atveria moteriai duris į pasąmonę. Tik santykiuose su vyru moteris gali pergyventi praeities skausmą, susitaikyti su juo, atleisti sau ir kitiems, o tai neišvengiamai pagydys jos sielą ir leis atgauti sugebėjimą mylėti.

Patikėkite, vyrai, ateinantys į jūsų gyvenimą, visiškai atitinka jūsų vidinius jausmus ir tik per pažintį su jais, per santykių plėtojimą, jūs susirasite kelią į save.

Užsisklęsdamos nuo vyrų, jūs užrakinate savo Aš kalėjime, iš kur jam nepavyks ištrūkti be vyriškos pagalbos.

Nebijokite – bet kokie santykiai, jiems plėtojantis, vis labiau įtrauks jus į jūsų pasąmonę ir vers su ja kontaktuoti. Jūsų viduje pradės atsibusti baimės, neapykanta, nuoskaudos, troškimai, nepatenkinti poreikiai. Suvokusios ir pergyvenusios visus šiuos jausmus, jūs ateisite į tikrą dvasingumą, į tikrą meilę ir susitaikymą su savimi.

Atsisakiusi vyrų, moteris nusižudo, tampa nebegyva, visiems laikams praranda ryšį su savo širdimi.

Dabar daug kalbama ir rašoma apie šiuolaikinės santuokos krizę. Manau, kad visos problemos išsispręs savaime, kai vyrai ir moterys atsisakys mitų apie vieni kitus. Visa tai praeityje, paleiskite tai be apgailestavimo. Realybė visiškai kitokia, priimkite ją. Šiuolaikinei moteriai reikia sugebėti įžvelgti vyro sielą ir atmetus visus stereotipus leisti jo sielai mylėti ją, moterį. Pajautusi jo sielą ir susilietusi su ja, moteris užmegs kontaktą su nuosava širdimi.

Viskas, ko reikia moteriai – tiesiog leisti vyrui būti jos gyvenime. Tegu šiuolaikinės moters nebaugina, kad ji stipresnė už vyrą. Tai nereiškia, kad jis silpnas. Tiesiog jis turi tai, ko nebeturi dabartinė moteris – gerą ir mylinčią širdį. Atmeskite stereotipus, bendraudamos su vyrais neieškokite juose materialios naudos, pažvelkite į jų širdį, pajauskite vyrą iš vidaus ir galbūt kažkokia jo sielos dalis palies jūsiškę.

Kam šiuolaikinei moteriai vyrai?

Tik vyras gali pažadinti moterišką širdį.

Vyrams ir moterims visada reikės vienas kito, nes tik per santykius, per susilietusias širdis jie galės surasti patys save.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *