Kas pas tėtį princesė?

Panašu, kad būtent tokie žodžiai tampa pagrindine varomąja jėga, kuri dar vaikystėje mažą mergaitę paverčia išlepintu monstru.

Neseniai mano pažįstamą pasiuntė velniop jo mergina, nes jis jai nepadovanojo kažkokio brangaus daikto, kurio ji labai norėjo. Po kelių panašių situacijų jis jai pasakė, kad geriau būti vienam, be jokių santykių, nes, kaip jis įsitikino, pas visas šiuolaikines merginas pernelyg didelės karūnos ant galvų.

O ko gi nevaikščioti su ta karūna, jeigu nuo pat vaikystės jai aiškinama, kad ji pati geriausia, protingiausia ir apskritai pati pačiausia?

Man darbe tenka bendrauti su daugybe žmonių ir kai pasipainioja tokie princesių tėtukai, jie dažnai kalba apie tai, kad jų dukrelės turi turėti viską, kas yra geriausio, nuo kūdikystės pratinas jas prie gėlių puokščių, o jeigu pas mergaitę gimtadienis, tai negana to, kad suorganizuoja grandiozinę šventę, tai dar ir dovaną padovanoja tokią, kad perspjautų visus, kieno gimtadieniuose spėjo pabuvoti iki to laiko.

Vaikai nuo kūdikystės girdi iš suaugusių nesibaigiančias pagyras. Ir jeigu berniukams dažniausiai stengiamasi nepataikauti, kadangi jie nuo mažens elgiasi kaip maži nenaudėliai, tai mergaites – priešingai – giria taip, kad jų Ego šauna iki debesų. Tegu mažylei vos penki metukai, bet ji jau ne vaikšto, o plaukia kaip gulbė, žvelgdama į visus iš aukšto, puikiausiai žinodama savo vertę, kurią jai sugalvojo jos tėvai.

Paskui mergaitė užauga ir pradeda garsiai rėkti, kad vaikinai ožiai, kad visi jie galvoja apie visas merginas kaip apie kaimenę bobų, kurioms rūpi tik materialiniai dalykai, kad tai visiška netiesa ir kad „nereikia apibendrinti!“ O juk tie pernelyg dideli reikalavimai vyrams susiformavo pas jas dar vaikystėje. Iš pradžių pati geriausia lėlė Barbė, pati brangiausia mokyklinė kuprinė, paskui pats naujausias aifonas. Kai merginai sukanka 18, tėtukas dovanoja jai automobilį ir kartą per savaitę ar dvi finansuoja jos manikiūrus, blakstienas ir „lūpų koregavimo“ procedūras. Ir štai ji vaikštinėja visa tokia natūraliai graži su plastmasiniais nagais ir pasibjaurėtinai pripumpuotomis lūpomis.

Pasipainioja jai jaunas vyrukas, kuris dirba, gauna, tarkime, 600 eurų per mėnesį, kol kas neturi automobilio ar buto, jis negali dovanoti jai kiekvieną savaitę puokščių ir negali kasdien vestis jos į restoraną. Argi ji sutiks su tokiu būti? Žinoma, iš pradžių ji pasakys, kad ne piniguose laimė, o paskui, kai jos draugės vaikinas atveš tą draugę į universitetą „Maibachu“ ir toji tučtuojau puls girtis naujutėle apyranke, mergina susimąstys, juk jos draugas neturi pinigų padovanoti jai net pliušinio meškino.

Paskui prasidės skandalai. Iš pradžių dėl pavydo ir dėl „tu neskiri man dėmesio“, o paskui, po visos serijos tokių skandalų praslysta frazė apie tai, kad būtų visai neblogai ir naują aifoniuką padovanoti trijų mėnesių ir 11 dienų pažinties sukakties proga. Savaime suprantama, kad po tokių žodžių vaikinas pasiųs ją ant trijų linksmų raidžių ir su palengvėjimu atsipūs, dėkodamas dangui, Dievui, mamai su tėčiu ir visam pasauliui, kad visi aukščiau išvardinti personažai padėjo jam atsikratyti tos raganos, apsimetusios miela dažyta blondinuke su salonuose išpuoselėtu užpakaliuku. Tiesą sakant, į tą saloną mergina ir patrauks, kai ją išvarys draugas. Suburs ten visas drauges ir puls skųstis savo nelengvu likimu merginoms, kurios užjaus ją frazėmis: „Eina sau! Tie diedai – visi ožiai!“

Visa tai, žinoma, hiperbolizuota, tačiau faktas lieka faktu: mergaitės mūsų mielosios – jums karūna nespaudžia? Kokioje naudojimosi vyrais instrukcijose parašyta, kad vyras kažkam kažką privalo ir yra automatiškai skolingas? O ką jam galima duoti mainais? Oralinį seksą, atsiprašant, kartą per savaitę ir atsainų seksą su lozungu „na tiek to, paimk mane, užsitarnavai“. Daugybė šiuolaikinių merginų net maisto gaminti nebemoka, jos juk princesės.

Jeigu jau kalbate, kad vyrai kažką privalo, tai reikėtų susimąstyti, o ką galite pasiūlyti jam pačios? Seksui įkalbėti galima daugumą, netgi droviausią damą, tai kodėl turiu eikvoti save tuštiems santykiams, kai pigiau ir emociškai maloniau būti vienam, periodiškai susitikinėjant su simpatiškomis merginomis, su kuriomis galima atsisveikinti po pusryčių žinant, kad nebus jokio smegenų tarkavimo.

Kodėl vyrai turi tokią išankstinę nuomonę apie moteris?

O atsakymas paprastas. Nuo pat gimimo mažylei rūpestingai kalė į galvą, kad ji iš prigimties geriausia, ir dabar tai tapo pagrindine jos gyvenimo nuostata. Ir bjauriausia, kad ji niekada nesupras, kad tai falšas, o tokių princesių kaip ji gatvėmis vaikšto tūkstančiai. Bet argi galima patikėti, kad tu nesi unikali ir ypatinga, o tokia kaip visos? Žinoma, ne.

Šaltinis