Kas moterį priverčia jaustis negražia?

Originalas

Ar žiūrėdama į šią „Victoria’s Secret“ gražuolių nuotrauką pagalvojote, kad šios deivės yra už jus patrauklesnės, žavesnės, seksualesnės? Dar kartą pažvelkite į jų talijas, kojas ir krūtis. Mes kasdien matome šimtus reklamų, iš kurių į mus žvelgia tobulo veido, žvilgančių plaukų ar kerinčios šypsenos žmonės.

Reklama veikia mūsų pasaulėžiūrą ir pasaulio suvokimą. Kartais taip stipriai, kad pasaulis aplink mus tampa ištisa kreivų veidrodžių karalyste.

O kaip šioje karalystėje jūs matote pats save? Ką daryti, kad netaptumėte puponautu reklamos vilkų rankose?

Reklamos poveikį žmogaus savivertei savo knygoje „Netobuli, laisvi ir laimingi: savivertės pratybos“ („Tyto alba“, 2014) aptaria prancūzų psichiatras ir psichoterapeutas Christophe Andre. Jau seniai pastebėta, kad reklama mums siūlo ne tik produktus ir paslaugas, bet ir elgesio modelius, kurie neva gerina socialinį gyvenimą, įdiegia socialines normas ir padeda pritapti prie visuomenės.

Lrytas.lt siūlo paskaityti Ch.Andre knygos „Netobuli, laisvi ir laimingi“ ištrauką:

Reklamos melagystės

Grįžkime prie būdingiausio mūsų laikų pavyzdžio – kūno, pamatysime, kad problemą kuria galimybė iš savivaizdžio uždirbti nemažus pinigus. Žinoma, psichologiniai savivertės aspektai taip pat gali būti pelno šaltinis, pavyzdžiui, psichoterapeutams, bet tik kaip specialistams, o šis būdas kapitalistinei ekonomikai daug mažiau naudingas. Šalia to matom ir kitokių mėginimų, pavyzdžiui, keista, labai amerikietiška internete lengvai randama Self-Esteem Shop, kuri, be kitų gaminių, siūlo pirkti puodelius arba marškinėlius su išdidžiais šūkiais („Aš esu aš ir tuo didžiuojuosi“, „Aš puikiai jaučiuosi“).

Tikriausiai čia ir glūdi problemos esmė – daugiau pinigų galima uždirbti (iš drabužių ir grožio prekių) teigiant moterims, kad reikia būti gražioms ir geidžiamoms, negu siūlant būti linksmoms, simpatiškoms arba atviroms (tai neskatina parduoti).

Daug tyrimų įrodo kenksmingą žurnalų reklamų poveikį moterų savivertei, ypač tų, kurioms svarbi išvaizda ir kurios ja nepatenkintos.

Ką, jei ne nuolatinį savęs lyginimą – iš anksto sau nepalankų – su gražiausiomis pasaulio merginomis siūlo šie nesuskaičiuojami atvaizdai? Čia socialinio lyginimo mechanizmas yra grėsmingas. Net jei mėginam jam priešintis, jis veikia pasąmonę. Jau senokai įrodyta, kad moterys, pamačiusios labai gražių merginų nuotraukas, pasijunta mažiau patrauklios.

Tačiau šiandien žinoma, kad vaizdų poveikis dar stipresnis. Tai įrodė vienas tyrimas, atliktas su savanoriais: jiems buvo rodomi pasąmonę veikiantys vaizdai, – pamatę kūdikio veidą, šie asmenys pasijusdavo senesni.

Reklamos siūlomos laimės, meilės, draugystės akimirkos ir pozos fotografijose yra taip toli nuo tikrovės (laimei, meilei ir draugystei atsirasti reikia kantrybės ir pastangų), kad tegali sukelti frustraciją ir nusivylimą savimi; vis daugiau žmonių slapta išgyvena savivertės krizes. Juolab kad juos veikia dar ir kitas, visai priešingas rinkos ir reklamos spaudimas – būkit liekni, bet daug valgykit, visą laiką valgykit („Išalkote?“) ir gerkit saldžius gėrimus. Turėkit daug draugų, bet būkit savimi, puoselėkit nepriklausomybę, nedarykit jokių nuolaidų. Ir panašiai.

Tarti „ne“ savivertės burbului!

O jeigu pasakytume „ne“ šioms melagystėms ir netikriems pažadams? Mūsų savivertė verta daug daugiau. Štai keli patarimai, kaip elgtis:

Išmokti šifruoti reklamą: kuo mane nori įtikinti? kokį „mygtuką“ spaudžia, kurią ego dalį glosto, norėdami man tą daiktą parduoti? Didžiausias pavojus – manyti, kad protas ar sveika nuovoka tave saugo nuo kenksmingos socialinės įtakos. Galim apsisaugoti tik smulkmeniškai išnagrinėję poveikio ir manipuliavimo mechanizmą tą akimirką, kai esam veikiami. Šia tema parašyta daug mokslo populiarinamųjų knygų.

Išmokti atpažinti savo silpnybes: „Koks tikrasis mano poreikis, jeigu norisi pirkti tai, ką čia rodo?“, „Ar tas daiktas tikrai padidins mano asmeninę gerovę, laimę?“ Pamąstyti apie neprekybines priemones tobulėti ir būti truputį laimingesniam.

Žiūrint į gražių manekenų ir manekenių atvaizdus prisiminti: jie iš tiesų gražūs, bet jų darbas yra būti tokiems (jų gyvenimas susideda iš valgymo, miego, rūpinimosi kūnu ir pozavimo), fotografijos buvo kruopščiai retušuojamos, jų kuriama tikrovės iliuzija visiškai dirbtinė (dvi savaitės fotosesijų Karibuose su dvylikos žmonių komanda) ir panašiai.

Galvoti apie ateitį ir nuo pat mažumės mokyti vaikus kritikuoti reklamą.

Ar matydami tokį manipuliavimą šių laikų žmogaus saviverte ilgainiui tapsim vis didesni kvailiai ar vis didesni išminčiai? Tai šen, tai ten galima pastebėti pirmus priešinimosi požymius, atrodo, jaunoji karta pamažu juos ugdo, ji kritiškesnė reklamai negu vyresnieji. Bet tai ne taip paprasta, nes paaugliai gali kritiškai kalbėti apie reklamą, bet pasiduoti socialiniam spaudimui (pvz., prekės ženklo manijai).

Socialinio spaudimo poveikis savivertei

Ar bereikia sakyti, kad tokia nuolatinė apgultis, tarsi užterštumas, kurio nepastebim, duoda vaisių, formuoja mūsų lūkesčius ir veikia savivertę? Kaip visais socialinės agresijos atvejais, į spąstus pakliūva patys silpniausi, skurdžiausi, neturintys patikimų priešingų, savivertės palaikymo, pavyzdžių, kurie, tarkim, įrodytų, kad gali būti geras žmogus ir nenešiodamas firminių drabužių, nevairuodamas prabangaus automobilio.

Šių pranešimų veikiama mūsų visuomenė formuoja žmogų, turintį aukštą, bet trapią, nestabilią, priklausomą nuo sąlygų savivertę („aš vertas pagarbos, jei…“), nepasiruošusį tikrosioms gyvenimo kovoms už laimę ir gyvenimo prasmę. „Jūs nuostabūs!“ – nepaliauja mums kalti.

Kodėl visi (politikai, žiniasklaida, reklama) taip trokšta įtikinti, kad mes nuostabūs? Tokia „hormonais maitinama“ savivertė yra dirbtinė, aukšta, bet inkščianti („neturiu, ko nusipelniau“) arba reikalaujanti („taip negali būti, bus kitaip“). Kokia tik norit, bet ne visavertė.

Siekiant ilgalaikio tikslo, bus svarbiausia išmokti naudotis vidiniais savivertės šaltiniais: kaip elgtis, kad ji priklausytų ne vien (ar labiausiai) nuo kitų, bet ir nuo mūsų siekiamų tikslų?

Nervintis mažiau arba ne taip smarkiai, arba ne taip dažnai. Daugiau klausyti kitų. Našiau dirbti. Daryti pažangą muzikavime, sporte, mene.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *