Kas negerai su bausmėmis?

Kodėl pasekmės nesuveikia? Tiksliau, jos labai gerai veikia trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau tik iki tam tikro momento. Ir visiškai neveikia ilgalaikėje perspektyvoje.

Neretai galima išgirsti: „Jeigu vaikui dažnai prasideda isterijos, reikia duoti jam suprasti, kad šios isterijos neleistinos“. Ir tada mes baudžiame vaiką ar naudojame „pasekmių metodą“.

Iš esmės mes jam pasakome: „Štai kas atsitiks, kai tu sekantį kartą pulsi į isteriją“, „Sekantį kartą, kai sukelsi tokią isteriją, tu nebegalėsi žiūrėti savo mėgstamos laidos/nebežaisi kompiuteriu“.

Kai taikome tokį metodą vaikams, ypač tiems, kurių gyvenime ir taip labai daug frustracijos ir panašios situacijos kartojasi dažnai, mes duodame jiems tokią žinią:

„Taip, tau dabar labai sudėtinga susidoroti su savo frustracija civilizuotais būdais, dėl to aš pridėsiu tau dar daugiau frustracijos!“

Taip mes pridedame vaikams dar ir dar, padarydami tik blogiau. Be to, mes dar ir grasiname jam tuo, kad atimsime jiems brangius dalykus, paimsime tai, kas jiems brangu. Žinoma, trumpalaikėje perspektyvoje tai labai puikiai veikia. Tačiau paklauskite savęs: „Kaip jaučiasi vaikas bendraudamas su žmogumi, kuris nuolat atiminėja iš jo tai, ką jis labai brangina?“

Dėl to čia reikia būti labai atsargiems. Visa tai baigsis širdies sužiaurėjimu. Kažkuriuo momentu vaikas pasakys: „O man to visai ir nereikia. Pasiimk!“

Tačiau būna situacijų, kai tenka kažką atimti iš vaiko ir jūs darote tai jo paties labui – jausdamiesi atsakingi, iš rūpesčio, o ne dėl to, kad tučtuojau pakeistumėte jo elgesį. Jeigu jums reikia atimti planšetę, tai reikės ir padėti vaikui išverkti jo ašaras. Tai neturi būti grasinimas, pasekmė ar bausmė.

Šaltinis



POPULIARIOS TEMOS


NAUJAUSI STRAIPSNIAI