Kas šeimoje turėtų „pradėti nuo savęs“

Šiam tekstui jau 10 metų, o aš vis nesiryžau jo paskelbti. Iš pradžių pernelyg gerai žinojau, „kaip reikia“ ir saugojau skaitytojus nuo savo pačios entuziazmo. Paskui išvis nieko nebežinojau. Paskui supratau, kad įtikinėti kitus – kvailas užsiėmimas, ir apskritai… Tikriausiai jau supratote? Tai tekstas apie „kas dėl visko kaltas?“ šeimyniniame gyvenime ir kam derėtų „pradėti nuo savęs“ iškilus problemoms. Apie smurtą ir kitas rimtas skyrybų priežastis spręsti nesiimu. Norėtųsi pakalbėti ne apie patologinius kraštutinumus, o apie adekvačias šeimas, kuriose smurtas yra tabu. Užtat visų kitų kvailysčių pakanka per akis.

Internete daugybė straipsnių, kuriuose linkima ir raginama vienas kitą mylėti ir gyventi darnoje. Komentarai po jais dažniausiai būna tokie: „Visa tai, žinoma, labai puiku, bet vyrai, deja, šių straipsnių neskaito, o juk būtent jie…“ Arba skaitytojai piktinasi: „Autorius galbūt ir teisus, bet šiuolaikinės moterys yra šiokios ir anokios, su jomis taip negalima – iškart ant sprando atsisės!“ Kitaip sakant jūs iš pradžių tas savo gražias mintis jiems/joms įkalkite, o paskui galbūt ir aš pasiklausysiu. Nes kol jis/ji nepasikeis, mūsų šeimai niekas nepadės.

Kiek nardau tuose skunduose „visi jie kalti“, tiek laiko stebiuosi keista, tiesiog paniška baime pačiam nusileisti bent lašelį, bent truputėlį. Baime, kad kažkas – vyras ar žmona – liks mums skolingi. Keista buhalterija: „Aš dabar jam/jai padarysiu štai tą, o juks jis/ji – gyvulys nedėkingas, net nepastebės!“

Skaitai moteriškus tekstus – lyg ir nėra dūmų be ugnies. Taip, vyrai išties ne šventieji. Su vaikais pabūti baidosi, „pasikalbėti apie jausmus“ nerodo jokio noro ir t.t. O mums tuos infantilius padarus dar ir gerbti reikia, suprasti, priimti. Na jau ne!

O kitoje barikadų pusėje jums papasakos apie valdingas raganas, barakudas, švaistūnes, apie psichologines santuokas su mama ar draugėmis ir nesibaigiančias pastangas perauklėti, perdaryti, apie tai, kad „jai iš manęs reikia vien pinigų“. Ir juk teisūs, argi ne?

Tik atsakys skaitytojai į tai kaip visada: „Galbūt ir teisūs, bet juk taip yra dėl to, kad jie/jos…

Aklavietė.

Kai vyrai ir moterys galvoja, jog visgi sugebės galiausiai išsiaiškinti, kas iš jų kaltesnis ir kuriam reikėtų pradėti nuo savęs, kalba eina apie visišką kvailystę, nes teisingas atsakymas labai paprastas: kalti abu. Ir pradėti turi – ne tik nuo savęs, bet ir nuo geranoriško problemos įvardinimo – tasai, kuris anksčiau už kitą suvokė problemą.

Taip, šeimyninio gyvenimo idealas – kai abu pasiruošę kažką keisti savo charakteryje, kad kitam būtų geriau. Tačiau vien jau tam, kad tą idealą įvardintume, kad apie jį pasikalbėtume, reikia pradėti nuo savęs. Pasakyti sau: „Gerai, daugiau nebesėdėsiu, nebekentėsiu ir nebelauksiu, kol jis/ji „susiprotės“. Ir daugiau neužsiimsiu standartiniu, absoliučiai beprasmišku tarkavimu. Imsiu ieškoti būdų aptarti problemą. Bijo pokalbio? Parašysiu. Netiki? Pakišiu kelis straipsnius aktualia tema…“

Kodėl mums siūloma pradėti nuo savęs? Todėl, kad tai vienintelis realiai veikiantis metodas. Netgi norint tiesiogiai paveikti kitą žmogų žodžiais, reikia pradėti nuo savęs: išmokti suformuluoti pretenziją, ramiai ją išsakyti – geranoriškai, konstruktyviai ir ne režimu „tarkuoju nuo ryto iki vakaro“.

