Kartais paaiškėja, kad viskas labai paprasta

Kartais gyvenimas susiklosto taip, kad vienintelis kelias staiga įsiremia į sieną. Ir toliau seka keli variantai.

Galima ilgai eiti palei sieną į vieną ar kita pusę, arba iš pradžių į vieną, paskui į kitą. Ir tikėtis, kad ji kur nors pasibaigs. Čia esama pavojaus, kad laikas ir jėgos baigsis greičiau.

Galima ieškoti priemonių kaip užkopti ant sienos, perlipti, peršokti. Kartais tai tampa ir visos gyvenimo veiklos prasme ir pateisinimu. Arba darbu. Ar netgi žygdarbiu. Tačiau tokie mėginimai retai kada įskaitomi kaip rezultatas.

Dar galima sėdėti po ta siena ir laukti, kad kažkas pasikeis savaime. Arba ateis kas nors protingesnis, stipresnis, drąsesnis. Ir manyti, kad šitas laukimas yra kažkokia pamoka ar praktika, įgyjama patirtis.

Galima prisiminti visas vaikystės pasakas ar jau suaugusio žmogaus sapnus ir nupiešti ant sienos duris. O paskui bandyti tas duris materializuoti ir atidaryti. Kuždant visokius užkeikimus ar maldas. Ir laikyti visa tai giliomis dvasinėmis žiniomis ar tikėjimu. Arba stebuklu.

Tačiau kartais paaiškėja, kad viskas labai paprasta.

Arba nėra jokios sienos.

Arba tai ne tavo kelias.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI