Karti tiesa apie trisdešimtmečius

Kiekvieną dieną einate į darbą, bet iki šiol neužsidirbote didelių pinigų? Rutina nekelia džiaugsmo ir esate įsitikinęs, jog nusipelnėte geresnio likimo? Išklausykite apie save karčią tiesą ir nieko daugiau, išskyrus tiesą.

AUKŠTŲ REIKALAVIMŲ SPĄSTAI ARBA KODĖL NIEKADA NEBŪSIM LAIMINGI?

Mūsų senelių karta retai svajojo apie princus, užsienio kurortus ar netgi Martinio bokalą. Visa tai atrodė nepasiekiama prabanga. Senelės džiaugėsi taikia padange, galimybe užsidirbti duonos kąsniui, stabiliu darbu. Džiaugėsi iš esmės bet kokiu vyru – iš tų laikų mus pasiekė posakis “kad tik negertų ir nemuštų”. O didžiąją dalį likusio nuo sunkaus darbo ir rūpinimosi vaikais laiko jos eikvojo kurdamos jaukumą namuose pagal dar vieną tų laikų principą – “iš š… padaryti saldainį”.

Mūsų karta neprisimena tų alkanų laikų. Šiandieniniai trisdešimtmečiai netgi gerai neprisimena paskutinio XX amžiaus dešimtmečio chaoso, jie tada dar buvo vaikai. Dėl to daugelis šiuolaikinių anūkėlių pretenzijų jų senelėms atrodo kaip “nebežino ko norėti”. Anūkėliai nenori dirbti gamykloje ar statyboje. Jie išvis nenori dirbti – tegu imigrantai darbuojasi.

Vyrai, sėdėdami ant sofos, svajoja tapti oligarchais, su panieka žiūri į darbą. Jie geriau pusę dienos žais kompiuteriu, negu ką nors nudirbs rankomis. Moterys dar blogesnės, jos galutinai aptingo. Idealia sėkminga moterimi laikoma veltėdė, parazituojanti iš oligarcho vyro. Išlaikytinė. Be to, į išlaikytines veržiasi visos iš eilės, ignoruodamos visus paklausos ir pasiūlos dėsnius. Rinka persisotino plėšriomis nieko veikti nenorinčiomis barakudomis. O kai nusistatai pačia žemiausia pasiekimų riba Bredą Pitą, tai tu jau niekad nebūsi laiminga. Juk aplink tave bus vien kaimiečiai.

Palyginkite 2000-uosius ir netgi šias dienas su visais kitais metais mūsų šalies istorijoje. Objektyviai žvelgiant, gyventi dabar ir geriau, ir lengviau. Žvelgiant subjektyviai – iš visur sklinda rekviem žlugusioms viltims. Tai dejuoja nepripažinti genijai. Nepripažinti ir patys apsiskelbę genijais. Niekas nenori būti paprastu.

PERSISOTINIMAS

Dar viena visų mūsų nelaimių priežastis – persisotinimas. Pamenate, kokia skani turistiniame žygyje troškinta mėsa su bulvėmis, pašildyta ant laužo anglių? Kokią palaimą gali suteikti ratu paleista stiklinaitė spirito? O dabar palyginkite tai su jausmu, kurį patiriame restorane, kai Mochito jau užkniso, o Martini Rojale nebeliko. Barai jau nebežino, kuo mus dar galima būtų nustebinti. Kiekviename supermarkete – aštuonkojai, egzotiškiausi vaisiai ir upės alkoholio…

Mes apsirijome, ponai. Mes pernelyg daug ir skaniai ėdame, mums pernelyg lengva ir paprasta viską gauti. Mes nevertiname skudurų iš praėjusio sezono kolekcijos, pamiršę, kaip mūsų močiutės adydavo kojines. Mes bambame, kaip mums bloga, sėdėdami komfortiškuose automobiliuose su kondicionieriais. Mes apskritai visą laiką dejuojame ir ėdame. Mums amžinai visko mažai ir mūsų niekas nebestebina.

Kad būtum laimingas, būtina save riboti. Ne veltui visose religijose egzistuoja pasninkas. Kuo žmogus alkanesnis, tuo skanesnis jam maistas. Kuo labiau žmogus persisotinęs, tuo labiau beskonis maistas, o širdis – nelaiminga.

EGOIZMAS

Mus auklėjo taip, tarsi mums būtų visi kažką skolingi. Mes nepėdinome į mokyklą 5 kilometrus graužti mokslo granito. Mokytojai pateikė mums žinias ant lėkštutės. Mes nepadėjome tėvams dirbti laukuose – buvome pastoviai aprūpinti karštais pusryčiais. Daugelis mūsų nenori vaikų. O kuriems galams reikia kažkuo rūpintis? Infantilūs vyrai svajoja apie rūpestingą mamytę. Moterys laukia protiškai atsilikusio oligarcho, kad užsikartų jam ant sprando ir daugiau niekada nebedirbtų. Niekas nenori nieko daryti, dovanoti, duoti.

Mes keikiame vyriausybę, dedam į šuns dienas prezidentus, staugiame, kad šalyje – betvarkė. O kas gi mes patys, ponai? Kas mes tokie, jei pažiūrėsim tiesai į akis? Ir ko mes esame verti iš tikrųjų?

Šaltinis



Naujienos iš interneto


NAUJAUSI

Išauklėti ryškią asmenybę

Kiekviename iš mūsų slypi koks nors talentas, nepakartojami sugebėjimai ir polinkiai, tačiau ne visiems pasiseka juos išplėtoti. Kaip padėti vaikui atskleisti įgimtą potencialą? Yra penkios taisyklės, kurios duos startą vaiko asmenybės atsiskleidimui. Skatinkite nestandartinį mąstymą Kol vaikas dar visai mažas, kiekvienas jo žodis ir poelgis kelia tėvams susižavėjimą - jis…

Kaip teisingai elgtis su egoistais

Visi esame didesni ar mažesni egoistai. Adekvati savimeilė, savivertė ir pasitikėjimas savimi - labai svarbūs dalykai gyvenime, tačiau egzistuoja riba, kurią peržengęs žmogus pavirsta egocentrišku, į visus iš aukšto žvelgiančiu, save įsimylėjusiu savanaudžiu. Pavyzdžiui, kai kurie bando priversti aplinkinius patikėti, kad jo požiūris yra geriausias ir teisingiausias. Kiti valandų valandas…

Nepasiduok

Visi nori, kad būtų gerai. Tačiau gerai kažkodėl ne visiems. Ir žmogus visai neblogas, ir kitiems nekiaulina, o gyvenimas be prošvaisčių. Gal dar ne visai katastrofa, bet viskas juda link to. O pasitaiko, kad žmogus vidutinis, pilkas, menkiau apdovanotas protu ir išvaizda, talento nė su žiburiu nerasi ir tai labai…

Ar tiesa, kad visų ligų šaltinis – negatyvus mąstymas?

Originalas Sakoma, kad visos ligos kyla „nuo nervų“. Tačiau esame linkę į tokius pasakymus žiūrėti pro pirštus ir laikyti juos paprasčiausiais prietarais. O kaip yra iš tiesų? Ką apie tai sako mokslininkai? Ar tikrai atsikratę neigiamų minčių ir pykčio galime išsigydyti vėžį? Į klausimą, ar tiesa, kad visos ligos kyla…

Esi bloga mama, jeigu…

Jeigu skaitai šį straipsnį, vadinasi, bent kartą buvai suabejojusi, ar atitinki užimamas mamos pareigas. Tačiau apsieisime be ilgų įžangų. Taigi, tu esi bloga mama, jeigu: 1. Lauki, kad vaikas pradės realizuoti tavo ambicijas. Tu netapai gimnaste - tegu dukra tampa, ir nesvarbu, kad neturi fizinių duomenų ir apskritai jai norisi…

Parašykite komentarą