Kodėl turime filtruoti savo kalbą, o jie šito neprivalo? Šito neprivalo niekas, patikėkite. Na, išsiskirsite. Pasaulis nuo to nesugrius. Tik bus labai gaila iššvaistyto laiko, pastangų, o laimė juk buvo taip arti…

Bėda ta, kad daugybę šeimų sukuria du infantilūs egoistai, kurie tik vakar išsikapstė iš po mamytės sparnelio – o čia tokie dalykai prasideda. Kito žmogaus interesai, planai, visiškas nesuprantamas požiūris į laimę. Ir su visomis tomis nesąmonėmis reikia skaitytis. Skaitytis ir mylėti toliau, nežiūrint į gausybę povandeninių akmenų.

Kad jaustųsi laiminga, jai reikia bent kartą per mėnesį pakeliauti, o jam būtinas savas kampas, jaukūs namai vietoje to, kad švaistytų pinigus po visą pasaulį. Jai reikia gražių švenčių, penkių foto sesijų per metus, jai svarbios visos datos. O jis net negalvojo, kad, pasirodo, tos datos gali būti kažkam svarbios ir jas reikia prisiminti. Ir žmona šitą jo visiškai nesąmoningą „piktadarystę“ rūpestingai saugos širdyje, kad po 40-ies metu paklaustų: „O pameni, kaip tu manęs nepasveikinai su septintomis mūsų pažinties metinėmis?“

Jį nuo vaikystės išmokė, kad meilė – tai kai spintoje patys savaime atsiranda švarūs ir išlyginti marškiniai, o virtuvėje ant viryklės savaime materializuojasi sriuba. O kad mamos ir žmonos meilė gali ir turi pasireikšti skirtingai – šitą reikia dar suprasti. Ir dėl banalaus fakto, kad nėra sriubos, šypsenos, dėl to, kad pervargusi žmona nejaučia fizinio potraukio, padaromi kosminio masto apibendrinimai: „Aš šituose namuose nereikalingas, jai iš manęs reikia tik pinigų“.

Idealiu atveju abu egoistai laikui bėgant įgauna proto ir supranta, kad arba labai greitai vienas kito neteks, arba išmoks bendradarbiauti.

Kartais supranta tuo pačiu metu, kartais kažkuris iš jų anksčiau, o kitas vėliau. Ir tada būtent tam, kuris suprato pirmasis, tenka liautis kolekcionuoti ir sandėliuoti pretenzijas, o vietoje to pagalvoti, kaip sugrąžinti į santykius tą išblėsusį džiaugsmo pojūtį. Kaip paskatinti antrą puselę kažko imtis. Ir pradėti nuo savęs.

Badytis ir peštis galima labai aršiai ir be pabaigos. Prisiminti skriaudas – irgi. O prasmė?

Šaltinis


DAUGIAU ŠIA TEMA

Mano vyras – mano nuosavybė Praktikuodama, labai dažnai susiduriu su reiškiniu, kai santykius šeimoje sutuoktiniai grindžia savininkiškumu. Ne, kalba eina ne apie namus, automobi...
Atsitiktinumų nebūna. Netgi užrašuose po nuotrauko... Nežinau, kaip jūs, o aš įtariai žvelgiu į nuotraukas, kur suaugusi moteris bučiuoja apsikabinusi tėvą ir rašo: "Mano pats geriausias ir vienintelis vy...
Toksiški žmonės Daugelis šiandien žino ir supranta detoksikacijos svarbą. Valome organizmą, šaliname negatyvios energijos šaltinius namuose, atsikratome kenksmingų įp...
Žmonės atsiranda mūsų gyvenime dėl kelių konkrečių... Pasaulis neretai atrodo labai paslaptingas ir nesuvokiamas. Jis tuo pat metu ir sudėtingas, netgi panašus į chaosą, ir neįtikėtinai logiškas bei subal...
Emocinė detoksikacija Kai jūsų paklausia kaip reikalai, kaip taisyklė mašinaliai atsakote, kad viskas puiku. Taip elgiasi dauguma žmonių. Tačiau paradoksas - būtent tuo mom...
Kodėl sulig amžiumi mažėja draugų? Turėdamas neblogų bendravimo įgūdžių, žinau, kaip sudominti žmones. Niekada nepergyvenau, kad neturėsiu draugų. Tačiau sulig amžiumi pastebėjau, kad j...
Kodėl visiškai normalu išbraukti iš gyvenimo gimin... Nėra nieko skausmingesnio, kaip priimti sprendimą dėl santykių su artimu žmogumi nutraukimo. Kodėl? Čia ir aiškinti nieko nereikia, juk tai mūsų artim...
Žvakė nieko nepraranda jeigu nuo jos užsidega kito... Žvakė - šviesos ir šilumos šaltinis. Kaip ir žmogus, turintis idėjų, minčių, jausmų, troškimų, viso to, ką galima pavadinti jo šviesa ir šiluma. Kai ...
Apie profesinę deformaciją Originalas Darbas – ne visas gyvenimas, bet labai didelė jo dalis. Kartais taip įsijaučiame į savo darbinę veiklą, kad nepastebime, kaip perkeliame s...
Visa, kas gera vyksta lėtai O visa, kas bloga - labai greitai. Taukšt, paukšt... Bloga žinia, netektis, nelaimė, avarija - visa tai įvyksta labai staigiai. Ir sulaužyti ką nors g...
Atidėto gyvenimo sindromas "Va, kai užaugsiu, tada prasidės tikrasis gyvenimas". - tokias frazes ir įvairius jų variantus girdžiu vos ne kasdien iš žmonių, kurie ruošiasi gyvent...
Gėris per prievartą. Kuo pavojingas gelbėtojo vaid... Kaip sako liaudis: "Gerais norais pragaras grįstas". Ką slepia noras padėti artimam žmogui? Siekį perdaryti patį žmogų, įpiršti jam savo požiūrį, au...
Kaip atsikratyti žmonių, suryjančių jūsų energiją... Kiekvienas iš mūsų turbūt pastebėjome, kad aplink mus esama žmonių, kurie pastoviai kažkuo nepatenkinti, kurie ryja mūsų energiją vos ne tiesiogine pr...
Šeimos degradavimo etapai Pakalbėkime apie etapus, kuriuos turi įveikti šeima, kai prasideda problemos. Ir kas atsitiks, jeigu jų nespręsime. Iš pradžių esame kupini optimizmo...
Kodėl paprasčiau mylėti šunį, o ne žmogų? Internete yra toks reiškinys - "kačiukai". Žmonės kelia augintinių nuotraukas vietoje savo portretų, sukelia video su jais, kuria ištisus video kanalu...
Auksinės gyvenimo taisyklės Niekada neužkraukite svetimiems atsakomybės už tai, kas vyksta jūsų gyvenime. Suprantu, kad pagunda labai didelė, tačiau pagailėkite patys savęs. Tik ...
Drovumas – ne nuosprendis, o mūsų pasirinkim... Klystate, jeigu manote, kad šis charakterio bruožas yra įgimtas ir nesikeičia. Bet kokia asmenybė pasižymi tam tikru lankstumu ar sugebėjimu adaptuoti...
Kaip atsikratyti infantilaus žmogaus Daugelis žmonių širdies gilumoje labiausiai trokšta, kad aplinkiniai elgtųsi su jais kaip su mažais vaikais: į klaidas žvelgtų kaip į vaikišką paišdyk...
Nėra jėgų ir energijos. Psichologinė duobė Visiškai nėra jėgų ir energijos. Vakar lyg ir viskas buvo normalu, bet staiga gyvenimo spalvos nublanko, norisi tik vieno - kristi į lovą ir miegoti. ...
Žaidimai, kuriuos žaidžia mūsų protas Būčiau laimingesnis, jei tektų mažiau dirbti Protas dažnai griebiasi šio argumento, mes įsivaizduojame gyvenimą, kupiną pramogų ir apsigauname, manyd...
Skausmą reikia pergyventi Sparčiai lekia laikas. Sparčiai kaitaliojasi jausmai. Nebėra laiko pergyventi skausmo. Žmonės lanko psichologus, turėdami vieną tikslą - kad tučtuoja...
Šis tas apie patarimus Paskutinius metu ėmiau dažniau kreipti dėmesį į tai, kaip žmonės mėgsta švaistytis patarimais kairėn ir dešinėn. Ir dar būtų pusė bėdos, jeigu jie būt...
Kaip atsiprašyti Yra mažiausiai penkios priežastys, paaiškinančios frazės "Aš kaltas, atleisk" privalumus. 1. Šie žodžiai padeda jūsų įskaudintam žmogui pajausti savo...
Kur nuteka resursai? Apie ribas Dažnai kalbame apie resursus. Susidarome sąrašus - kas tuos resursus papildo, o kas eikvoja. Kas atima dvasines jėgas ir džiaugsmą, gyvumą, įkvėpimą, ...
Pasyvus stresas. Kas per žvėris ir kaip su juo kov... Daug kas laiko šią sąvoką nelabai moksliška, tačiau tikite tuo, ar netikite, bet pasyvus stresas egzistuoja ir jo įtaka mūsų psichikai pakankamai nega...